Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-495-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
1A-370-495-2011
Teisminio proceso Nr.
1-88-2-00024-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Regina Pocienė, Virginija Švedienė
Nuteistasis
R. S.
Nukentėjusysis
D. S.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-370/2011

Teisėjas Rinaldas Adamonis Teisminio proceso Nr. 1-88-2-00024-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.10.1.; 1.1.8.11.; 2.4.6.3.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio mėn. 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Reginos Pocienės, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,gynėjui adv. Petrui Prijalgauskui,nuteistajam R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu ir 2 d., 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d.d., R. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį toliau tęsti registraciją darbo biržoje; darbo susiradimo atveju be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6-7 p.p., R. S. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta prisiartinti prie savo sutuoktinės-nukentėjusiosios D. S., iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja ir ieškoti ryšių su ja, lankytis tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji D. S., ir įpareigotas gyventi skyrium nuo savo šeimos iki kol įstatymų nustatyta tvarka šiuo metu Ukmergės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės nebus išspręstas pil. S., kaip sutuoktinių, turto dalybų, tame tarpe ir ginčo namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje faktiškai gyvena pil. S. šeima, klausimas, tačiau ne ilgiau kaip iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos; 2) dalyvauti pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad jis, mušdamas, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2009 m. liepos 15 d., apie 17³⁰ val., vakare, kaltinamasis R. S. Ukmergės rajone, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie dvi savaites namuose nebuvusiai jo sutuoktinei - pil. D. S. su dukra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), grįžus į namus, užsipuolė savo sutuoktinę - nukentėjusiąją D. S., po ko įvykusio tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus su distancinio valdymo televizoriaus pulteliu sudavė nukentėjusiajai D. S. į rankas ir du kartus pastarajai sudavė į šlaunis, o po to, varomai iš namų nukentėjusiajai nepaklusus, jis (R. S.) rankomis spaudė ir pastarosios akių obuolius, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasėkoje nukentėjusiajai D. S. buvo padarytos dauginės kraujosruvos rankose ir šlaunyse, kas jai ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdė sveikatą, t.y. nukentėjusiajai D. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Ukmergės rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-01-13 nuosprendį, panaikinant R. S. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą bei paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Prokuratūros nuomone, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė LR BK bendrosios dalies normas. Teismas netinkamai įvertino LR BK 75 str. 1 d. reikalavimus ir R. S. asmenybę. R. S. buvo tris kartus teisiamas dėl fizinio smurto naudojimo ir grasinimo nužudyti savo šeimos narius. R. S. anksčiau teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vėliau jam buvo paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau R. S. jokių teigiamų išvadų nepadarė ir, netgi nesuėjus 2009-02-05 Ukmergės rajono apylinkės teismo skirtos 8 mėn. laisvės apribojimo bausmės terminui, vėl nusikalto, t.y. vėl pavartojo fizinį smurtą savo šeimos nario, t.y. sutuoktinės D. S. atžvilgiu. R. S., turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, analogišką jo anksčiau padarytiems nusikaltimams. Skirdamas bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad R. S. gali būti pataisytas bei perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės bei, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Prokuratūros įsitikinimu, akivaizdu, kad tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d., kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sulaikyti R. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ir atimti jam galimybę daryti nusikalstamas veikas savo šeimos narių atžvilgiu. Atidėjus bausmės vykdymą, šie tikslai nebus pasiekti, priešingai, formuos nebaudžiamumo ir valstybės reagavimo (prievartos) priemonių neveiksmingumo įvaizdį. Teismas, atidėdamas paskirtos R. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą tuo pačiu paskyrė baudžiamojo poveikio priemones. Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo taip pat naikintina.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-01-13 nuosprendį ir paskirti jam arešto bausmę iki 45 parų, panaikinti nuosprendžiu nustatytus apribojimus ir įpareigojimus. Apelianto nuomone, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės yra aiškiai per griežti.

Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neprisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir tai įvertino skiriant jam bausmę, nustatant jos dydį, įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Dėl padarytos veikos jis faktiškai prisipažino, paaiškino teismui visas aplinkybes. Tuo tarpu teismas jam paskyrė labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdamas beveik maksimaliam laikui. Gi BK 140 str. l d. yra numatytos ir kitos alternatyvios bausmių rūšys.

Įvertinus bendrai paskirtas: bausmę, jos vykdymo atidėjimo sąlygas, įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, jis faktiškai negalėtų pasimatyti su savo nepilnamečiais vaikais D. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), neturėtų galimybės bendrauti su jais, juos prižiūrėti ir auklėti. Jis įpareigotas gyventi atskirai nuo šeimos, nors neturi jokio kito gyvenamojo būsto. Jis neturi galimybės susirasti darbą Ukmergės mieste, o yra įpareigotas nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo. Taigi, kokiu būdu tuomet jis galės uždirbti lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui, kai šiuo metu laikinai jam priteistas išlaikymas po 300 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Be to, vykdydamas įpareigojimus ir apribojimus, jis faktiškai negalėtų taikiai išspręsti ir santuokos nutraukimo bylos.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas neįvertino fakto, kad nukentėjusioji D. S. jį nuolat provokuoja, sukelia konfliktus ir skundžiasi įvairioms institucijoms. Nei teismas, nei aplinkiniai nežino aplinkybių, kaip jie kartu gyveno, tačiau prasidėjus skyrybų procesui, nukentėjusioji, siekdama palankaus sau teismo sprendimo, pateikė skundą baudžiamojoje byloje. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jų šeima nuo 2009 m. liepos mėn. Ukmergės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo įrašyta į neprižiūrinčių vaikų šeimų sąrašą. Tuomet D. S. išėjo iš namų be priežasties, ilgą laiką nebuvo namuose, todėl jis pateikė pareiškimą Vaiko teisių apsaugos skyriui. Nuo to laiko jų šeimą stebi socialiniai darbuotojai. Apeliantas skunde nurodo, jog žmona vaikais nesirūpina, vulgariai elgiasi šeimoje, o įvykio dieną griebė jam už lytinių organų, buvo agresyviai nusiteikusi. Jos elgesys išprovokavo tai, kad jis trenkė su televizoriaus pulteliu jai per rankas ir kojas. Daugiau jokio smurto jos atžvilgiu jis nevartojo ir tai nėra byloje įrodyta įrodymais. Tai, kad jis spaudė rankomis nukentėjusios akiduobes, nėra byloje jokių įrodymų, apart pačios D. S. parodymus. Vaikai, kurie matė šį konfliktą, nepatvirtino šių aplinkybių. Taigi, apelianto nuomone, teismas, netinkamai taikydamas procesines teisės normas, padarė materialinės ir procesinės teisės pažeidimus.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuratūros skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, o prokuratūros skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas R. S. neginčija savo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., tačiau mano, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, parinkdamas jos rūšį ir nustatydamas jos dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d. nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta, skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta nei apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Apeliantas R. S. skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neprisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir tai įvertino skiriant jam bausmę, nustatant jos dydį, įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Dėl padarytos veikos jis faktiškai prisipažino, paaiškino teismui visas aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu apeliantas neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, jog savo žmonos D. S. jis nemušė, o sužalojimus jai galėjo padaryti gindamasis (b.l. 52, 54, 57). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nesutiko su tuo, kad žmonai tyčia sudavė nuotolinio valdymo televizoriaus pulteliu ir spaudė jai akių obuolius (b.l. 176, 181-182). Vertinant pastarojo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas pažymi, tai, jog R. S. ne tik, kad neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet priešingai, pateikdamas savo įvykių versiją, nurodydamas, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusioji D. S., jis jai galėjo suduoti tik gindamasis, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog apeliantas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, nėra jokio pagrindo. Be to, iš apelianto pusės nėra ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Vertinant apelianto asmenybę, pažymėtina tai, kad pastarasis dėl fizinio smurto naudojimo savo dukrų atžvilgiu, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-08-29 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir, vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas (b.l. 64), Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-02-05 nuosprendžiu apeliantas taip pat buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. dėl to, kad jis savo dukters bei žmonos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, D. S. grasino nužudyti, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (b.l. 105-108). Iš ankstesnių neteisėtų savo veiksmų R. S. pozityvių išvadų nepadarė, nepakeitė savo elgesio ir, net nepasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirto laisvės apribojimo terminui, padarė naują, analogiško pobūdžio, nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios D. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, už kurią jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina tai, kad apeliantas yra baustas ir administracine tvarka (b.l. 71-76), Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nutarimu R. S. pagal LR ATPK 181 str. 1 d. (už tėvo valdžios panaudojimą priešingai savo dukrų interesams) buvo paskirtas įspėjimas, šį administracinės teisės pažeidimą apeliantas padarė tuo metu, kai nagrinėjamoje byloje jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (b.l. 104). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2010-10-19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), nusiskundimų iš nukentėjusiosios D. S. ir dukrų dėl apelianto elgesio po 2009-07-15 nusikalstamos veikos padarymo buvo ir daugiau, - 2010-09-16 buvo gautas D. S. pranešimas dėl fizinio smurto panaudojimo jos ir vaikų atžvilgiu. Nuvykus patikrinti informacijos, matėsi, kad viena moters veido pusė raudona, matėsi trenkimo žymės. Šeimą dažnai lankantys socialiniai darbuotojai pastebi, jog santykiai tarp sutuoktinių įtempti, namuose nuolatiniai barniai, situacija šeimoje nesikeičia, blogėja. Bendraujant su R. S., sunku prognozuoti jo elgesį, jis agresyvus, vyrauja nuolatinė nuotaikų kaita, jis arba visiškai atsisako bendrauti, arba bendrauja agresyviai. Kaltina visus aplinkinius ir seniūnijos darbuotojus, kad jam norima pakenkti, negeba suprasti savo elgesio pasekmių, savęs kontroliuoti (b.l. 143-144). Siekiant apsaugoti tiek apelianto žmoną, tiek ir psichologiškai traumuojamus šeimoje augančius nepilnamečius vaikus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pastarajam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b.l. 155). Kaip matyti iš byloje esančio 2010-12-05 tarnybinio pranešimo, apeliantas pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, 2010-12-05 apie 20.15 val. pagal gautą pranešimą nuvykus pas nukentėjusiąją į namus buvo rastas R. S. (b.l. 169). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas niekur nedirba, nėra registruotas ir Darbo biržoje, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teisiamojo posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti apeliantui ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas mišraus tipo asmenybės sutrikimas, nusikalstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu jis galėjo / gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu R. S. konstatuojamas mišraus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas. Ekspertizės akte nurodyta, jog frustruojančiose, konfliktinėse ir pan. situacijose pas R. S. vyrauja aktyvi gynybinė pozicija, ekstrapunityvinės krypties reakcijos, galimas impulsyvus, eksplozyvus reagavimas (b.l. 129-130). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad apeliantas pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas laikytinas recidyvistu, darytina išvada, jog R. S. skundžiamu nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ją švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo.

Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, sutinka su Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas R. S. atžvilgiu nepagrįstai taikė LR BK 75 str. nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Labai svarbu yra įvertinti ir vertybinę nuteistojo orientaciją: ar jis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, ar nuoširdžiai pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos veikos, ar padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės pozicijos ir t. t. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėtos, apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pastarojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai R. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje grįsdamas LR BK 75 str. nuostatų apelianto atžvilgiu taikymą, nurodė, jog atsižvelgia į nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų apeliantui taikymo, tačiau kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nukentėjusioji apklausos metu nurodė, jog tiek ji, tiek vaikai bijo apelianto, baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog apelianto atsakomybės klausimą ji palieka spręsti teismo nuožiūra. Taip, apelianto ir nukentėjusiosios D. S. šeimoje auga penki vaikai, iš kurių keturi yra nepilnamečiai, kita vertus, kaip aukščiau jau buvo minėta, apeliantas niekur nedirba, nėra registruotas ir Darbo biržoje, be to, kaip seka iš nukentėjusiosios parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, nors laikinas išlaikymas vaikams iš R. S. yra priteistas, tačiau jis neteikia jokios materialinės pagalbos vaikams. Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos vedamos S. šeimos, įtrauktos į (duomenys neskelbtini) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, bylos medžiagos nukentėjusiosios gaunamos išmokos pervedamos į seniūniją, kadangi R. S. grynuosius pinigus iš nukentėjusiosios paima ir neatiduoda. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl BK 75 straipsnio taikymo R. S. yra nepakankami ir nepagrįsti išsamiu bylos aplinkybių nagrinėjimu, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tuo pačiu panaikinant ir apeliantui paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (LR BK 64 str.). Teismai bendrindami bausmes pagal LR BK 64 str. nuostatas ir nustatydami neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris nėra atlikęs paskirtos bausmės, neatliktos bausmės dalies laiką skaičiuoja nuo tos dienos, nuo kurios dėl naujos nusikalstamos veikos priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-02-05 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (b.l. 105-108). 2009-03-02 R. S. buvo įrašytas į Ukmergės rajono pataisos inspekcijos įskaitą, pasibaigus laisvės apribojimo laikui 2009-11-03 jis buvo išrašytas iš Ukmergės rajono pataisos inspekcijos įskaitos (b.l. 173). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną apeliantas jau buvo atlikęs visą jam Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-02-05 nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl bendrinti skundžiamu nuosprendžiu už apelianto padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-02-05 nuosprendžiu paskirta bausme nebuvo pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas į apeliantui paskirtos bausmės laiką įskaitė ir pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-02-05 nuosprendį visiškai atliktą laisvės apribojimo bausmės laiką. Bendrinant bausmes pagal LR BK 64 str. nuostatas, į paskirtos bausmės laiką nėra įskaičiuojamas pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

n usprendžia:

Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria LR BK 65 str. 1 d. 1 p. papunkčio „b“ ir 2 d. pagrindu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė-laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams pakeista keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria LR BK 64 str. 3 d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir pakeistos bausmės dalis - du mėnesiai laisvės atėmimo ir paskirta galutinė bausmė aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria LR BK 75 str. 1-3 dalių pagrindu, paskirtos galutinės bausmės vykdymas atidėtas dviejų metų ir šešių mėnesių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. S. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti registraciją darbo biržoje; b) įpareigoti darbo susiradimo atveju be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir c) įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria LR BK 67 str. 2 d. 6-7 p. p. pagrindu R. S. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausti prisiartinti prie savo sutuoktinės-nukentėjusiosios D. S., iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja ir ieškoti ryšių su ja, lankytis tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji D. S., ir įpareigoti gyventi skyrium nuo savo šeimos iki kol įstatymų nustatyta tvarka šiuo metu Ukmergės raj. apyl. teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės nebus išspręstas pil. S., kaip sutuoktinių, turto dalybų, tame tarpe ir ginčo namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje faktiškai gyvena pil. S. šeima, klausimas, tačiau ne ilgiau kaip iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos; 2) dalyvauti pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaityta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta laisvės apribojimo bausmė.

R. S., pripažintam kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistam laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė-ZalieckienėTeisėjai Regina PocienėVirginija Švedienė