Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-610-720/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-01-06
Bylos Nr.
1-610-720/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-610-720/2015 Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01403-14-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.; 1.2.4.8.2.; 1.2.27.1.; 2.10.1.4.
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2014 m. lapkričio 16 d. apie 4.40 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu savo šeimos narei – buvusiai sutuoktinei E. Ž., su kuria gyvena tame pačiame bute, tyčia du kartus ranka griebė už veido ir nagais sužalojo nosį, tempė už plaukų, ranka vieną kartą smogė į galvą, tokiu būdu E. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą - odos nubrozdinimus nosyje.

Be to, jis 2014 m. lapkričio 16 d. apie 5.00 val. savo namuose, esančiuose Baltų pr. 149-52, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepaklusęs teisėtam reikalavimui vykti į policijos įstaigą bei vengdamas sulaikymo, grasindamas tuoj pat panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio Kinologų grupės vyresniajam patruliui M. K. ir patruliui A. Č., t. y. iškėlęs kumščius pareigūnams pasakė, – „galim muštis“, pagrasino išsitraukti šaunamąjį ginklą, griebė ir tampė pareigūnams už uniformų, bandė pargriauti, spyrė, tačiau nepataikė, buvo sulaikytas tik panaudojus fizinę prievartą ir specialias priemones.

Kaltinamasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. iš vakaro buvusi žmona E. Ž., su kuria iki kol jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė, gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, išvažiavo į koncertą. Į namus ji grįžo 2014 m. lapkričio 16 d. paryčiui – apie 4.00 val. Supyko, kad ji taip vėlai grįžo, be to, grįžo išgėrusi. Jos belaukdamas ir pats gėrė alkoholį, kažkiek apgirto. E. Ž. grįžus apsižodžiavo, ši pradėjo priekaištauti, kad neatvažiavo jos paimti, žodžiais provokavo, nesusivaldęs sugriebė ją už plaukų, patempė, pirštais sugriebė už veido, neneigia, kad galėjo žmonai įdrėksti į nosį. Nors neprisimena, kad žmonai būtų sudavęs ranka, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti. Visų smulkmenų neprisimena, nes buvo išgėręs, be to, E. Ž. išvedė iš pusiausvyros. Kai atvyko policijos pareigūnai, pradžioje su jais jokių konfliktų nebuvo. Kai pareigūnai pasakė, kad jis sulaikytas, galvojo, kad sulaiko be reikalo, nes tai šeimyniniai reikalai ir juos galima išspręsti be policijos. Todėl atsisakė pareigūnams paklusti, atsisakė vykti į policiją. Pareigūnai jį čiupo, jis sakė, kad niekur nevažiuos, susigrūmė. Visko neprisimena, tačiau pripažįsta, kad pareigūnams priešinosi, neneigia, kad galėjo atlikti pranešime apie įtarimą nurodytus veiksmus. Šaunamojo ginklo ar panašaus daikto neturi. Labai gailisi dėl savo poelgio (b.l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais paties kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. išvažiavo į koncertą, namuose liko D. R. ir dukra P. Ž.. Dukra vėliau taip pat išėjo pas draugus, grįžo naktį. Nukentėjusioji namo grįžo 2014 m. lapkričio 16 d. apie 4.00 val. Vartojo šiek tiek alkoholio, tačiau nedidelį kiekį, girtumo nesijautė. D. R. rado nemiegantį, jis buvo garsiai užsileidęs muziką, virtuvėje buvo tyčia sugadinti maisto produktai, sulankstyta skalbinių džiovykla, suplėšytos jos kelnės, į klozetą įkišta striukė. Jis iš karto ją užsipuolė, išvadino visokiais žodžiais - „valkata“ ir panašiais, matėsi, kad yra išgėręs. Išsigandusi, net nenusirengus palto, atsigulė į lovą, užsiklojo. D. R. nuėjo į miegamąjį iš paskos, nuklojo antklodę, sakė, kad ji nemiegos. Stengėsi nesiginčyti, tylėjo, nuėjusi atsigulė į kitą lovą dukters kambaryje. D. R. atsekė iš paskos, jai gulint lovoje jis du kartus griebė už veido, purtė, nagais įbrėžė veidą, taip pat tempė už plaukų, juto fizinį skausmą, dalį plaukų išplėšė. Dukra šoko jos ginti, tuomet jis išėjo. Grįžo gal po dešimties minučių ir iš niekur nieko sudavė vieną smūgį ranka į galvą, vėl pajuto fizinį skausmą. Ginti šoko dukra, tuomet D. R. atsitraukė, dukra jį išstūmė iš kambario. Nukentėjusi paskambinusi iškvietė policiją. Pareigūnai atvažiavo gal po 20 minučių, į butą užėjo du pareigūnai. Pareigūnai kažką rašė, paskui paprašė, kad D. R. apsirengtų, nes turės važiuoti. D. R. atsakė, kad niekur jis iš savo namų nevažiuos. Pareigūnai pasakė, kad vis tiek teks važiuoti, tačiau D. R. nereagavo. Pareigūnams priėjus prie jo, jis atsistojo, apėjo aplink barą sakydamas pareigūnams – „dabar kalsimės“. Supratusi, kad kils muštynės, abi su dukra išėjo į kitą kambarį, užsidarė, buvo baisu, kad jis gali įveikti pareigūnus ir tuomet imtis jų. Buvo girdėti grumtynių garsai, dundesys. Grumtynės truko gal penkias minutes, kai viskas aprimo, išėjo pažiūrėti, D. R. gulėjo ant žemės ir pareigūnai jam dėjo antrankius. D. R. pareigūnai išsivežė (b.l. 24, 25).

Liudytoja P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. vakare jos mama E. Ž. išvažiavo į koncertą, o ji pas draugę. Namuose liko vienas tėtis D. R.. Brolį su sese prižiūrėjo močiutė. 2014 m. lapkričio 16 d. apie 1.30 val. grįžus namuose rado uždegtas visas šviesas, garsiai užleistą muziką, tėtis gėrė alų. Ji patildė muziką ir nuėjo į savo kambarį. Tėtis muziką vėl pasigarsino, todėl neišėjo užmigti. Paskui girdėjo, kad tėtis bute pradėjo trankytis, nuėjusi matė, kad jis pradėjo šildyti sriubą, į ją bėrė šaltus pusryčius, užmarinuotą vištą įkišo į orkaitę, trankė rūbų džiovyklą, atidarė buto langus. Paklausus ką jis daro, atsakė, kad ne jos reikalas, kad čia jo namai, dar sakė, kad nepavydi kas bus mamai kai ji grįš. Mama grįžo gal apie 3.30 val., tėtis jos nenorėjo įleisti, laikė duris, tik kelis kartus paprašius įleido į vidų. Tėtis iš karto pradėjo mamai priekaištauti kur ji valkiojasi ir kodėl taip vėlai grįžo, mama su juo į kalbas nesileido, nusiėmė batus ir nenusirengusi palto atsigulė į lovą. Matė, kad tėtis nuo mamos nutempė antklodę. Tuomet mama atėjo į jos kambarį, atsigulė į lovą. Išsijungė šviesą, ruošėsi miegui, atėjo tėtis, mamą pradėjo plūsti visokiais žodžiais– „valkata“ ir pan. Paskui jis griebė mamai už veido, tampė už plaukų, ji atstūmė tėtį nuo mamos, tuomet jis išėjo. Mamai ant veido matėsi įdrėskimas, paraudimai. Po 5-10 minučių į jų kambarį vėl atėjo tėtis, ir pradėjo mamą vadinti visokiais žodžiais, tada ranka vieną kartą trenkė mamai galvą. Ji tėtį išstūmė iš kambario, o mama paskambino ir iškvietė policiją. Po 15-20 minučių atvykus policijos pareigūnams, tėtis iš pradžių buvo ramus, apsimetė lyg nieko nebuvo. Pareigūnai kažką surašė, pasakė, kad tėtis rengtųsi, nes reikės važiuoti. Tėtis pareigūnams atsakė, kad niekur jis nevažiuos, dar pasakė - „galim dabar trankytis, daužytis, tačiau niekur aš nevažiuosiu“. Tėtis pakilo nuo fotelio, ėjo link lauko durų, pareigūnai ėjo jam iš paskos, suprato, kad tėtis geruoju jiems nepasiduos. Mama pasakė, kad geriau to nematyti ir ją išsivedė į kitą kambarį. Girdėjo muštynių garsus. Viskas truko apie 5 minutes, kai triukšmas aprimo, nuėjo pažiūrėti, tėtis tuo momentu gulėjo ant grindų, o pareigūnai jam dėjo antrankius. Suprato, kad tėtis pareigūnams priešinosi, grūmėsi su jais. Asmeniškai ji nenukentėjo, tėtis jai nieko bloga nepadarė, nukentėjo mama (b.l. 31).

Liudytojai M. K. ir A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio 16 d. jiems patruliuojant apie 04.49 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Baltų pr. 149-52, Kaune, yra smurto artimoje aplinkoje atvejis. Nuvykus minėtu adresu, į namus įleido nukentėjusioji E. Ž., kuri matėsi, kad yra sužalota – patinusi akis, paraudusi nosis. Ji ir namuose buvusi dukra pasiskundė, kad buvęs sutuoktinis D. R. smurtavo. Bute virtuvėje matėsi išmėtyti daiktai. D. R. taip pat buvo namuose, jis sėdėjo, gėrė alų, barėsi su žmona. Jie surašė dokumentus, bendravo su E. Ž.. Tada D. R. pasakė apsirengti, nes jis bus sulaikomas ir su jais turi važiuoti į policijos komisariatą. Jis atsakė, kad niekur nevažiuos. Einant prie jo, pakilo nuo fotelio, pasakė – „galim muštis“, iškėlė kumščius lyg ruošdamasis jiems suduoti. E. Ž. ir dukra, matyt supratusios, kad bus muštynės, iš kambario išėjo. O D. R. pasuko į virtuvės zonos pusę grasindamas – „tuoj jums išsitrauksiu dūrą“, kaip suprato, pagrasino išsitraukti šaunamąjį ginklą, atsidarė spintelę, nors iš jos nieko nepaėmė ir nematė, kad ten būtų koks šaunamasis ginklas ar panašus daiktas. Kadangi D. R. nevykdė teisėtų reikalavimų, sugriebė jį už rankų, bandė užlaužti, jis rankas atstūminėjo, griebė už uniformos, tampė. Grumtynių metu pargriovė jį ant žemės, užgulė, tuo metu jis tiek jam, tiek kolegai spyrė į korpusą, nors nepataikė, nes matyt nematė kur spirti, gulėjo ant pilvo, veidu į grindis. D. R. ir pargriautas ant žemės nenurimo, todėl teko panaudoti dujas, antrankius, nors jis ir toliau bandė ištrūkti, muistėsi, bandė stotis, nusliuogė į kambarį. Grumtynių metu jis kažką šaukė, rėkė. Nurimo kai uždėjo antrankius, o visiškai apsiramino įsodinus į tarnybinį automobilį (b.l. 22, 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G2982/14(02) patvirtina, kad E. Ž. konstatuoti odos nubrozdinimai nosyje, padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir rankų nagai, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 29).

2014 11 16 policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad kaltinamasis D. R. nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui vykti į policijos įstaigą bei vengdamas sulaikymo, grasindamas tuoj pat panaudoti, panaudojo fizinį smurtą, t .y. pasipriešino valstybės tarnautojams (b.l. 6, 7).

2014 11 16 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, jog D. R. panaudojo buvusios sutuoktinės E. Ž. atžvilgiu fizinį smurtą (b.l. 15).

2014 11 16 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 5802 patvirtina, kad 08.28 val. D. R. nustatytas 1,45 promilių girtumas (b.l. 32).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Ištirtų įrodymų visetu - paties kaltinamojo D. R. visišku kaltės prisipažinimu, nukentėjusiosios E. Ž. ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis D. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. lapkričio 16 d. apie 4.40 val. namuose, esančiuose Baltų pr. 149-52, Kaune, tarpusavio konflikto metu savo šeimos narei – buvusiai sutuoktinei E. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis nepakluso teisėtam reikalavimui vykti į policijos įstaigą bei vengdamas sulaikymo, grasindamas tuoj pat panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino, dėl smurto šeimoje panaudojimo iškviestiems, valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio Kinologų grupės vyresniajam patruliui M. K. ir patruliui A. Č..

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei trukme (b.l. 80).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du nusikalimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryti tiesiogine tyčia, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas baustas administracine tvarka (b.l. 68 - 75), teistumas išnykęs, nedirba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas, paskiriant kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę - panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei 286 straipsnyje ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirti jam bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį, bei įpareigoti išklausyti smurtinio elgesio keitimo programą;

- pagal BK 286 straipsnį - paskirti jam bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį, bei įpareigoti išklausyti smurtinio elgesio keitimo programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę - paskirti jam bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį, bei įpareigoti D. R. išklausyti smurtinio elgesio keitimo programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniuose nustatytomis įskaitymo ir bausmių keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaityti D. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – palikti nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė