Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2879-966/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
1-2879-966/2017
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00718-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
V. T.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2879-966/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00718-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.18.10. 2.12.1.1; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent: jis pagal 2009-06-29 išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 015682 laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 prekybos vietose esančiose prekybos miestelio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), 18 sandėlyje, 17 vietoje (tik iki 2016 m. kovo mėn.) ir Vilijampolės turgavietėje esančioje (duomenys neskelbtini) (visą laikotarpį) vykdydamas individualią veiklą - prekybą mėsos gaminiais, raugintomis ir konservuotomis daržovėmis, tarkuotų bulvių mase, gaiviaisiais gėrimais ir kitomis prekėmis (sausainiais, dribsniais, grūdais, kruopomis, maistinėmis sėklomis, džiovintais vaisiais ir uogomis), pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesant samdomo buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens ar įmonės, pats individualios veiklos apskaitą supaprastintu būdu tvarkė sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o būtent:

- pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 2 d. nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 12 str. 1 d., kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ - į apskaitą neįtraukė iš UAB „Samsonas“ be apskaitos dokumentų įsigytos ir realizuotos mėsos produkcijos (3776,662 kg ir 83 pakuočių viso už 18366,17 Eur);

- pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 3 d., kad „Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“ - vykdydamas individualią veiklą turėjo samdomų darbuotojų, todėl tvarkydamas buhalterinę apskaitą turėjo taikyti ne supaprastintą, o dvejybinio įrašo būdą;

- pažeisdamas 2003-02-17 LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K 040 (2010-05-24 įsakymo Nr. 1K 166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“ 15 punkto nuostatas, kuriame nurodyta „Jei gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparato kvitą <...> ir 2003-09-18 VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. V-255 (2011-02-22 įsakymo Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punkto nuostatas, kur numatyta, kad „Kasininkas privalo: <...> 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos“ - veiklą organizavo taip, kad realizavus prekes dauguma pardavimo operacijų nebūtų užfiksuotos veikloje naudojamu elektroniniu kasos aparatu pirkėjui išduodant kvitą, dėl ko tyrimo metu nustatyta EKA pajamų („Z“) suminėje ataskaitoje užfiksuota pajamų 41 137,20 Eur mažiau.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti V. T., vykdžiusio individualią veiklą (pagal pažymą), turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30.

K. V. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad veiklą buvo organizavęs taip, kad buhalterinėje apskaitoje neatsispindėtų realiai parduodamos produkcijos kiekiai. Pagrindinis mėsos produkcijos tiekėjas buvo UAB „S.“. Užsakymai prekėms paprastai buvo daromi telefonu. Užsakymus priimdavo UAB „S.“ darbuotojai, kuriuos jis vadino „užsakymų priėmimo mergaitėmis“. Kaip supranta UAB „S.“ užsakymams priimti įsteigtas atskiras padalinys. Taigi kokių produktų (prekių) iš pasiūlytų reikėjo tokias ir užsakydavęs pats arba tuo metu dirbusi pardavėja. O kuomet pasibaigdavo einamasis mėnesis, sekančio mėnesio pradžioje elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) susisiekdavęs su UAB „S.“ apskaitoje dirbančia D. B. (kokias tiksliai pareigas ji užima įvardyti negali), ir parašydavo kokį produktą palikti iš daugumos produktų kurie buvo pristatyti (įsigyti) pagal ankstesnę sąskaitą. Tokiu būdu buvo išrašoma ankstesne data ir tuo pačiu numeriu PVM sąskaita faktūra paliekant tik vieną ar tik kelis produktus iš daugelio, tik jau daug mažesne suma. Jau naujai išrašytas, sumažintas PVM sąskaitas faktūras iš D. B. pasiimdavo pats, nuvažiavęs į jos darbo vietą Europos pr., Kauno m. Sąskaitos buvo perrašomos ne po vieną, o po keletą vienu metu. Pas D. B. važiuodavo kartą ar tik du per mėnesį. Kad yra tokia galimybė sužinojo dar veiklos pradžioje kuomet užsakymams ar dėl patiektų prekių kokybės tekdavo nuvažiuoti ir su UAB „S.“ darbuotojais bendrauti gyvai. Tuomet ir pradėjo bendrauti minėtais klausimai su D. B.. Kaip vykdavo apskaita UAB „S.“ jis nesidomėjo. Žino tik tai, kad visa tai reikėjo „pasitvarkyti“ iki sekančio mėnesio 10 dienos. Ar apie sąskaitų keitimą buvo žinoma UAB „S.“ vadybininkams ir kitiems darbuotojams, nežino. Šiuo klausimu bendravo tik su D. B., kuri sąskaitas jam ir pakeisdavo. Pirmines sąskaitas sunaikindavo. Mano, kad šias sąskaitas sunaikindavo ir UAB „S.“. Kad sąskaitas reikia sunaikinti niekas jam nepatarė, tai daryti susivokė pats. Prekiaujant, kad neatsispindėtų visas realizuojamos produkcijos kiekis ir pajamos buvo nurodęs, jog esant galimybei, pardavus prekę nebūtų išduodami kvitai, t. y. būtų nemušama į elektroninį kasos aparatą. Prekybos vietoje surastus užrašus naudojo bendrai pajamų apskaitai, pardavėjų kontrolei ir tam, kad pats žinotų tikrąsias pajamas. Šiuose neoficialiuose užrašuose buvo fiksuojamos bendros, tiek apskaitytos EKA tiek ir neapskaitytos pajamos. Pranešime apie įtarimą įvardytos suminėje ataskaitoje neapskaitytos 41 137, 20 eurų pajamų sumos nei neigti, nei tvirtinti negali, nes ilgalaikės pajamų apskaitos nevedė. Buvo skaičiuojama dienos ar mėnesio pajamos. Jeigu ir buvo gautos minėto dydžio neapskaitytos pajamos, tai nereiškia, jog tai buvo pelnas. Paprastai parduodamoms prekėms taikiau 20 procentų antkainį, o atsižvelgiant dar ir į patirtas kitas išlaidas pelnas gali sudaryti tik apie 15 procentų. Dėl kreditinių sąskaitų faktūrų, tai jas kartu su prekėmis dažniausiai pristatydavo vadybininkai. Kadangi kreditinėmis sąskaitomis faktūromis dažniausiai buvo mažinamos pagal pirminę sąskaitą išrašytų prekių kainos, o pirminės sąskaitos kaip jau minėjo buvo keičiamos paliekant tik vieną kitą prekę iš šių sąskaitų, dėl to kreditinių sąskaitų nesaugojo. Kadangi kreditinių sąskaitų į apskaitą netraukiau dėl to pasirašinėjo pats bei buvo sakęs pasirašyti pardavėjoms nekreipiant dėmesio į kreditinių sąskaitų turinį. Jeigu UAB „S.“ tais pačiais numeriais ir datomis buvo apskaitytos PVM sąskaitos faktūros dar mažesnėmis sumomis nei esančios jo apskaitoje, tai buvo padaryta jo žiniomis koreguojant sąskaitas į mažinimo pusę. Visa tai daręs norėdamas išlaikyti verslą, gauti bent šiokį tokį pelną, nes dėl rinką užkariavusių prekybos centrų parduodama labai mažai. Pajamos sudarė apie 200 eurų į dieną, kas sudarytų tik apie 30 eurų pelną, neskaitant darbo užmokesčio. Savo kaltę pripažįsta ir dėl to gailisi (b. l. 145). Papildomais parodymais, kad iš tiesų veiklą buvo organizavęs taip, kad buhalterinėje apskaitoje neatsispindėtų parduodamos produkcijos kiekiai. Ankstesnės apklausos metu duotus parodymus prisimena. Duotus parodymus tvirtina visa apimtimi. Dėl prekybos neapskaitytais mėsos gaminiais, kurie buvo tiekiami iš UAB „S.“, gali pasakyti tai, kad pirminis užsakymas įvykdavo ir prekės buvo atvežamos pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o kuomet pasibaigdavo einamasis mėnesis, sekančio mėnesio pradžioje, elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) susisiekdavęs su UAB „S.“ apskaitoje dirbančia D. B. ir parašydavo kokį produktą palikti iš daugumos produktų kurie buvo pristatyti (įsigyti) pagal PVM sąskaitą faktūrą. Tuomet D. B. išrašydavo pati arba suorganizuodavo, kad būtų išrašyta ankstesne data ir tuo pačiu numeriu PVM sąskaita faktūra paliekant tik vieną ar tik kelis produktus iš daugelio, už daug mažesnę sumą. Naujai išrašytas sumažintas PVM sąskaitas faktūras pasiimdavo iš D. B., nuvažiavęs į jos darbo vietą Europos pr., Kauno m. Kas, šias PVM sąskaitas išrašydavo, ar D. B. ar kita darbuotoja, nežino nes jam matant sąskaitos nebuvo spausdinamos. Dėl sumažintų sąskaitų parengimo ir pakeitimo bendravo tik su D. B.. Sąskaitos buvo perrašomos ne po vieną, o po keletą vienu metu, nes pasiimti iš D. B. važiuodavęs kartą ar du per mėnesį. Pinigų priėmimo kvitai buvo surašomi daug vėliau, nes buvo leidžiama atsiskaityti praėjus mėnesiui ar dar ilgesniam laiko tarpui po prekių pristatymo. Kadangi pinigų priėmimo kvitai buvo išrašomi jau po sąskaitų pakeitimo dėl to oficialiai buvo rodoma, jog mokama mažesnės sumos. Pinigų priėmimo kvitus išrašydavo ir šiuos pinigus paimdavo vadybininkė I. Š.. Su ja kalbėtis apie sąskaitų keitimus neteko dėl to ar I. Š. apie tai kaip vyksta prekyba (kad realiai išrašomos mažesnės sąskaitos) žinojo ar ne nei tvirtinti nei neigti negaliu. Kitus pinigus, t. y. neoficialius pinigus, už gautą produkciją, be apskaitos dokumentų, paduodavęs D. B. tuomet kai pasiimdavo mažesne verte perrašytas sąskaitas. D. B. perduodant pinigus joks dokumentas nebuvo surašomas. Kiek turiu sumokėti neapskaitytų pinigų arba pasakydavo D. B., arba pasiskaičiuodavo pats. Savo kaltę pripažįsta dėl padaryto labai gailisi (b. l. 149).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2016-09-15 kratos protokolu (b. l. 24-29) ir 2017-02-27 daiktų apžiūros protokolais (b. l. 30-35), kad V. T. individualios veiklos vietoje – Vilijampolės turgavietėje, (duomenys neskelbtini), surastas sąsiuvinis ir užrašų knygelė, kuriuose vedama neoficiali apskaita - fiksuojamos tikrosios, elektroninio kasos aparato neatitinkančios, dienos pajamos.

2017-06-09 specialisto išvada Nr. 5-2/82 dėl V. T. individualios veiklos ūkinės finansinės veiklos, kad:

- tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30) UAB „S.“ pardavė, o individualią veiklą vykdantis V. T. įsigijo iš viso 3 776,662 kg ir 83 pakuotes mėsos produkcijos, kurios bendra vertė (be PVM) siekia 15 178,65 Eur, o mokėtina suma (su PVM) 18 366,17 Eur, be apskaitos dokumentų;

- individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalo duomenų ir 2016-09-15 kratos metu prekybos vietoje Vilijampolės turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), rastos užrašų knygelės (bloknoto), kurioje galimai buvo fiksuojamos V. T. individualios veiklos pajamos, duomenų neatitikimas. Laikant, kad minėtoje užrašų knygelėje (bloknote) grafoje pavadinimu „Apyvarta“ yra užfiksuotos visos 2016-01-01 – 2016-09-14 laikotarpio V. T. individualios veiklos pajamos, ir lyginant jas su to paties laikotarpio Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnale įklijuotų fiskalinių dienos ataskaitų („Z“), taip pat fiskalinių mėnesio suminių ataskaitų duomenimis, nustatytas 41 137,20 Eur sumos skirtumas;

- V. T. individualios veiklos apskaitos dokumentų informacija neatitiko 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų apskaitos informacijai – Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad V. T., tvarkydamas savo individualios veiklos apskaitą, nesilaikė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių LR teisės aktų, o būtent:

2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, kurio 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;to paties Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 2003-02-17 LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K?040 (2010-05-24 įsakymo Nr. 1K?166 redakcija) patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių 15 punkto nuostatų, kuriame nurodyta Jei gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparato kvitą <...>;2003-09-18 VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. V-255 (2011-02-22 įsakymo Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punkto nuostatų, kur numatyta, kad Kasininkas privalo: <...> 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos.

- V. T. savo individualios veiklos apskaitą tvarkė supaprastintu būdu (netaikė dvejybinio įrašo būdo). Tačiau atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad V. T., tiriamuoju laikotarpiu vykdydamas individualią veiklą, turėjo samdomų darbuotojų, taip pat į tai, kad ne vėliau nei 2016 m. rugpjūčio mėn. V. T. atsirado prievolė įsiregistruoti PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, V. T., tvarkydamas apskaitą, privalėjo taikyti dvejybinio įrašo būdą;

- iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima iš dalies nustatyti V. T., vykdžiusio individualią veiklą (pagal pažymą), tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

- 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnyje nustatyta, kad Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o 11 straipsnyje yra numatyta, kad Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad V. T. tiriamuoju laikotarpiu vykdytos individualios veiklos apskaitą tvarkė pats V. T. (b. l. 68-118).

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika pilnai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 222 straipsnio 1 dalį, nustačius aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-30 iš dalies nebuvo galima nustatyti V. T., vykdžiusio individualią veiklą (pagal pažymą), turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalimi numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, prašo skirti mažesnę baudą, kadangi augina du mažamečius vaikus (b. l. 151-153).

V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. T. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 136, 137-139), byloje duomenų nėra, kad V. T. būtų registruotas priklausomybės ligų centre ar gydęsis psichiatrijos klinikoje, vykdo individualią veiklą.

Kaltinamojo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro pareiškime pasiūlyto dydžio bauda (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 str. 3 d. 3 p. redakcija). Teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškime pasiūlyta bausmė yra optimali ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti, jos mažinti nėra pagrindo, tik baudos sumokėjimo terminas nustatomas ilgesnis nei du mėnesiai. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

V. T. kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui:

- Kratos metu paimti dokumentai ir V. T. pateikti apskaitos dokumentai saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje (b. l. 99), grąžintini V. T..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės neskirti.

Į. V. T. per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėta įmoka bus išieškoma priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

Kratos metu paimtus dokumentus ir V. T. pateiktus apskaitos dokumentus saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, grąžinti V. T..

I. V. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė