Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Ž., A. E., D. K., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja nurodė, kad ji ir toliau gyveno tame pačiame bute – pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti visu jos mirusiam vyrui kartu su ja priklausiusiu turtu – butu bei jame esančiais namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, mokėjo su būsto išlaikymu susijusius mokesčius.

Taigi, pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio J. V. Ž. mirties likusį turtą ji priėmė faktiniu valdymu.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio J. V. Ž. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Lazdijų rajono civilinės metrikacijos biure, tai patvirtinama santuokos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis J. V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja D. Ž. ir jos sutuoktinis J. V. Ž. santuokoje susilaukė trijų vaikų – sūnaus A. Ž. bei dukrų A. E., D. K., tai patvirtinama pareiškėjos nurodyta informacija pareiškime.

Byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, patvirtinama, kad po pareiškėjos D. Ž. sutuoktinio J. V. Ž. mirties liko jos vardu įregistruota nuosavybės teisė į santuokoje įgytą butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktu Valstybės įmonės Registrų centras testamentų registro išrašu patvirtinama, jog po J. V. Ž. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2022 m. rugpjūčio 26 d. išrašo matosi, kad pareiškėja 1998 m. spalio 29 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jos šeiminė padėtis – našlė.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtinantys, jog pareiškėja D. Ž. (ir po jos vyro mirties) mokėjo sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas butui (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas daro išvadą, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėja D. Ž. po savo sutuoktinio J. V. Ž. mirties jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėja yra mirusio jos sutuoktinio J. V. Ž. likusio turto įpėdinė pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Ji kaip palikėjo įpėdinė pagal įstatymą, pradėjo J. V. Ž. turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties, tai patvirtinama jų sūnaus A. Ž. bei dukrų A. E., D. K. sutikimais su pareiškėjos pateiktu pareiškimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo J. V. Ž. mirties, pareiškėja ėmė naudotis visu likusiu turtu, liko gyventi tame pačiame bute ir nepertraukiamai gyvena tame pačiame bute iki šiol, naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjo asmeniniais daiktais, baldais, elektros prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Į bylą pateiktais mokėjimo kvitais patvirtinama, kad po sutuoktinio J. V. Ž. mirties ji ir toliau mokėjo ir moka mokesčius, susijusius su turto išlaikymu, t. y. moka už šilumą, karštą ir šaltą vandenį ir kt.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po jos sutuoktinio J. V. Ž. mirties – faktiškai pradėjo turtą valdyti. Ji iki sutuoktinio mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjo asmeniniais daiktais, t. y. ji rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po J. V. Ž. mirties likusį palikimą priėmė jo sutuoktinė D. Ž.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.