Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-10 · Byla Nr. ATP-1081-319/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-09-09Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-10
Bylos Nr.
ATP-1081-319/2015
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00672-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1081-319/2015Proceso Nr. 4-19-3-00672-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka nagrinėjęs V. K. įstatyminio atstovo V. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-09-09 nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaime, Seredžiaus seniūnijoje, Jurbarko rajone, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį ,,AUDI 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 128 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-09-09 nutarimu V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d. , padarymą paskirta 144 Eurų bauda.

Šalies argumentai

V. K. įstatyminis atstovas V. K. apeliaciniame skunde formuoja dvejopą prašymą : prašo 1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-09-09 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, 2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-09-09 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teisme. Skunde pareiškėjas teigia, kad teismas jo atžvilgiu galėjo būti šališkas, nes ikiteisminiuose tyrimuose dėl jo sūnaus ir kitame tyrime pagal jo skundą buvo pažeidžiamos jo teisės, tyrimas nebuvo objektyvus. Skunde nurodo, kad jis ir sūnus V. K. atvyko į teismą, tačiau posėdžio protokolas nebuvo rašomas, todėl nebuvo suteikta jokių galimybių teikti prašymus ir įrodymus. Skunde jis nurodo aplinkybes, kurios galėjo įtakoti jo sūnaus V. K. veiksmų vertinimą. Pareiškėjas teigia, kad įvykio dieną jis dirbo už 2 km nuo namų, kai pasidarė blogai, paskambino sūnui ir liepė jam paimti automobilį ir jį atvaryti, kad V. K. galėtų grįžti namo gydytis. V. K. neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik įvykdyti tėvo reikalavimą. Skunde pažymi, kad pažeidėjas jau buvo išlaikęs vairuotojo valstybinį teorijos egzaminą, įstatymo nustatyta tvarka pats jį mokė vairuoti. Ta dieną sūnus, vykdydamas pareiškėjo nurodymą, pasirinko saugų maršrutą, jis buvo blaivus, niekam jokios žalos nepadarė, važiavo be draugų ir sustabdytas pareigūnų pusiaukelėje iki tikslo. t.y. jokios tyčios padaryti įstatymo pažeidimą kaltinamojo veiksmuose nebuvo. Pareiškėjo įsitikinimu, pripažinti nepilnametį vaiką kaltu už tai, kad jis gelbėjo tėvą pastarojo prašymu, yra neteisinga.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

V. K. įstatyminio atstovo V. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime aptarė ir įvertino visus byloje esančius duomenis, V. K. veiką kvalifikavo tinkamai, todėl skundžiamą nutarimą laikyti neteisėtu ir jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad V. K. jame nurodęs gailisi dėl padaryto pažeidimo, kad preziumuoja, kad jis kaltę pripažįsta. Tai, kad jis padarė protokole nurodytą pažeidimą patvirtina ir objektyvus pažeidėją sustabdžiusio ir pažeidimą fiksavusio policijos pareigūno M. T. tarnybinis pranešimas. Paties fakto, kad V. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, neneigia ir pats apeliantas, tačiau jis skunde nurodo, kad teisme pažeidėjui ir jo įstatyminiam atstovui nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus dėl pažeidimo padarymo aplinkybių ir todėl teismas priėmė sprendimą įvertinęs ne visus duomenis.

Aukštesnysis teismas laiko, kad teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas proceso reikalavimų. Pagal ATPK nuostatas, jeigu byla nagrinėjama ne kolegialaus organo, o vienasmeniškai, protokolą rašyti neprivalu, ar jį būtina rašyti sprendžia bylą nagrinėjantis pareigūnas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidėjas ir jo įstatyminis atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, jiems buvo išaiškintos jų procesinės teisės ( b. l. 11). Tai, kad protokolas nebuvo rašomas, leidžia daryti išvadą, jog pažeidėjas ir jo įstatyminis atstovas teismui nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios paneigtų byloje esančius duomenis. Apeliacinio skundo argumentai, kad posėdžio metu nebuvo rašomas protokolas taip nesuteikiant atvykusiems asmenims pateikti prašymus ir įrodymus, yra neįtikinami ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad V. K. mano, jog bylą nagrinėjęs teisėjas gali būti neobjektyvus, šališkas, tačiau pats skunde pripažįsta, kad pasiūlius pasinaudoti procesine teise ir naudotis advokato ar kito įgalioto asmens teisine pagalba, t.y. maksimaliai ginti savo ir nepilnamečio sūnaus interesus, apeliantas tokia teise pasinaudoti atsisakė.

Organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas, aš šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškina kitas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ( ATPK 284 str.). Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad V. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, savo kaltę pripažino, gailisi, jis buvo sulaukęs tokio amžiaus, kai atsakomybėn pagal ATPK 128 str. gali būti traukiamas, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir galisi dėl padaryto. Taigi, teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, visas šias privalomas išsiaiškinti aplinkybes nustatė ir jas įvertinęs, priėmė tuo pagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde V. K. nurodo aplinkybes, kurios, pasak jo, patvirtina jo sūnų V. K. pažeidimą padarius pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo jomis tikėti kaip neginčijamai teisingomis ir patikimomis ir remiantis jomis nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Aukštesniojo teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad už nepilnametį atsakingas asmuo, liepdamas jam atlikti neteisėtus veiksmus, pats elgėsi netinkamai. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodytoje situacijoje saugiau ir teisingiau būtų buvę pasinaudoti valstybės garantuojama medicinine pagalba, o ne versti nepilnametį asmenį elgtis priešingai teisei. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesusiję su šia byla, todėl neaptariami.

Pažymėtina, kad nors pats atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo padarymo ir nutarimo priėmimo metu dar formaliai buvo nepilnametis, tačiau pilnametystės sulaukė už kiek daugiau nei mėnesio laiko, todėl, nesutikdamas su nutarimu, taip pat galėjo pateikti aukštesniajam teismui skundą ir jame nurodyti pažeidimo padarymo aplinkybes, patvirtinti ar paneigti įstatyminio atstovo versiją, tačiau to nepadarė.

Nuobauda V. K. paskirta teisingai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė jam minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, skirtiną nepilnamečiui asmeniui, kuri atitinka ATPK 20 str. numatytus reikalavimus, taip pat proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus visas nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-09-09 nutarimą nepakeistą ir V. K. įstatyminio atstovo V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas