Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam asmeniui E. M., suinteresuoti asmenys E. M. (neveiksniu tam tikrose srityse pripažintas asmuo), A. M., B. P., institucija, teikianti išvadą byloje, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-92-446/2024, iškeltoje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, E. M. pripažinta neveiksnia nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartimi pradėta byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo E. M..

2. Institucija, teikianti išvadą byloje, 2024 m. balandžio 2 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. pateikė teismui išvadas, kuriose nurodė, kad norą globoti E. M. pareiškė du suinteresuoti asmenys B. P. ir A. M.. Institucija, teismo posėdžio metu, palaikė pateiktas išvadas ir rekomendavo teismui E. M. globėja ir turto administratore paskirti B. P..

3. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad B. P. nuo 2022 m. rudens faktiškai atlieka globėjos pareigas. Neigiamos informacijos apie B. P., jos netinkamą elgesį su E. M. nei iš bendruomenės, nei iš seniūnijos nėra gavę. B. P. kandidatūra atitinka visus globėjai keliamus reikalavimus. A. M. praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus motinos atžvilgiu, dėl ko kyla abejonių, ar pripažintai neveiksnia tam tikrose srityse E. M. bus saugu gyventi su sūnumi. A. M. nesugebėjo savarankiškai spręsti klausimų, susijusių su motinos psichine sveikata, pats nesikreipė į teismą, nepateikė (duomenys neskelbtini) rajono paslaugų centrui sutikimo būti globėju, nepristatė reikiamų sveikatos dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

5. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė pripažintai neveiksnia E. M. nustatyti globą, ir jos globėja ir turto administratore paskirti suinteresuotą asmenį B. P., nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neįvertino apelianto teikiamų rašytinių įrodymų, netinkamai charakterizavo B. P., teismas neįvertino, jog jis prižiūri ir išlaiko E. M. turtą. Pažymėjo, jog B. P., kaip E. M. įgaliotinė, sudarė E. M. interesams nenaudingus ir finansiškai nuostolingus sandorius, kas lėmė, kad buvo iššvaistytos E. M. lėšos ir įgytas turtas.

6. Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 473 straipsnio 4 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.

7. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus dokumentus, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu šalių, jų atstovų teiktus paaiškinimus, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas apelianto prašymo jį paskirti E. M. globėju ir jos turto administratoriumi, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai įvertino šalių paaiškinimus, byloje esančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, parenkant globėjo bei turto administratoriaus kandidatūrą svarbu atsižvelgti į kandidatų asmenines ir dalykines savybes, kandidatų ir globojamo asmens tarpusavio ryšį ir priimti tokį sprendimą, kuris geriausiai atitiks globojamo asmens interesus.

9. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatė, jog B. P. ir E. M. sieja giminystės ryšys – B. P. tėvas ir E. M. mama – brolis ir sesuo. Sutikimą būti globėja ir turto administratore ji patvirtino raštu, žodžiu – teismo posėdžio metu. Jos sutuoktinis V. R. raštu patvirtino savo sutikimą, kad jo sutuoktinė B. P. būtų pusseserės globėja. Iš šeimos sveikatos centro išduoto medicininio pažymėjimo matyti, kad B. P. kontraindikacijų globoti kitą asmenį neturi. B. P. neteista. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad B. P. globėjos ir turto administratorės pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais.

10. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad apeliantas A. M. praeityje teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, viešosios tvarkos pažeidimą, teistumai išnykę. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. M. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2014 m. gegužės 12 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį savo mamai E. M., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, be to, jis grasino nužudyti savo mamą E. M., sakydamas, kad ją „užmuš, nupjaus galvą“, taip sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 4 d. apie 16 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia du kartus metė medinę kėdutę į motiną E. M., padarydamas žaizdą veide, ir taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat jis tuo pačiu metu, toje pat vietoje, sakydamas „tau viskas, šiąnakt mirsi, su kirviu sukaposiu“, grasino nužudyti motiną E. M., sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Nors teismo posėdžio metu A. M. tvirtino, kad jis rūpinosi ir slaugė savo mamą 2012 metais, kai ji silpnos sveikatos grįžo iš ligoninės į namus, tačiau vėliau jo įvykdytos smurtinės nusikalstamos veikos motinos atžvilgiu, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti apie jo agresyvų būdą, konfliktišką charakterį, empatijos stoką silpnesniam už jį žmogui.

11. Apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, kad pageidauja būti E. M. globėju ir jos turto administratoriumi. Pažymi, kad jį sieja artimi giminystės ryšiai, jis yra jos sūnus, todėl turėtų būti paskirtas globėju ir turto administratoriumi. Tačiau apelianto argumentai, kuriais jis siekia panaikinti skundžiamą nutartį, nėra pakankami, ir neužtikrina globotinės interesų. Kaip jau minėta, kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl globėjų kandidatūros, skiriamas kandidatas, kuris geriausiai atitiks globojamo asmens interesus. Pažymėtina, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad nors apelianto gyvenamajame būste yra tinkamos sąlygos globoti globotinę, tačiau apelianto asmenybę charakterizuojantys požymiai, kad praeityje teistas už globotinei sukeltą fizinį skausmą, bei grasinimus nužudyti, yra neigiami, ir keliantys abejonę ar apeliantas tinkamai vykdys globėjo pareigas, bei prieštaraujantys globotinės interesams į saugią aplinką.

12. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad apelianto elgesys būtų pasikeitęs globotinės atžvilgiu, nors apeliantas teigia, kad paskirta globėja tinkamai nepasirūpins globotine, tačiau byloje esantys duomenys, paneigia apelianto motyvus. Kaip matyti, sutrikus globėjos sveikatai, dėl jos priežiūros buvo tartasi tarp giminaičių, ir tik susirgus kitoms pusseserėms, paskirta globėja pradėjo rūpintis globotine, o pats apeliantas nepaaiškina kaip ir kokiu savo elgesiu ir/ ar veiksmais prisidėjo prie globotinės priežiūros. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nėra tinkamas būti savo mamos globėju ir turto administratoriumi, nes jis nepasižymi globėjui reikalingomis moralinėmis ir charakterio savybėmis.

13. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog jis išlaiko ir prižiūri globotinės turtą. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, apeliantas pats gyvena būste, todėl akivaizdu, kad patiria būsto išlaikymo išlaidas, kurias turi padengti. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas, išskyrus sumokant mokesčius už būstą, prisidėtų kitais būdais (būsto priežiūra ar tinkamų sąlygų pritaikymu globotinei) prie globotinės turto išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, kurie nepagrindžia apelianto siekio rūpintis globotinės turtu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas šiuo metu gyvendamas mamos (globotinės) name, susimoka už suvartotą elektros energiją ir sumoka mokestį už atliekų tvarkymą, nėra aplinkybės patvirtinančios, kad jis prisideda prie mamos turto išlaikymo.

14. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi paskirta globėja B. P., kaip E. M. įgaliotinė, sudarė E. M. interesams nenaudingus ir finansiškai nuostolingus sandorius, kas lėmė, kad buvo iššvaistytos E. M. lėšos ir įgytas turtas. Byloje, iš pateikto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad globotinei bendrąja daline nuosavybės teise priklauso turtas (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktas skelbimas iš elektroninio portalo „A.lt“ apie parduodamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-70). Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, nurodyto pastato – gyvenamojo namo statybos pabaigos metai yra 1964, o skelbime parduodamo namo statybos metai yra 1950, iš to matyti, kad pateiktuose dokumentuose informacija apie gyvenamąjį namą, priklausantį globotinei, ir parduodamą namą yra klaidingi, ir neįrodo apelianto argumentų, kad išvaistomas globotinės turtas.

15. Pažymėtina, kad iš minėto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad dėl globotinės turto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2-7577-1031/2023 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - apriboti visų pavedimų vykdymai pagal 2022 m. gruodžio 6 d. notarinį įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), B. P., suteiktas teises atlikti teisinius veiksmus ir sudaryti sandorius E. M. vardu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtos globėjos B. P. atžvilgiu civ. byloje Nr. e2-7577-1031/2023 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepatvirtina, kad paskirta globėja netinkamai atliks globėjos pareigas.

16. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvavo globos ir rūpybos institucijos, duodančios išvadą byloje – (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro, atstovas R. B., kuris davė paaiškinimus teisme. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro atstovas tiek išvadoje, tiek teismo posėdyje nurodė, jog abi kandidatūros yra tinkamos, bet rekomendavo teismui E. M. globėja ir turto administratore paskirti B. P.. Nurodė, kad A. M. praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus motinos atžvilgiu, dėl ko kyla abejonių, ar pripažintai neveiksnia tam tikrose srityse E. M. bus saugu gyventi su sūnumi. A. M. nesugebėjo savarankiškai spręsti klausimų, susijusių su motinos psichine sveikata, pats nesikreipė į teismą, nepateikė (duomenys neskelbtini) rajono paslaugų centrui sutikimo būti globėju, nepristatė reikiamų sveikatos dokumentų. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro darbuotojams lankantis jo namuose, nevaldė emocijų – piktindavosi uždavus jam nepalankų klausimą, dėl susidariusios padėties – mamos gyvenimo pas B. P. – kaltino kitus asmenis, institucijas. Kyla abejonių, ar A. M. sugebės pasirūpinti neveiksnia tam tikrose srityse pripažinta E. M.. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad šie atstovo pateikti paaiškinimai būtų melagingi, ar neatitiktų tikrovės.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino kiekvieno iš pretendentų moralines, asmenines savybes, sveikatos būklę, ekonomines galimybes globoti kitą asmenį, bet ir kiekvieno jų elgesį iki bylos iškėlimo rūpinantis neveiksniu pripažintu asmeniu, t. y. pirmosios instancijos teismas svarstė ir sprendė, kuris iš pretendentų geriau sugebės užtikrinti pripažintos neveiksnia E. M. teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, apsaugos jos turtinius interesus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas ir tinkamesne globoti E. M. pripažino ne apeliantą, o suinteresuotą asmenį – B. P., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad B. P. savo, kaip globėjos ir turto administratorės, pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais.

18. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino B. P. kaip kandidatės asmenines ir dalykines savybes, jos galimybę įgyvendinti globėjos funkcijas, jos santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į kitas turinčias reikšmę aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas reikšmingas aplinkybes, siekiant užtikrinti E. M. gyvenimo sąlygų, socialinės aplinkos stabilumą, nagrinėjamu atveju geresnes galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas turi B. P..

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ir ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ir ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Suinteresuotas asmuo B. P. apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, yra pagrindas jai iš apelianto priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų Eur 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.