Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimvydo Kurpavičiaus skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria panaikinti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. M. 2010-07-09 ir 2010-07-10 nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00608-09,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. liepos 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00608-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., dėl eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta A. S. sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2009 m. birželio 28 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), A. S., važiuodama dviračiu, susidūrė su V. R. vairuojamu mopedu „ITALJET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sužalota.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė S. D. R. 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., požymių. Šį nutarimą nukentėjusiosios A. S. atstovė pagal įstatymą A. J. apskundė Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. Kurpavičius 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimu nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujino, kadangi, prokuroro nuomone, buvo būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. M. 2010 m. liepos 9 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė atskiroje dalyje, motyvuodamas tuo, kad V. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., požymių, o 2010 m. liepos 10 d. nutarimu tą patį ikiteisminį tyrimą nutraukė todėl, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., padarymo.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. M. 2010 m. liepos 9 d. ir 2010 m. liepos 10 d. nutarimus nukentėjusiosios A. S. atstovė pagal įstatymą A. J. apskundė Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu A. J. skundą atmetė. Šį nutarimą A. J. apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui.

Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi A. J. skundą patenkino, motyvuodama tuo, jog prokuroras 2010-07-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo pagal BK 281 str. 1 d. netinkamai interpretavo BK 281 str. 9 d. dispoziciją. Nutartyje nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-24 „Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 30“ pažymėjo, kad BK 281 straipsnio 9 dalyje nurodytų transporto priemonių sąrašas nėra baigtinis, nes į jį įtrauktos sąvokos „kitos mechaninės transporto priemonės“ ir „kitos savaeigės mašinos“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse, 3 punkte, nurodoma, kad motorinė transporto priemone laikoma variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir kitas savaeiges transporto priemones. Todėl motoroleris ar mopedas kaip motorinės transporto priemonės, laikytinos BK 281 str. 9 d. numatytomis mechaninėmis transporto priemonėmis. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog prokuroras 2010-07-09 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo netinkamai kvalifikavo nusikaltimo sudėtį, todėl, apylinkės teismo nuomone, 2010-07-10 nutarime išdėstyti motyvai, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, yra netinkami, kadangi abi galimos nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuotinos kaip idealioji nusikaltimo sudėtis. Be to, apylinkės teismas padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas atliktas ne iki galo, nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. Kurpavičius šią ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį apskundė.

Atsižvelgdamas į skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytas aplinkybes, vyriausiasis prokuroras sutinka, kad prokuroro M. M. 2010-07-09 nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atskiroje dalyje, nes V. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 str. l d., požymių, teismo pripažintinas neteisėtu pagrįstai. Tačiau vyriausiasis prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad visas ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro M. M. 2010-07-10 nutarimu, pasisakant, jog nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. l d., padarymo. Tyrimas nutrauktas BPK 212 str. 2 p. pagrindu. Vyriausiojo prokuroro nuomone, šiame nutarime buvo tinkamai išanalizuota ir pagrįsta, kodėl nepakanka duomenų V. R. kaltei pagrįsti. Vyriausiojo prokuroro nuomone, „dėl to, kiek teisinga teismo pozicija dėl BK 281 str. ir 139 str. numatytų nusikaltimų vertinimo kaip padarytų esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, teismo sprendimas naikinti prokuroro 2010-07-10 nutarimą nurodytu pagrindu yra neteisėtas“. Vyriausiojo prokuroro tvirtinimu, teismas nepasisakė, kodėl nesutinka su paminėtame nutarime dėstoma prokuroro pozicija, jog nepakanka duomenų V. R. kaltei pagrįsti. Skunde nurodoma, kad ši prokuroro pozicija sietina su eismo įvykio faktinių aplinkybių vertinimu, kurio metu susidūrė mopedu važiavęs V. R. bei dviračiu važiavusi A. S., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pastarajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuojant nutarime, kad nepakanka duomenų dėl to, jog dėl mopedo ir dviračio susidūrimo kaltas V. R., nėra teisiškai reikšminga, ar V. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 139 str. ar pagal BK 281 str.

Vyriausiasis prokuroras pažymi, kad prokuroras 2010-07-10 nutarime vertino, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pakankami, kad dėl eismo įvykio V. R. būtų galima inkriminuoti nusikalstamą veiką pagal BK 139 str. l d. Vyriausiasis prokuroras tvirtina, kad, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, prokuroras M. M. teisingai nusprendė, jog esamų duomenų, kad V. R. būtų galima inkriminuoti nusikalstamą veiką, nepakanka. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug įvairių procesinių veiksmų, siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes, ištardyti liudytojai, atlikti liudytojų parodymų patikrinimai vietoje, bandant pašalinti proceso dalyvių parodymuose esančius prieštaravimus buvo atliktos akistatos, buvo atliktas autotechninis tyrimas, po to autotechninė ekspertizė, papildomai apžiūrėta įvykio vieta, taip pat eismo įvykyje dalyvavę dviratis bei mopedas. Atlikus autotechninę ekspertizę, pateiktos dvi priešingos tikėtinos išvados, nurodant, jog jeigu eismo įvykio situacija buvo tokia, kaip nurodo V. R., tai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu buvo susiję dviratininkės A. S. veiksmai, o jei eismo įvykio situacija buvo tokia, kaip nurodo A. S., tai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu buvo susiję motorolerio vairuotojo V. R. veiksmai. Eismo įvykio ištyrimą apsunkino tai, kad apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai, dėl to neužfiksuota eismo įvykio vieta. Ant eismo įvykio metu dalyvavusių dviračio ir motorolerio neaptikta sugadinimų ar pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų identifikuoti detales, kuriomis šios transporto priemonės turėjo sąlytį tarpusavyje, bei nustatyti transporto priemonių susidūrimo sąlyčio mechanizmą. Įvertinant tai, kad motorolerio vairuotojas V. R. bei dviratininkė A. S. eismo įvykio aplinkybes nurodo skirtingai bei nėra susidūrimą mačiusių liudytojų, atsižvelgiant į tai, kad į eismo įvykį nebuvo iškviesta policija ir nebuvo užfiksuota eismo įvykio tiksli vieta, kurios vienareikšmiškai atkurti iš liudytojų parodymų patikrinimo vietoje gautų duomenų nepavyko, prokuroro nuomone, pagrįstai manytina, kad esami ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra nepakankami V. R. inkriminuoti BK numatytą nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo to, ar ją kvalifikuoti pagal BK 139 str. ar pagal BK 281 str. Vyriausiasis prokuroras teigia, kad „dėl tokių argumentų, išdėstytų prokuroro M. M. 2010-07-10 nutarime ir vyr. prokuroro R. Kurpavičiaus 2010-08-09 nutarime atmesti A. J. skundą, teismas nepasisakė“. Vyriausiojo prokuroro teigimu, nesant pagrindo manyti, jog prokuroro M. M. 2010-07-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra neteisėtas ar nepagrįstas, atnaujinti ir tęsti tyrimą vien dėl to, kad „prokuroro M. M. 2010-07-09 nutarime neteisingai pasisakyta dėl eismo įvykio nekvalifikavimo pagal BK 281 str.“, nėra pagrindo. Teismo išdėstytos aplinkybės, jog 2010-07-09 nutarime prokuroras neteisingai pasisakė dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 str., nesudaro pagrindo tęsti baudžiamojo persekiojimo.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. Kurpavičius prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-09-10 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – pareiškėjos A. J. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. M. 2010-07-09 nutarime nurodė, jog mopedas, kurį eismo įvykio metu vairavo V. R., nepatenka į BK 281 str. 9 d. išvardytų transporto priemonių sąrašą, todėl mopedo vairuotojo V. R. veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., požymių, ikiteisminį tyrimą dėl atskiros dalies nutraukė (b. l. 210–212).

2010-07-10 nutarime Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. M. konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti faktinių (objektyvių) aplinkybių, leidžiančių neabejotinai manyti, kad būtent dėl V. R. kaltų veiksmų, vairuojant mopedą „Italjet Formula“, A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., ikiteisminį tyrimą nutraukė (b. l. 214–217).

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai yra numatyti BPK 212 straipsnyje, o ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka numatyta BPK 214 straipsnyje. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas prokuroro nutarimu.

Neginčytinai nustatyta, kad byloje tiriamas įvykis, susijęs su nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Dėl šios veikos padarymo ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro M. M. 2010-07-09 nutarimu. Tuo nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo buvo baigtas. Su tokia ikiteisminio tyrimo baigtimi ikiteisminio tyrimo teisėja nesutiko, o Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skunde dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-09-10 nutarties pripažįstama, kad šis prokuroro nutarimas yra neteisėtas.

Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą tyrusių pareigūnų išankstinė nuomonė, kad motoroleris nėra motorinė transporto priemonė, lėmė vangią ir neoperatyvią ikiteisminio tyrimo eigą, apie eismo įvykį galinčių duoti parodymus asmenų paiešką. 2009-11-02 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas eismo įvykį tiriant kaip veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. (b. l. 66–67). Skunde dėl teismo nutarties teisinamasi, kad eismo įvykio ištyrimą apsunkino tai, kad apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo eigoje kas nors būtų apkaltintas dėl nuvažiavimo iš įvykio vietos ar nepranešimo apie Kelių eismo įvykį.

Skunde tvirtinama, kad ant eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių neaptikta sugadinimų ar pėdsakų, iš kurių galima būtų nustatyti transporto priemonių „susidūrimo sąlyčio mechanizmą“. Ikiteisminio tyrimo pradžioje dviratis ir motoroleris apžiūrėti nedalyvaujant specialistui, apžiūros protokole motoroleris pavadintas mopedu (b. l. 10–12, 15–18), bet ir nekvalifikuotos apžiūros metu ant dviračio priekinio rato rastas stabdymo sistemos apgadinimas, o ant motorolerio rastas apgadintas „dešinės pusės galinis posūkio žibintas“. Dalyvaujant specialistui transporto priemonės apžiūrėtos tik 2010-01-08, 2010-01-15 (b. l. 79–84, 86–94). Nukentėjusioji A. S. parodė, kad po dviračio ir motorolerio smūgio nusibrozdino motorolerio dažai prie priekinio žibinto, susisuko dviračio vairas, nutrūko stabdžiai, nukentėjusioji susižalojo kairįjį petį (b. l. 24, 115–116). Specialisto išvada patvirtina, kad buvo sužalotas A. S. kairysis petys, lūžo raktikaulio galas (b. l. 32). Su nukentėjusiąja A. S. parodymų patikrinimas vietoje pirmą kartą darytas tik 2009-08-19 (b. l. 19–23), o transporto priemonių išsidėstymą ant važiuojamosios kelio dalies po įvykio mačiusios liudytojos S. U. parodymai (b. l. 39, 167–168) įvykio vietoje patikrinti nesudarius jokios schemos, prie protokolo pridėtos nuotraukos nėra informatyvios. Schema nesudaryta ir liudytojos J. R. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 177–179). Neapklausti kaip liudytojai S. U. nurodyti vaikai, kurie galėjo matyti įvykį (b. l. 39). Liudytojo Č. A. parodymai (b. l. 40, 159–161) įvykio vietoje patikrinti tik 2010-03-29 (b. l. 164–166), Kelių eismo įvykio schema, remiantis jo parodymais, nesudaryta. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas surašytas ne iki galo, protokole liko neįrašytas nuotolis, iš kurio liudytojas stebėjo įvykį (b. l. 164). Nors 2010-01-12 pakartotinai apklaustas liudytojas Č. A. tvirtino, kad įvykio gerai nematęs, tačiau eismo įvykio schemą, nebūdamas įvykio vietoje, nubraižė (b. l. 159–161). Liudytojų A. Ž. ir A. U. parodymai (b. l. 180–182, 183–184) taip pat turėjo būti patikrinti įvykio vietoje, o schemos, remiantis jų parodymais, nurodant atstumus, taip pat turėjo būti nubraižytos. Liudytoja S. U. parodė, kad A. U. įvykį matė (b. l. 168), todėl reikia išsiaiškinti, ar A. U. nevengia duoti parodymus. Įdėmiau reikėtų vertinti ir liudytojo V. R. parodymus apie tai, ką sūnus jam pasakojo apie eismo įvykį (b. l. 186–187). Liudytojas D. M. davė parodymus, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje susidūrimas įvyko posūkio metu (b. l. 190–191). Liudytojo V. R. parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat turėjo būti sudaryta schema, pažymint joje atstumus (b. l. 197–203).

Specialisto V. Pačebuto išvada (b. l. 57–61) apie transporto priemonių susidūrimo mechanizmą buvo pakankama, nors ir tikėtina. 2010-06-08 ekspertizės akte (b. l. 102–112) dėl transporto priemonių susidūrimo mechanizmo nebeduota net ir tikėtina išvada, nes transporto priemonės ekspertui pateiktos praėjus pusei metų po įvykio. Iš ekspertizės išvadų (4 p.) matyti, kad svarbiausia ir pagrindinė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, yra transporto priemonių susidūrimo vieta. Kadangi ji nenustatyta, ekspertizės metu negauta konkretaus atsakymo, kuris padėtų nustatyti dėl eismo įvykio ir jo pasekmių kaltąjį ar kaltus asmenis.

Apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja prokuroro M. M. 2010-07-09 ir 2010-07-10 nutarimus panaikino pagrįstai, išsamiai argumentavo dėl nepagrįsto veikos kvalifikavimo remiantis BK 281 str. 9 d. dispozicija. Skunde su teismo nuomone dėl prokuroro M. M. 2010-07-09 nutarimo panaikinimo sutiko ir vyriausiasis prokuroras. Tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismas panaikindamas 2010-07-10 nutarimą, nutartyje neteisingai nurodė šio nutarimo panaikinimo motyvą, jog nusikalstamos veikos pagal BK 281 str. 1 d. ir BK 139 str. gali būti kvalifikuotinos kaip idealioji nusikaltimo sutaptis. Atlikti ikiteisminį tyrimą pagal du BK straipsnius vienu metu, buvo netikslinga, kadangi BK 281 str. 1 d. numatyta veika apima ne tik KET pažeidimus, bet ir žmogui padarytą sveikatos sutrikdymą, todėl kvalifikacija pagal BK 139 str. nepagrįsta. Du procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl to paties dalyko priimti nepagrįstai.

2010-07-09 nutarimu nutraukdamas ikiteisminį tyrimą dėl to, jog eismo įvykio metu V. R. vairuota transporto priemonė nepatenka į BK 281 str. 9 d. išvardytų transporto priemonių sąrašą, prokuroras to, ar V. R. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., požymių, neanalizavo. Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą 2010-07-09 nutarimu, prokuroras nurodė nepagrįstą ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvą.

2010-07-10 nutarimu nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., padarymo, buvo analizuojama, ar V. R. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 139 straipsnyje, nors turėjo būti aiškinamasi, ar nebuvo padaryta veika, atitinkanti BK 281 str. 1 d. sudėtį, todėl ikiteisminis tyrimas laikomas neišsamiu, o nutarime padarytos išvados – abejotinomis. Vyriausiojo prokuroro skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo eigai, tyrimo taktikai ir metodams neturi reikšmės, ar veika kvalifikuojama pagal BK 139 str., ar pagal BK 281 str., yra nepagrįstas. Tiriant veikas, numatytas BK 281 straipsnyje, kaip ir šiuo atveju, esant įvairiems parodymams, būtinos kiek galima tikslesnės Kelių eismo įvykio schemos, kurias galima būtų palyginti, padaryti tikslesnes negu šioje byloje padarytos išvadas, pateikti schemas ekspertams išvadoms padaryti. Kai kurių klausimų sprendimui gali būti atlikta ir autotechninė – teismo medicininė ekspertizė.

Tai, ko skundžiamoje nutartyje nenurodė ikiteisminio tyrimo teisėja, užsimindama apie ikiteisminio tyrimo neišsamumą, pavaduojant ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą, nurodoma šioje nutartyje. Tęsti baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 281 str. 1 d. pagrindo yra, apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimvydo Kurpavičiaus skundą atmesti, o Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos I. Vilkienės 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.