Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Liucija Paulauskaitė, sekretoriaujant Ingridai Šakickienei, dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovei L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo(duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos, padarytos gamtai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo V. M. 1020 Lt žalos. Nurodė, kad 2012 m. kovo 9 d. 14.30 val. ieškovas nustatė, kad atsakovas V. M. privačiame žemės sklype, kadastr. Nr. 2501/0017:293, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimui nupjovė dvi saugotinas pušis. V. M. neteisėtai nupjovęs saugotinus želdinius, pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsak. Nr. D1-87 9 p. bei tuo padarė žalą aplinkai. Žala paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintą „Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką" bei vadovaujantis želdinių atkuriamosios vertės įkainiais patvirtintais LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsak. Nr. Dl – 343. Atsižvelgiant į tai, V. M. privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą 1020 Lt dydžio žalą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė L. V. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti bei papildomai paaiškino, kad atsakovas V. M. pripažino, nukirtęs tuos medžius, 200 Lt paskirtą baudą yra sumokėjęs, vienas iš nupjautų medžių buvo nudžiūvęs, todėl atlygintinos žalos dydis pagal galiojančius teisės aktus atsakovui sumažintas maksimaliai.

Atsakovas V. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad minėtas pušis nupjovė neturėdamas Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo, kadangi nežinojo, kad tokiems medžiams nupjauti reikalingas savivaldybės leidimas. Be to, mano, kad žalos gamtai nepadarė, kadangi viena iš pašalintų pušų buvo nudžiūvusi, o kita nulūžusia po audros viršūne, kas užfiksuota ir inspektorės R. L. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Bendraturčių A. S., M. S., J. S. ir sutuoktinės L. M. nuosavame sklype augančias dvi pušis pašalino, kadangi tolimesnis jų buvimas kėlė grėsmę.

Atsakovas V. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pušis, kuri buvo lūžusi, gyvų šakų žemiau lūžusios vietos nebeturėjo, o sudžiūvusi pušis buvo pažeista kenkėjų, todėl prašant žemės sklypo savininkams jas ir pašalino.

Liudytoja R. L. teisme paaiškino, kad vienas iš nupjautų medžių buvo nulūžęs, kitas pažeistas kenkėjų, todėl skaičiuojant žalą gamtai, ji sumažinta maksimaliai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. M. privačiame žemės sklype, kadastr. Nr. 2501/0017:293, esančiame(duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas (duomenys neskelbtini) išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimui nupjovė dvi saugotinas pušis (b.l. 4-10). Nukirsti medžiai yra saugotini vadovaujantis LRV 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems" 3.1 ir 3.9 p., Palangos miesto želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių 2 punkto 3.1 ir 3.8 p. bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 120.1 punktais. V. M. neteisėtai nupjovęs saugotinus želdinius, pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 9 p. bei tuo padarė žalą aplinkai.

Atsakovui V. M. dėl šio teisės pažeidimo 2012-03-29 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2012-04-11 priimtas nutarimas, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d., ir jam paskirta 200 Lt bauda, kurią atsakovas V. M. sumokėjo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius (9 str.), o neteisėta veika padarius žalą aplinkai ? ją atlyginti (14 str. 6 p.).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6. 249 str.). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008).

Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ paskaičiavo sunaikintų medžių atkuriamąją vertę.

Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 8, 9, 10), protokolo (b.l. 4-5), matyti, kad yra nupjautos dvi pušys, kaip nurodyta inspektorės surašytame 2012-04-29 protokole, kurių viena buvo nudžiūvusi, pažeista kenkėjų, o kita nulaužta viršūne, ką teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovė ir liudytoja R. L..

Nors atsakovas V. M. neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo pašalino saugotinas pušis, tačiau už šį pažeidimą jis buvo nubaustas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2012 m. balandžio 11 d. nutarimu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį 200 Lt bauda, kurią atsakovas V. M. sumokėjo.

Iš byloje esančio atsakovo V. M. atsiliepimo bei iš jo paties paaiškinimų matyti, kad privačiame sklype esančiais medžiais atsakovas rūpinosi, sodino naujų eglių, lazdynų, liepaičių ir riešutmedį. Tai leidžia teigti, kad savo lėšomis ir darbu atsakovas rūpinosi privačiame žemės sklype augančiais medžiais, juos prižiūrėjo ir puoselėjo.

Ieškovė LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. M. 1020 Lt žalos atlyginimui.

LR Želdynų įstatymo 29 str., numatytas neteisėta veika padarytos žalos atlyginimas, fizinių ir juridinių asmenų, padariusių žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Nors ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento žalos dydis apskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr.198 patvirtinta „nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“, LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl – 343 (b.l. 7), tačiau atsižvelgiant į žalos padarymo netyčinį pobūdį, atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas V. M. prisipažino nukirtęs pušis, administracine tvarka paskirtą baudą yra sumokėjęs, o LR želdynų įstatymo 29 str. vieną, kaip žalos atlyginimo būdų numato, būklės buvusios iki pažeidimo atkūrimą, atsakovas V. M. įpareigotinas, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę, t.y. atsodinti pašalintas dvi pušis naujomis, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui atlikti.

Iš atsakovo V. M. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 72 Lt žyminis mokestis, nuo kurių ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo atleistas (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263–270 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą V. M. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti iki pažeidimo buvusią būklę, t. y. atsodinti pašalintas dvi pušis naujomis.

Priteisti iš atsakovo V. M. 72 litus (septyniasdešimt du) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.