Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-09 · Administracinė byla Nr. I-2392-331/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
I-2392-331/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2392-331/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00631-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Ivetos Pelienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 28-728 (1) (toliau – Nutarimas), kuriuo jam paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 1–4). Paaiškino, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. vasario 7 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda, konstatuodamas, pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati, nes skambindamas artimiesiems, pasinaudojo D. Ž. taksofono kortele, t. y. padarė pažeidimą. Teigia, kad jis turėjo paskambinti mamai, kuri serga, laukė operacijos, tačiau buvo išnaudojęs skambučių limitą, todėl nuteistas D. Ž. surinko savo telefono kortelės kodą ir davė pareiškėjui paskambinti mamai, nuteistasis D. Ž. yra pareiškėjo draugas. Mano, kad pažeidimo nepadarė, o pataisos įstaiga, skirdama pareiškėjui nuobaudą, neatsižvelgė į BVK 142 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirta nuobauda yra per griežta.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 13–16). Paaiškino, kad Vilniaus PN direktoriaus Nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta už tai, jog skambinimo metu pareiškėjas pasinaudojo svetima kortele, kuri priklauso kitam nuteistajam. Pareiškėjas šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatas. Nuteistiesiems BVK 110 straipsnyje 2 dalyje 4 punkte yra nustatytas draudimas bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, tiek kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Nuteistiesiems griežtai draudžiama keistis jiems išduotomis telefono kortelėmis, taip pat naudotis svetimomis, kitiems nuteistiesiems išduotomis kortelėmis. Nuteistieji informuojami apie šį draudimą, ir jie supranta, kad pasinaudojimas svetima telefono kortele yra neteisėtas. Kiekvienam į įstaigą atvykusiam nuteistajam, jų prašymu, išduodamos vardinės skambinimo kortelės, kurios yra elektroninės, nuteistiesiems skambučiai suteikiami taip pat elektroniniu būdu, tame tarpe tokiu būdu kontroliuojamas suteikiamų skambučių skaičius. Nuteistieji neteisėtai apsikeičia jiems išduotomis telefono kortelėmis bandydami neteisėtai skambinti telefonu. Šiuo atveju, pareiškėjas, pasinaudodamas kitam nuteistajam išduota telefono kortele, žinojo, kad veikia neteisėtai, kad tokie jo veiksmai draudžiami, kad jie bus traktuojami kaip drausmės pažeidimas. Be to, pats pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. paaiškinime Nr. 50- 1478 pripažino savo kaltę dėl padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimu pažeidimo.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Šioje byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Nustatyta, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas 2018 m. lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-966(1) informavo Vilniaus PN direktorių, kad 2018 m. lapkričio 16 d. 16.15 val. pareigūnas patikrino, ar pareiškėjas, skambindamas nesinaudoja kito nuteistojo kortelės „T+“ duomenimis (b. l. 18). Pareigūnas nustatė, kad skambinimo metu pareiškėjas pasinaudojo svetima kortele, kuri priklauso nuteistajam D. Ž.. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė paaiškinimą (reg. Nr. 50-1478), kuriame teigė, kad 2018 m. lapkričio 16 d. 16.15 val. skambino iš D. Ž. skambinimo kortelės, ir jeigu padarė nusikaltimą, tai pripažįstu, daugiau tai nepasikartos (b. l. 19). Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus pataisos namų jaunesniojo specialisto 2018 m. lapkričio 16 d. tarnybinį pranešimą Nr. 43-966 taip pat į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 28-728 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 17). Pareiškėjas dėl Vilniaus pataisos namų Nutarimo pateikė skundą Departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 2S-522 konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas (b. l. 5–6).

10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 buvo patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas.

10.1. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę nustato BVK. BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 straipsnis), o nuteistųjų privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BVK 110 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas (1 punktas), pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės (2 punktas), draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (3 punktas), nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (4 punktas). BVK 143 straipsnyje nustatyta, kad BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudos skiriamos už padarytus pažeidimus, skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

10.2. Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad telefono kortelės be papildymo išduodamos nemokamai laisvės atėmimo vietų įstaigose naujai atvykusiems ar telefono kortelės neturintiems ir ją turėti pageidaujantiems suimtiesiems (nuteistiesiems), 7 punkte nustatyta, kad išduodamos telefono kortelės registruojamos Telefono kortelių valdymo sistemos Kortelių ir vartotojų registre, susiejant jas su konkrečiu suimtuoju (nuteistuoju), nurodant jo vardą, pavardę, informacinės sistemos „PRISONIS“ bylos numerį ir kitus būtinus duomenis“. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomi suimtieji (nuteistieji) gali naudotis tik savo ir tik teisėtais būdais įsigytomis telefono kortelėmis arba telefono kortelių duomenimis; už telefono kortelių saugumą ir jų duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims atsako jas naudojantys suimtieji (nuteistieji). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad pastebėjus, kad suimtasis (nuteistasis) turi ar naudoja ne savo telefoninę kortelę arba telefoninės kortelės duomenis, rašomas tarnybinis pranešimas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui arba jį pavaduojančiam asmeniui bei sprendžiamas klausimas dėl drausminės nuobaudos suimtajam (nuteistajam) skyrimo ir telefoninės kortelės blokavimo bei pakeitimo.

11. Teismas pažymi, jog ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

12. Bylos duomenimis aiškiai nustatyta, to neneigia ir pareiškėjas, kad jis 2018 m. lapkričio 16 d. 16.15 val. skambinimo metu naudojosi telefono kortele, kuri priklausė kitam nuteistajam. Šį faktą patvirtina tiek tarnybinis pranešimas (b. l. 18), tiek pareiškėjo 2018 m. lapkričio 16 d. paaiškinimas, kuriame pareiškėjas savo kaltę pripažįsta (b. l. 19), tiek skunde pateikti paaiškinimai. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimo, kuris nurodytas skundžiamame nutarime, t. y. jis pažeidė imperatyvų draudimą nustatytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte, draudžiantį nuteistiesiems bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai. Byloje nėra nustatyta, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui, būtų padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, skiriant nuobaudą buvo laikomasi BVK 143 straipsnyje nustatytos tvarkos. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui būtų paskirta pernelyg griežta nuobauda.

13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 28-728(1), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktinės aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus, todėl pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas (naudojimasis ne savo taksofono kortele) tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Taip pat vertintina, kad Departamentas kaip išankstinė ginčus nagrinėjanti institucija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skunde dėl Vilniaus PN 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 28-728(1) nurodytus argumentus ir surinktą dokumentinę medžiagą, tad Departamentas pareiškėjo skundo pagrįstai netenkino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta Miliuvienė Iveta Pelienė Henrikas Sadauskas