Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovei G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, turinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. 2016-12-06, 22 val. 30 min. Pergalės g. 45, Elektrėnuose, vairuodamas automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius. Apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Teismo posėdžio metu apklaustas I. T. su padarytu pažeidimu sutiko. Teigė, kad nepajautė, kad kliudė kitą automobilį. Automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo žmonai. Automobilį paėmė, nes kaimynė paprašė pagalbos užvesti automobilį. Tada atsisėdęs už automobilio vairo, važiuodamas atbuline eiga galbūt ir kliudė kitą automobilį. Teigė, kad jeigu būtų jautęs smūgį, būtų ieškojęs kito automobilio savininko. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, ir nori mokėti baudą dalimis.

Nukentėjusysis D. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pro jo buto langus matosi automobilių stovėjimo aikštelė. Eismo įvykio vakarą išgirdo kieme triukšmą, todėl pasižiūrėjęs pro langą, matė važiuojantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu nematė, kas būtent vairavo automobilį. Kadangi pastebėjo pro buto langą, kad minėtas automobilis atsitrenkė į jo automobilį, išėjo į lauką, tačiau jokių savo automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nepastebėjo. Nurodė, kad tik kitos dienos rytą pastebėjo jam priklausančio automobilio apgadinimus – buvo apgadintas automobilio šonas. Po to jis iškvietė policijos pareigūnus, o pastebėjęs AUDI AT automobilį Elektrėnų mieste, apie tai pranešė policijos pareigūnams, kurie paligino jo automobilyje padarytus sugadinimus su žymėmis sulaikytame automobilyje ir viskas pasitvirtino. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo įvardinti, kokia dydžio žala buvo padaryta jo automobiliui, nes pasak draudimo bendrovės, padarytos žalos dydžio klausimas bus nustatinėjamas tik tuomet, kai bus priimtas sprendimas dėl kalto asmens, sugadinusio jam priklausantį automobilį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovė G. S., teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. T. vairuojamas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į du automobilius, o apgadinimai buvo padaryti tik vienam. Nurodė, kad apie eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, nes nukentėjusiojo pagalba buvo gauta informacija apie tai, kad automobilis, kurio vairuotojas galimai sugadino jam priklausantį automobilį, yra Elektrėnų mieste. Nurodė, kad po to visi, t.y. nukentėjusysis su savo automobiliu ir AUDI A6 automobilis atvyko į Elektrėnų policijos komisariato kiemą, kur buvo išsiaiškintos visos aplinkybės ir neliko jokių abejonių, kad I. T. yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, nes pats pripažino visas aplinkybes. Prašo pripažinti I. T. kaltu ir skirti jam minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Liudytojas I. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apygardos VPK Elektrėnų PK vyr. patruliu. Nurodė, kad buvo apgadintas automobilis, todėl vyko į vietą. Jis užfiksavo eismo įvykį schemoje, nufotografavo apgadintą transporto priemonę ir kitą transporto priemonę, kuri apgadinta nebuvo. Vėliau nustatė automobilį,, kurio vairuotojas apgadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį, viskas sutapo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad I. T. 2016 m. gruodžio 6 d. 22 val. 30 min. Elektrėnuose, Pergalės gatvėje prie namo pažymėtu numeriu 45, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir kliudė ir apgadino nukentėjusiajam D. Š. priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 126 punktų nuostatas.

I. T. kaltinamas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę (ATPK 127 str. 2 d.) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai (ATPK 130 str. 1 d.).

Tai, kad I. T. padarė teisės pažeidimus, be jo paties prisipažinimo, įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3); eismo įvykio vietos schema bei foto lentelėmis, darytomis įvykio vietoje, iš kurių matyti transporto priemonių, išdėstymas po susidūrimo. (b. l. 7-11); foto lentelėmis, iš kurių matyti transporto priemonių AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Mondeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. (b. l. 12-14, 16-19); nukentėjusiojo D. Š. rašytiniu paaiškinimu; transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo automobiliui Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis automobilio bamperis, dešinės pusės žibintų apiplovimas. (b.l. 11); kitais byloje esančiais įrodymais. Padaryti pažeidimai taip pat pasitvirtino teismo posėdžio metu apklaustų asmenų paaiškinimais ir parodymais.

I. T. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas, neturintis teisės vairuoti, yra susijęs, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 1 dalies numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta. Minėtoje byloje nėra pateikta duomenų, kokia žala yra padaryta eismo įvykiu, iš pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad žala nėra itin didelė, todėl abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir teismas taiko I. T. palankesnę minėto straipsnio dalį. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, I. T. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia atsakomybę pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad anksčiau galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo, kuris dabar užtraukia atsakomybę pagal 426 straipsnio 1 dalį, esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). I. T. neneigė, kad galėjo apgadinti kitą automobilį. I. T. kaltę, padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, be jo pačios prisipažinimo patvirtina byloje esantys įrodymai. I. T. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes pažeidėjas po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip apsunkindamas galimybę nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu I. T. taip pat kaltinama padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukė atsakomybę tam, kas pažeidęs kelių eismo taisykles apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Atsižvelgus į tai, kad administracinių nusižengimų kodekse I. T. veiksmus kvalifikuojanti ANK 423 straipsnio 1 dalis (Neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą)) numato baudas, kaip ir ATPK 127 straipsnio 2 dalis, ir už atitinkamai padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis nėra daugiau nei ATPK, todėl I. T. veiksmai dėl šios veikos padarymo neperkvalifikuotina ir už šį teisės pažeidimą jam taikytina ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 2-3 p.).

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į tai, kad I. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius I. T. – anksčiau baustas administracine tvarka, studijuoja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, I. T. už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Už administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, I. T. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę. Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo (b.l. 9) matyti, kad transporto priemonė priklauso E. T., taip pat iš byloje esančio jos paaiškinimo (b.l. 7) matyti, kad I. T. neatsiklausęs E. T. paėmė jos automobilį. Taip pat teismas atsižvelgia į I. T. padarytų pažeidimų pobūdį, aplinkybes – nors tai, kad jis tyčia, sąmoningai pasišalino, palikdamas automobilį, iš įvykio vietos ir apie eismo įvykį nepranešė policijai, tačiau atsižvelgiama į tai, kad jis savo kaltę dėl įvykio pripažino ir paaiškinime nurodė įvykio aplinkybes, todėl papildoma administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas, netaikytina (ANK 29 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas

nutaria:

I. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 850 Eur dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

I. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam 289 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti I. T. galutinę administracinę nuobaudą – 850 Eur dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16063835728 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, per Trakų rajono apylinkės teismą.