Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau - GNSB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams pirmininkui S. G., advokatui Raimondui Simonavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams V. G. ir J. G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. M., R. M., A. Z., I. J., R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 3 d. buvo reorganizuota į GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir GNSB „(duomenys neskelbtini)“, GNSB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotos piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamasis turtas pagal priedą Nr. 2. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. kovo 4 d. 2015 m. kovo 4 d. buvo patvirtinti GNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso GNSB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2015 m. gegužės 4 d. apskaitos tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinių, mokestinių bei statistinių atskaitomybių parengimą Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų nustatyta tvarka atlieka UAB „Skaidri apskaitos sistema“.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais (patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate 1A1b suformuoti 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai), esantis (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. spalio 17 d. priklausė A. Z., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2017 m. birželio 5 d. priklausė I. J. (1838/3675 dalis), o likusi 1838/3675 dalis nuo 2014 m. spalio 17 d. ir šiuo metu priklauso I. M. ir R. M., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 1838/3675 dalis priklausė R. M., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir šiuo metu 1838/3675 dalis priklauso atsakovams V. G. ir J. G..

Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. nustatyta, jog A. Z. atliko mokėjimus už komunalines paslaugas. Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovės atstovas skirta administravimo mokesčiams surinkti, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 I. J. pervedė 674,41 Eur už (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio gyvenamųjų namų statybos bendrijos administruojamojoje teritorijoje, savininkų prievolės prisidėti prie bendrijos bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros išlaidų dengimo bei nekilnojamojo turto savininkų sukauptų kaupiamųjų lėšų panaudojimo.

GNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 2.1 punkte numatyta, kad bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ), kiti teisės aktai ir šie Įstatai. Įstatų 2.3. punkte numatyti pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai, t. y. bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinės įrangos, eksploatavimas, remontas, renovacija, tvarkymas, naujų bendrojo naudojimo objektų kūrimas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisių bei interesų gynimas ir apsauga.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 1838/3675 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, kuriame suformuoti du nekilnojamojo turto objektai, iš kurių vienas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovams priklausantis nekilnojamas turtas yra ieškovės administruojamoje teritorijoje.

2018 m. birželio 21 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 5 susirinkimo metu 7 punktu buvo svarstytas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo ir rangovo išrinkimo. Nutarta įpareigoti bendrijos pirmininką S. G. pasirašyti sutartį su rangovu iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. dėl (duomenys neskelbtini) ir/arba (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltavimo, prieš balsavusių nebuvo. 2018 m. birželio 21 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo metu 12 punktu taip pat buvo svarstytas klausimas dėl infrastruktūros mokesčio ir jo likučio paskirties: 12.1 punktu nutarta infrastruktūros mokesčio įnašo pinigų permokas arba skolas perskaičiuoti ir pateikti kiekvienam individualiai, prieš balsavusių nebuvo; 12.2 punktu nutarta visus kaupimo įnašus iki 2017 m. gruodžio 31 d. perskaičiuoti ir priskirti infrastruktūros mokesčių įnašų grupei, kiekvienam individualiai, kaip permoką ar skolą, prieš balsavusių nebuvo; 12.3 punktu nutarta patvirtinti 1 950,00 Eur infrastruktūros mokesčio įnašo dydį, kurį privaloma sukaupti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., kiekvienas turto vieneto savininkas arba pusę sumos – bendrasavininkas, prieš balsavusių nebuvo. Taigi, susirinkimo metu buvo sprendžiami klausimai dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo ir šiems darbams numatyto infrastruktūros mokesčio įnašo dydžio. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo darbai yra atlikti, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Inkomsta & Co“ PVM sąskaita – faktūra, pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 2 ir atliktų darbų aktas, iš kurių nustatyta, kad darbų kaina sudarė 69 631,54 Eur. Atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) yra ieškovės administruojamoje teritorijoje, taigi, šios gatvės pagerinimas ją išasfaltuojant yra susijęs su atsakovų interesais, atsakovai naudojasi (duomenys neskelbtini) gatve, todėl atsakovams kyla pareiga sumokėti už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo darbus.

CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato, jog savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, o šios lėšos yra savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. DNSBĮ 25 straipsnio 3 dalis numato, kad visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog kaupiamųjų lėšų apskaita ir tvarkymas siejamas su konkrečiu turtu, kurio savininkas jas moka, o ne su konkrečiu asmeniu, kuris jas moka.

Bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypas su statiniais (patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate 1A1b suformuoti 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai), esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. spalio 17 d. priklausė A. Z., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2017 m. birželio 5 d. priklausė I. J. (1838/3675 dalis), o likusi 1838/3675 dalis nuo 2014 m. spalio 17 d. ir šiuo metu priklauso I. M. ir R. M., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 1838/3675 dalis priklausė R. M., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir šiuo metu 1838/3675 dalis priklauso V. G. ir J. G.. Byloje nėra ginčo, kad atsakovų sumokėta kaupiamojo mokesčio dedamoji dalis sudaro 45,00 Eur. Kadangi atsakovai yra sumokėję 45,00 Eur kaupiamųjų lėšų, tai ieškovė šia suma sumažino įmokos dydį ir reikalauja iš atsakovų sumokėti 1904,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad priskaičiuotą 1 950,00 Eur infrastruktūros mokestį mažinat atsakovų sukauptomis 45,00 Eur dydžio kaupiamojo mokesčio lėšomis, ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimo dydis turėtų sudaryti 1 905,00 Eur, tačiau teismas bylą nagrinėja neperžengdamas ieškinio ribų, t. y. pareikšto reikalavimo ribose dėl 1 904,00 Eur skolos priteisimo. Tačiau ieškovė reikalaujamos sumos, t. y. infrastruktūros mokesčio, kurį privalo sukaupti ir sumokėti kiekvieno turto savininkas, nėra sumažinusi kitų buvusių savininkų sumokėtų kaupiamųjų įmokų dydžiais. Ieškovė nurodo, jog prašomos priteisti sumos buvusių savininkų sumokėtomis kaupiamosios lėšomis nemažina, nes A. Z. sumokėtą 83,99 Eur sumą panaudojo jo skolai padengti, o dėl I. J. sumokėtų lėšų priims sprendimą po šios bylos išnagrinėjimo, nurodė, jog I. J. sumokėtų lėšų nėra panaudojusi, jų nėra grąžinus.

Iš GNSB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės pažymos apie priskaičiuotą ir sumokėtą kaupiamąjį mokestį, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gruodžio 31 d. turto savininkams, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2014 m. spalio 13 d. A. Z. buvo priskaičiuota 83,99 Eur kaupiamojo mokesčio, sumokėta 83,99 Eur, panaudota įmokoms padengti 83,99 Eur; laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 27 iki 2017 m. birželio 16 d. I. J. buvo priskaičiuota 259,21 Eur kaupiamojo mokesčio, sumokėta 104,00 Eur, sumokėta suma nepanaudota; laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. R. M. priskaičiuota 18,00 Eur kaupiamojo mokesčio, skola 18,00 Eur.

2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolu - nutarimu Nr. 1 „Dėl buvusio bendrijos nario A. Z. skolos bendrijai ir infrastruktūros mokesčio ir kaupimo lėšų panaudojimo“ GNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba ir revizorių komisija nutarė: turto (duomenys neskelbtini), buvusio savininko A. Z. statybinio įnašo likutį, kuris yra 1 256,93 Eur ir kaupimo mokesčio dydį 91,21 Eur skaityti kaip dalinį skolos kompensavimą bendrijai už nesumokėtą papildomą infrastruktūros įmoką, kuri yra 8 109,36 Eur. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. G. 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo protokolu buvo sutvarkyta bendrijos dokumentacija dėl nekilnojamojo turto, kurio dalis šiuo metu priklauso atsakovams, buvusio savininko paliktų įsiskolinimų bendrijai. 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu S. G. taip pat nurodė, kad bendrija yra priėmusi sprendimą dėl A. Z. likučio. Aplinkybes, kad buvęs nekilnojamojo turto savininkas, atlikęs nekilnojamojo turto padalijimą, turėjo skolinių įsipareigojimų bendrijai, taip pat patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus. Šis protokolas nėra nuginčytas, todėl galiojantis. Protokole nurodoma, jog A. Z. kaupimo mokesčio dydis 91,21 Eur, tačiau ieškovės pateikti buhalteriniai duomenys patvirtina, jog A. Z. buvo sumokėjęs 83,99 Eur, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog padaryta buvo padaryta klaida, A. Z. buvo priskaičiuota 83,99 Eur ir jis šią sumą buvo sumokėjęs. Bylos duomenys patvirtina, jog buvusio turto savininko A. Z. sumokėta kaupiamąja įmoka buvo padengta jo skola bendrijai, todėl jos dydžiu mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti sumą nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

Byloje nustatyta, jog ieškovė yra atsidariusi atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios sąskaitos išrašų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. I. J. 2015-11-30 sumokėjo 54,00 Eur, paskirtyje nurodyta kaupiamasis, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. I. J. 2016-02-08 sumokėjo 50,00 Eur, paskirtyje nurodyta kaupiamasis, 2016 m. gruodžio 1 d. 60,00 Eur, paskirtyje nieko nėra nurodyta; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. I. J. 2017-01-09 sumokėjo 60,00 Eur, paskirtyje nieko nėra nurodyta, 2017-04-03 sumokėjo 40,00 Eur, paskirtyje nieko nėra nurodyta, 2017-04-13 sumokėjo 20,00 Eur, paskirtyje nieko nėra nurodyta, 2017-08-01 sumokėjo 40,00 Eur, paskirtyje nieko nėra nurodyta. Viso I. J. į šią sąskaitą pervedė 324,00 Eur. Kaip matyti, buvusi turto savininkė I. J., mokėdama į ieškovės specialiai atidarytą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, ne visų mokėjimų paskirtyje nurodydavo, jog tai, kaupiamoji įmoka, tačiau įvertinus, tai, jog būtent ieškovė nurodė į kokią sąskaitą turto savininkai turi mokėti kaupiamąsias lėšas ir būtent į šią sąskaitą I. J. nuolatos atlikdavo mokėjimus, todėl teismas laiko, jog šioje kaupiamojoje sąskaitoje I. J. sumokėtos įmokos laikomos buvusios savininkės sukauptomis lėšomis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog ieškovė teismui 2019-09-20 prašymu buvo pateiktus duomenis apie I. J. atliktus mokėjimus bei nurodžius, jog I. J. atliko kaupimo įnašus, kurių suma 324,00 Eur, o tai rodo, jog ieškovė I. J. sumokėtas sumas laikė kaupiamaisiais įnašais. Taigi I. J., kaip buvusi turto savininkė, į ieškovės kaupiamąja sąskaitą buvo pervedusi 324,00 Eur, šios kaupiamosios lėšos buvusiai turto savininkei nėra grąžintos, jos yra ieškovės sąskaitoje.

Teismas nurodo, jog aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui, todėl pasikeitus konkretaus turto savininkui, kaupiamųjų lėšų apskaitoje sukauptos lėšos ir toliau į apskaitą traukiamos ta pačia tvarka, kaip konkretaus turto savininko sukauptos kaupimo lėšos, tik kaip savininkas jau įvardijamas kitas asmuo.

Byloje nustatyta, jog buvusi turto savininkė I. J. buvo sukaupusi 324,00 Eur kaupiamųjų lėšų, šios lėšos nėra grąžintos ir yra ieškovės kaupiamojoje sąskaitoje, todėl ieškovė nepagrįstai šių lėšų nepripažino kaip atsakovų turto sukauptų kaupiamųjų lėšų ir jų neįskaitė į atsakovų mokėtiną infrastruktūros mokestį, kuris turi būti dengiamas iš turto savininko sukauptų kaupiamųjų lėšų ir šiai sumai nepagrįstai nesumažino prašomos priteisti sumos. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, įvertinus ieškovės priimtus sprendimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės prašoma suma turi būti sumažinta 324,00 Eur sumai ir atsakovų skola ieškovei sudaro 1580,00 Eur. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų sumokėję 1580,00 Eur bendrijai, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 1580,00 Eur (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalis, DNSBĮ 25 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodo, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovų priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos 1580,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 1706,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 387,20 Eur advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, viso 2093,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai patyrė 1500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 43,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, viso 1543,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies (83 procentai), tačiau šiuo atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių atsižvelgtina ne tik į atmestų bei patenkintų reikalavimų mastą, bet ir įvertintinas šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatyta, jog ieškovė, disponuodama visais ginčui išspręsti būtinais duomenimis, jų nepateikė laiku, dėl ko byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat teismui, pareikalavus pateikti visus duomenis, jie nebuvo pateikti iš karto, teismo vertinimu tokiais veiksmais ieškovė vilkino procesą ir didino bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina ir tai, jog ieškovė, turėdama visus duomenis apie sukauptas ir nepanaudotas kaupiamąsias lėšas, netikslino ieškinio sumos, atsakovai iš esmės neginčijo pareigos mokėti skolą, tačiau prašė pagrįsti paskaičiuotos skolos dydį, kai ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus dėl 80,74 Eur skolos, atsakovai bylos nagrinėjimo metu ją padengė, ieškovės reikalavimas priteisti 40,07 Eur skolos buvo pateiktas nesuėjus mokėjimo terminui ir atsakovai nepažeisdami termino sumokėjo šią skolą. Taip pat įvertintinas šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų turinys, suteiktų teisinių paslaugų apimtys, įvykusių teismo posėdžių skaičius ir trukmė ir vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina trisdešimt procentų ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstytinos sekančiai: iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 1109,45 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 554,72 Eur, o iš ieškovės priteistina atsakovams 262,31 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2, 4 dalys).

DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrija, kreipdamasi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenkinus ieškinį iš dalies, žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 36,00 Eur, valstybei lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų po 18,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovai prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios dydį prašo parinkti teismo nuožiūra, pusę baudos sumos skiriant atsakovų naudai. Prašymą grindžia, tuo, jog ieškovė neteikė teismo reikalautos informacijos, tikslingai teikiant klaidingą informaciją, nepateikė jokių motyvų, kodėl ta pati daug kartų reikalauta pateikti informacija nebuvo pateikta laiku.

Ieškovė nurodė, jog nepateikė teismui laiku dokumentų dėl prastai valdomos buhalterinės apskaitos, be to reikalautų dokumentų surinkimas ir visų skaičių suvedimas užėmė labai didelį laiko tarpą, reikėjo surasti archyvinius banko mokėjimus, bendrijos pirmininkas neturi buhalterinio išsilavinimo, todėl pateiktuose dokumentuose pasitaikė klaidos, manė, jog pateikė visus dokumentus, kurie reikalingi šio ginčo išsprendimui.

Kaip žinoma, civilinio proceso principai nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovė nepateikė laiku visų teismo reikalautų dokumentų, ieškovės atstovas nurodė, jog negalėjo visų dokumentų pateikti laiku, nes reikėjo kreiptis į banką dėl išrašų gavimo, buhalterija turėjo suvesti visus senus duomenis ir pateikti lenteles, buhalterijoje buvo neatitikimų, manė, jog teismui pateikė visus duomenis. Teismas nurodo, jog ieškovė, nors ir pavėluotai, tačiau įvykdė visus teismo įpareigojimus ir pateikė visus būtinus dokumentus, o tai, jog ieškovės pateiktuose dokumentuose yra tam tikrų netikslumų, tai, jog ieškovė ne visas buvusių savininkų sumokėtas įmokas laikė kaupiamosios lėšomis, teismo vertinimu negalima laikyti, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai piktnaudžiavo procesu, kita vertus teismas ieškovės elgesį jau įvertino spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir jas sumažino 30 procentų. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškovei taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis ir atsakovų prašymas atmestinas (CPK 95 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 580,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. liepos 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 554,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovų V. G. ir J. G. prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 262,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. G. ir J. G. po 18,00 Eur žyminio mokesčio. Išaiškinti, jog ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovų pasirinktame banke (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.