Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinejes Ž. M. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos 2009 m. liepos 30 d. nutarties, kuria netenkintas Ž. M. skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro 2009-05-04 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

2009-04-22 Vilniaus apygardos prokuraturoje buvo gautas iš Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos persiustas 2009-03-31 Ž. M. skundas, kuriame prašoma diskvalifikuoti (duomenys neskelbtini) teismo pirmininke D. K. del bylos nagrineti paskyrimo pažeidžiant istatyma, teiseja R. B. ir teismo posedžiu sekretoriu A. Š. del melo ir protokolo klastojimo.

2009-05-04 Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., generalinio prokuroro 2008-08-11 isakymu Nr. 1-110 patvirtintu Rekomendaciju del ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 27 p., atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima del piktnaudžiavimo (BK 228 str.), tarnybos pareigu neatlikimo (BK 229 str.) ar kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybes tarnybai ir viešiesiems interesams, nes 2009-03-30 Ž. M. skunde nera duomenu, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybes tarnybai ir viešiesiems interesams požymiu.

Pirma, 2008-08-28 d. sprendime teiseja R. B. nurodo, kad jos 2008-07-03 d. sprendima ji gavo 2008-07-21, taciau tada sprendimas buvo tik pristatytas i jos darbovietes buhalterija, o ji buvo oficialiai atostogose nuo 2008-07-01 d. iki 2008-08-28 d., 2008-07-21 d. buvo Chorvatijoje. Naudojimas neabejotinai melagingu duomenu yra tarnybinis klastojimas.

Antra, teiseja R. B. 2008-08-28 d. sprendime bei 2009-06-10 d. sprendime samoningai iškreipia argumentu prasme jos ieškininiame pareiškime, kadangi nelygybes prasme, pateikta jos ieškininiame pareiškime iš esmes skiriasi nuo teisejos R. B. aiškinimuose pateiktos nelygybes prasmes. Aukšciau išdestytu faktu buvimas viename dokumente atmeta atsitiktinumo ar netycios galimybe bei liudija apie teisejos R. B. pikta valia.

Trecia, 2009 m. kovo 4 d. teismo posedyje paskelbtas nušalinimas teisejai R. B.. Protokole buvo iškraipyti pagrindiniai nušalinimo motyvai, nuslepta nuoroda i BPK 71 str. ir perteikta jos pagrista kalba kaip silpnaprocio kliedesiai. Protokole užfiksuotos frazes apie teisejos mela neatspindi, kad teiseja R. B. naudoja mela kaip teisenos instrumenta. Del šito fakto buvo teisus prokuroras ir teiseja Jolanta Vegeliene.

Ketvirta, istatymas numato proceso dalyviams teise reikšti pastabas del protokolo ir ji taisyti per tris dienas nuo jo pasirašymo. 2009 m. kovo 5 d., kita diena po posedžio, ji kreipesi i teismo raštine su prašymu išduoti protokolo kopija, o ten jai atsake, kad del techniniu priežasciu kopija gales gauti ne anksciau kaip kovo 10 d., t.y. praejus LR BPK 171 str. numatytam 3 dienu laikotarpiui, per kuri ji gales reikšti pastabas. Kovo 12 ir 13 d. ji raštu pareiške apie nesutikima su protokolu, taciau teiseja R. B. savo neigiama atsakyma motyvavo praleistu terminu. Teiseja R. B. per velai paruošta protokola pasiraše atgaline data ir tuo paciu sabotavo jos teise ji taisyti.

Penkta, remiantis iškreiptu protokolu, falsifikuojanciu jos pareiškima del nušalinimo, (duomenys neskelbtini) teismo pirmininke D. K. 2009 m. kovo 6 d. nutartimi atsisake patenkinti jos prašyma del teisejos R. B. nušalinimo. Del šio fakto ji sutinkanti su prokuroru ir teiseja.

Šešta, teiseja R. B. 2009-06-10 sprendime pareiškusi, kad jos priešininkas iš jos gali pareikalauti ženklia suma – 250 300 litu, remdamasi istatymais, o po to nurode, kad šis pareiškimas su nagrinejama byla nesusijes (nurodoma 2009-06-10 sprendimo kopija (s.l. 45)). Toks sprendimas yra grasinimas finansiniu susidorojimu (BK 145 str. 2 d.) ir dalykinis patarimas jos varžovui. Pareigunas, sulaužes jo duota priesaika tuo paciu ivykdo nusikaltima valstybei.

Aukštesniojo teismo posedyje prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos 2009 m. liepos 30 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, jos naikinti nera istatyminio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas budamas Valstybes tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padetimi arba viršijo igaliojimus, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230/2007) valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padetimi arba igaliojimu viršijimas, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismu praktikoje laikoma, kad piktnaudžiavimas tarnybine padetimi yra valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudetis yra materiali, todel veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam istatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobudžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Igaliojimu viršijimas padaromas tik neteisetu veikimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2007).

Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyta baudžiamoji atsakomybe Valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, del neatsargumo neatlikusiam savo pareigu ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu del to valstybe, juridinis ar fizinis asmuo patyre dideles žalos.

Teismui pateiktoje medžiagoje nera duomenu apie tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojima arba nepanaudojima priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, igaliojimu viršijima ar pareigu neatlikima ar ju netinkama atlikima, sukelusi didele žala.

Skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Skunde nurodyta, kad neabejotinai melagingu duomenu naudojimas yra klastojimas, taciau, šiuo atveju, iš pareiškejos skunde pateiktu duomenu nera pagrindo daryti išvada, kad (duomenys neskelbtini) apylinkes teismo teisejos 2008-08-28 R. B. nutartyje (s.l. 13-14) buvo nurodyti akivaizdžiai neatitinkantys tikroves duomenys. Manytina, kad minetoje nutartyje sakiniu „(duomenys neskelbtini) apylinkes teismo 2008-07-03 d. nutartis ieškoves gauta 2008-07-31 d.“ yra tik išdestoma ir išsamiai nemotyvuojama teismo išvada apie CPK 123, 124 str. numatyta procesiniu dokumentu iteikima, kuri pareiškejai yra nepriimtina. Tokia išvada darytina atsižvelgus i tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 123 str. 3 d. numatyta, kad jeigu procesini dokumenta pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra iteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenanciu pilnameciu šeimos nariu, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešinga teisini suinteresuotuma bylos baigtimi, o jeigu ir ju nera, – namo (bendrijos) administracijai, butu eksploatavimo organizacijai, seniunijos seniunui ar darbovietes administracijai. Lietuvos Respublikos DK 24 str. nustatyta, kad administracija sudaro pareigunai, kurie turi teise pagal savo kompetencija duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams; administracijos pareigunai pagal istatymus ir imones, istaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šiu imoniu, istaigu, organizaciju operatyvini valdyma. Šiuo atveju nera akivaizdu, kad, pareiškejos teigimu, darbovietes buhalterijoje palikta 2008-07-03 d. sprendima prieme darbuotojas, neturintis teises pagal savo kompetencija duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Pažymetina, kad procesinio dokumento iteikimo diena yra laikoma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis Civilineje byloje Nr. 3K-3-681/2006) jo iteikimo CPK 123 str. 3 d. nurodytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas iteikiamas ne paciam adresatui, priemes dokumenta asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti ji adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Iteikus procesinius dokumentus bet kuriuo iš nurodytu budu, pripažistama, kad jie iteikti tinkamai. Apskundus nutarti Vilniaus apygardos teismas privaletu tirti byloje esancius duomenis ir nutartyje argumentuotai pasisakyti del skunde nurodytu faktu ir procesines teises normu pažeidimo.

Lietuvos Respublikos CPK 291 str. apibrežiamas nutarties turinys, taciau minetame straipsnyje nera reikalaujama nurodyti visus ieškinio argumentus, tik reikalaujama nurodyti ginco dalyka. Iš skundo nematyti, kad, pareiškejos nuomone „argumentu prasmes iškreipimas“ turetu kokia nors itaka jos ar kitu subjektu teisem ir pareigoms.

Iš skundo matyti, kad pareiškeja i teismo raštine kreipesi ne su tikslu susipažinti su protokolu, bet prašydama išduoti jo kopija, kas nera tapatu. Galimybe susipažinti su protokolu neapima jo kopijos gavimo. Pažymetina, kad CPK 171 numatyta tik teise susipažinti su protokolu, teismo posedžiu stenogramomis, garso irašais. Skundo medžiagoje nera jokiu duomenu, del kuriu butu galima manyti, kad protokolas buvo surašytas ir pasirašytas ne jame nurodyta data.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) teismo 2009-06-10 sprendimo (s.l. 42-46), vienas pareiškejos ieškinio argumentu yra tas, kad atsakove UAB „E.“ nuostoliu neirode, todel bauda jai negali buti skiriama, jame taip pat buvo nurodyta, kad ji buvo susitarusi UAB „E.“ parduoti sklypus už 863200 Lt, o pardave tretiesiems asmenims už 1113500 Lt. Atsakovas atsiliepime i ieškini nurode, kad Ž. M. sutarties salygu neivykde ir aptartus sklypus pardave kitam pirkejui už 1113500 Lt, t.y. už 253750 Lt didesne suma. Atsižvelgiant i išdestyta, matyti, kad pareiškeja „finansiniu susidorojimu“ ivardina tik jos argumento apie nuostoliu irodyma, nagrinejima, kuris bylai buvo reikšmingas, kadangi, sutinkamai su CK 6.258 str. 3 d., jeigu nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai (CK 6.215, 6.256 str. 1 d.)) neprotingai dideles, teismas gali netesybas sumažinti, taciau jos negali buti mažesnes už nuostoliu, atsiradusiu del prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo, suma, todel turejo buti išnagrinetas.

Teisejas nenagrineja skunde nurodytu aplinkybiu, del kuriu skundo pareiškeja sutinka su skundžiamos nutarties ir prokuroro nutarimo išvadomis.

Atsižvelgiant i išdestyta, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos 2009 m. liepos 30 d. nutarties naikinti skunde nurodytais motyvais nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

atmesti Ž. M. (Ž. M.) skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos 2009 m. liepos 30 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.