Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. T. už tai, kad ji 2012 m. balandžio 7 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama K. T. priklausantį automobilį ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. V., iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 33, 132 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apygardos teismas A. T. apeliacinį skundą dėl šio nutarimo tenkino iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Alytaus rajono apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimu A. T. pripažino kalta padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė subendrintą galutinę administracinę nuobaudą - 3300 (trijų tūkstančių trijų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

A. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas keičiamas dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio A. T. savo kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šioje nutarimo dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinį, pripažįsta, kad pagrįstai konstatavo, kad A. T. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir dėl jo plačiau nepasisako.

Tuo tarpu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo A. T. kaltę neigia, tvirtindama, kad jos veiksmuose nėra šio pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi ji nejuto, kad sukėlė eismo įvykį, ir prašo jos atžvilgiu šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2184/2011, N63-2972/2010, N16-2330/2007 ir kt.). Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-2387/2010 pažymėjo, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog A. T., apgadinusi J. V. priklausantį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Nors A. T. neprisipažįsta jutusi susidūrimą ir nurodo, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau ši apeliantės versija yra paneigta byloje ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina tai, kad abiejų automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, apibraižymai yra žymūs, aiškiai matomi ir iš foto nuotraukų (b.l.13-15). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio pobūdžio kontaktas negali būti vertinamas kaip nejuntamas. Skundo argumentai, jog po galimo automobilių kontakto ji negirdėjo įsijungusio signalizacijos signalo, yra paneigti liudytojo R. B., kuris nurodė įvykio metu aiškiai girdėjęs įsijungusią automobilio signalizaciją, parodymais. A. T. taip pat nurodo, kad galėjo negirdėti susidūrimo ir signalizacijos signalo dėl blogų oro sąlygų, automobilyje grojusios garsios muzikos, tačiau šie argumentai nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ji neturėjo tikslo pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Apeliantė teigia, jog ji neturėjo motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, nes automobilis buvo draustas, ji buvo blaivi, tačiau, pažymėtina, jog atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kilti šios aplinkybės lemiamos reikšmės neturi, svarbu nustatyti, jog asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino. Tai, kad pažeidėja kaltę dėl padaryto pažeidimo neigia, pagrįstai laikytina pažeidėjos gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir pagrįstai pripažino, kad A. T. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinės bylos šioje dalyje nutraukimas ATP 250 straipsnio 1 dalies pagrindu negalimas.

A. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad, jos manymu, administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą jai paskirta neteisingai, kadangi pabloginta jos padėtis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu sutinka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šioje administracinio pažeidimo byloje Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimą, kurį Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skyrė pažeidėjai griežtesnę administracinę nuobaudą, nei buvo skirta pirmuoju nutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju, asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas) ir būtų pažeistas draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, asmens, padavusio skundą, padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Baudžiamojoje byloje Nr. 2K–733/2007).

Pažymėtina, kad ATPK nėra tiesiogiai nurodyta, kokia nuobauda gali būti skiriama iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl, atsižvelgiant į ATPK 249 straipsnio 2 dalyje išdėstytas nuostatas, šiuo atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl konstatuotina, jog iš naujo nagrinėdamas bylą apylinkės teismas nepagrįstai A. T. paskyrė griežtesnę nuobaudą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, A. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apylinkės teismo nutarimas keistinas dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimą keisti:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, A. T. skirti - 100 (vieno šimto) litų baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, A. T. skirti - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.