Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. (J. P.) ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš J. P. 400 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2012 m. lapkričio 30 d., apie 2.45 val. būdamas viešoje vietoj - prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė į jį ir tokiu būdu sulankstė galinį bamperį bei dešinės pusės sparną.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, civilinio ieškovo atstovo atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad įvykio metu viešoje vietoje J. P. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pribėgęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė į jį ir tokiu būdu sulankstė galinį bamperį bei dešinės pusės sparną ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus duomenis, teisingai nustatė, kad įvykio metu J. P. viešoje vietoje tyčia spyrė į automobilį ir jį apgadino. Tačiau tokius J. P. veiksmus teismas nepagrįstai pripažino įžūliu elgesiu, taip demonstruojant nepagarbą aplinkai bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, nepagrįstai J. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Teismas padarė išvadą, kad J. P. elgesys įvykio metu buvo įžūlus, nes jis gadindamas svetimą turtą, demonstravo nepagarbą aplinkai. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad spyriai į automobilį yra įžūlus elgesys, rodantis siekį pažeisti viešąją tvarką. Tačiau teismas nesvarstė ar tokio elgesio paskatos buvo chuliganiškos, ar dėl jo minėtų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir kuo šis sutrikdymas pasireiškė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl J. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., nėra išsamiai motyvuota ir neatitinka suformuotos teismų praktikos.

Baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinama padarius BK 284 straipsnyje „Viešosios tvarkos pažeidimas“ numatytas nusikalstamas veikas, dažnai kyla veikų atribojimo problemų. Teismams tenka spręsti atribojimo klausimus tarp BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veikų, tarp BK 284 straipsnyje ir BK 138, 140, 155 bei kituose straipsniuose numatytų veikų, taip pat tarp BK 284 straipsnyje ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 174 straipsnyje numatytų veikų. Teismas privalo nurodyti išsamius motyvus, labai aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinančius teismo išvadą dėl veikos, kurios padarymu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, atitikties BK nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams (kasacinė nutartis 2K-429/2012).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tačiau visais atvejais BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-416/2013).

Nagrinėjamojoje byloje nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas nei vienas asmuo. Nuteistasis J. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 m. lapkričio 30 d. dirbo. Visą naktį važinėjo ir vežiojo klientus iš klubo į klubą. Iš matymo A. L. pažįsta, tačiau jo automobilio nespardė. Kas apgadino automobilį nežino. Liudytojų V. M. ir A. P. nepažįsta, nežino ar tą naktį jie buvo įsėdę į jo automobilį (b. l. 133). Liudytojas ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. L. parodė, kad 2012 m. lapkričio 30 d., gavęs operatoriaus pranešimą dėl klientų paėmimo, nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Į automobilį įlipo vaikinas su mergina ir prašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Netoliese stovėjusio kito taksi vairuotojas priėjo, necenzūriniais žodžiais pradėjo jį keikti ir ėmė spardyti jo taksi automobilį. Po to, sėdo į savo taksi automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 131-132). Liudytojai V. M. ir A. P. patvirtino A. L. parodymus. Jie parodė, kad įsėdo į taksi automobilį pas nuteistąjį J. P., tačiau šiam paprašius didelės sumos, paslaugų atsisakė ir išlipo iš automobilio. Tada išsikvietė kitą taksi. Įlipę į atvažiavusį taksi automobilį, jie išgirdo, kaip pirmojo taksi vairuotojas priėjęs prie jų automobilio keikėsi ir girdėjo smūgius į automobilį (b. l. 132-133). Ikiteisminio tyrimo metu A. L. atpažino J. P., kuris viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ apgadino jo taksi automobilį (b. l. 12-15). Apžiūros metu nustatyta, kad taksi automobilio „Mercedes Benz“ galinio bamperio dešiniame kampe yra atlenkta plastikinė detalė, ant galinio sparno virš rato matosi nežymus įlenkimas (b. l. 4-6). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad J. P. spyrė į automobilį „Mercedes Benz“ ir tokiu būdu sulankstė galinį bamperį bei dešinės pusės sparną. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad J. P. elgesį nulėmė tai, jog jo klientai įsėdo į kitą taksi automobilį, kuris jo manymu, toje aikštelėje negalėjo stovėti. Teismas, darydamas išvadą apie J. P. elgesio paskatas, minėtų aplinkybių nevertino, todėl teismo išvada, kad J. P. elgesio paskatos buvo chuliganiškos – nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas J. P. tyčios turinį nustatė vien iš jo veiksmų. Teismas, darydamas išvadą, kad dėl J. P. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tokio sprendimo iš viso nemotyvavo.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 30 d. prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ J. P. spyrė į taksi automobilį. Tai, kad nusikaltimo vieta yra viešoji nekyla abejonių, nes tai yra gatvė prie naktinio klubo, kurioje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, einantys ar išeinantys iš naktinio klubo. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad J. P. spyrė į automobilį viešoje vietoje, tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., buvo būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, J. P. neteisėti veiksmai truko neilgai, nors liudytojai incidento metu jautėsi nemaloniai, turėjo aiškintis pirmojo taksi vairuotojui kodėl įsėdo į kitą taksi automobilį, tačiau nenustatyta, kad dėl jo veiksmų žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ir buvo nutrauktas žmonių poilsis ar naktinio klubo veikla, ar liudytojai V. M., A. P., A. L. nebūtų galėję tęsti kelionės, ar kitaip būtų jiems sutrukdyta, nebuvo ir jokių kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada, jog J. P. įžūliais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, yra neteisinga. J. P. viešosios tvarkos pažeidimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas nepagrįstai, todėl jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl padarytų veiksmų J. P. galėtų būti kaltinamas svetimo turto sunaikinimu ar sugadinimu (BK 187 straipsnio 1 dalis), tačiau procesas dėl šios veikos turėjo vykti privataus kaltinimo tvarka (BPK 407–417 straipsniai); keisti padarytos veikos kvalifikaciją į BK 187 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nėra jokių procesinių galimybių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis J. P. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. L. apeliacinio skundo motyvų kolegija nepasisako. J. P. išteisinus, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d.). Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą J. P. panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.