Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-36116-819/2014 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc filialą Lietuvoje, dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo BUAB „MV Trading“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas, privalo aiškintis, nepažeisdamas teismingumo taisyklių. LR CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį LR CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu. Vienas jų numatytas paminėto straipsnio 2 dalies 2 punkte – kai ieškinys neteismingas tam teismui.

Apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija atribojama pagal rūšinį teismingumą (LR CPK 25 straipsnis). Proceso teisės normų nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu negali jo keisti (CPK 32 str. 2 d.). Vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 150000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 p.). Ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 str. įtvirtintas taisykles.

Nagrinėjamu atveju ieškovas E. G. pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti 2008-02-27 Laidavimo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp E. G. ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc filialą Lietuvoje, pasibaigusia, nurodydamas, jog laidavimo sutartį ieškovas sudarė, užtikrindamas 2008-02-27 BUAB „MV Traiding“ ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc filialą Lietuvoje, sudarytos banko sąskaitos Kredito sutarties (duomenys neskelbtini) tinkamą vykdymą, pagal kurią BUAB „MV Traiding“ buvo suteiktas 2750000 Lt kreditas. Terminas grąžinti skolą pagal šią sutartį UAB „MV Traiding“ suėjo 2012-01-31, tačiau kredito gavėjas susidūrė su finansiniais sunkumais bei negalėjo įvykdyti šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovas pareikalavo, kad ieškovas įvykdytų prievolę už kredito gavėją UAB „MV Traiding“.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-3158-104/2014 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovams N. P. ir E. G. dėl skolos priteisimo. Šioje civilinėje byloje ieškiniu prašoma priteisti: iš atsakovo N. P. 843364,23 Lt negrąžinto kredito dalies, 947,25 Lt nesumokėtų palūkanų, 100399,08 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 23370,26 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011-05-24 papildomą susitarimą (duomenys neskelbtini); iš atsakovo E. G. 1637118,80 Lt negrąžinto kredito dalies, 1838,78 Lt nesumokėtų palūkanų, 194892,32 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 453653,80 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011-05-24 papildomą susitarimą (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų 5 % dydžio palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas E. G. pateikė ieškinį dėl laidavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pripažinimo pasibaigusia, tačiau iš ieškinio pagrindo aišku, kad ieškovas siekia pripažinti turtinę prievolę pasibaigusia, norėdamas nemokėti Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc filialą Lietuvoje, ieškiniu prašomos priteisti sumos civilinėje byloje Nr. 2-3158-104/2014. Darytina išvada, jog ieškovas E. G., siekdamas pripažinti turtinę prievolę dėl 1879215,70 Lt mokėjimo Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc filialą Lietuvoje, pagal Laidavimo sutartį Nr. LOS 08/02/29 pasibaigusia, siekia turtinių pasekmių.

Teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, jog ginčas priskirtinas prie neturtinio pobūdžio ginčų. Tai, kad ieškiniu neprašoma priteisti lėšų ar kito turto, nereiškia, kad ginčas yra neturtinis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pagal ieškovo pareikštą ieškinį ir jame dėstomą pagrindą ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia yra akivaizdžiai turtinis, nes ieškovas tokiu ieškiniu siekia išvengti 1879215,70 Lt turtinės prievolės atsakovui vykdymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovo E. G. ieškinys atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc filialą Lietuvoje, dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, nesivadovauja Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutarties Nr. 2-1508/2011 argumentais, nes nagrinėjamu klausimu dėl to, ar ginčas dėl pripažinimo prievolės pagal laidavimo sutartį pasibaigusia yra turtinis, yra pasikeitusi teismų praktika šiuo klausimu, t.y. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 nutartyje Nr. 2-156/2014 yra aiškiai nurodyta, kad reikalavimas pripažinti prievoles pagal laidavimo sutartį pasibaigusiomis yra vertinamas, kaip turtinis reikalavimas, nes tokio reikalavimo tenkinimo atveju ieškovas, kaip laiduotojas, išvengtų pareigos vykdyti turtinę prievolę.

Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 3 str., 7 str., 8 str., 29 str., 30 str. 9 d., 12 d., 137 str. 2 d. 2 p., 302 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą.