- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- e2YT-2426-887/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. M. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui A. M. B., prašydama nustatyti palikimo priėmimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo S. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad tėvas S. P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Daugiau vaikų S. P. B. neturėjo, sutuoktinė A. M. B. byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. Tėvas 2006 m. rugsėjo 15 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko jai. Po tėvo mirties nei ji, nei tėvo sutuoktinė A. M. B. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nekilnojamojo turto registre jos tėvo S. P. B. vardu registruoto turto nėra. Nekilnojamojo turto registre jos motinos A. M. B. vardu registruoti: 0,0570 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas įgytas pagal 1992-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pagal 1984-05-07 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, esantys (duomenys neskelbtini), SB „D.“, bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-04-06 pirkimo – pardavimo sutartimi pagal Butų privatizavimo įstatymą. Minėto turto įsigijimo metu galiojo Santuokos ir Šeimos kodeksas, kurio 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o 3 dalis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokiu būdu jos tėvui priklauso ½ dalis aukščiau nurodyto turto. Ji palikimą po tėvo mirties priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Jos motina yra garbaus amžiaus, prastos fizinės sveikatos, ji ja rūpinasi. Ji po tėvo mirties perėmė namų buities ir apyvokos daiktus, rūpinasi sodo pastatu, sodo žemę naudoja užsiauginti vaisiams ir daržovėms, savo lėšomis apmoka sąskaitas už butui teikiamas komunalines paslaugas. Nėra dokumento, patvirtinančio, kad ji po savo tėvo mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, o šis faktas turi juridinę reikšmę, nes tik tuomet jai galės būti išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ji negali.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. J. yra S. P. B. ir A. M. B. dukra. (duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. P. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 14 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad S. P. B. turėjo vieną dukrą – pareiškėją A. J.. Iš 2006 m. rugsėjo 15 d. testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad palikėjas S. P. B. visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko dukrai A. J.. 2022 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad pareiškėjos motinos A. M. B. vardu registruoti: 0,0570 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas įgytas pagal 1992-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pagal 1984-05-07 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, esantys (duomenys neskelbtini), SB „D.“, bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-04-06 pirkimo – pardavimo sutartimi pagal Butų privatizavimo įstatymą. Minėto turto įsigijimo metu galiojo Santuokos ir Šeimos kodeksas, kurio 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o to paties straipsnio 3 dalis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokiu būdu pareiškėjos tėvui priklauso ½ dalis aukščiau nurodyto turto. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo S. P. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. J. po tėvo S. P. B. mirties jo palikimu faktiškai naudojosi, jį valdė ir disponavo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja A. J. po tėvo S. P. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020 00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo S. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.