Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

E. K. gim. 1929 m. kovo 18 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. Vilniuje Šiltnamių g. 48-20, pensininkui, neteistam, dėl BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 286 str. numatytų uždraustų veikų padarymą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

E. K. , dėl lėtinio psichikos sutrikimo (organinio kliedesinio sutrikimo) negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. – pasikėsino nužudyti kitą žmogų, bei nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra jis 2007 m. rugpjūčio 14 d. apie 6 50 val., gyvenamojo buto, esančio Vilniuje (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje iš asmeninių paskatų, siekdamas nužudyti, tyčia virtuvinių peiliu smogė H. K. į krūtinę, po ko, nukentėjusiajai nuo smūgio nukritus ant lovos, dar kartą dūrė jai peiliu į krūtinę, tokiu būdu taikydamas į gyvybiškai svarbias kūno dalis – krūtinės dešiniąją ir kairiąją puses, o nukentėjusiajai H. K. priešinantis, dūrė-pjovė jai peiliu dar ne mažiau kaip tris kartus, padarydamas tokiais savo veiksmais H. K. durtines-pjautines žaizdas – krūtinkaulio kūno apatinės dalies srityje, kairės krūties vidiniame paviršiuje, kairio žasto apatiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, bei pjautines žaizdas – kairės plaštakos 1-2 tarpupirštyje, taip pat dešiniau krūtinkaulio, kurie atskirai ir visumoje kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o H. K. į pagalbą atbėgusiai anūkei M. R. paėmus jam už rankų ir tokiu būdu bandant jį sulaikyti, du kartus įkando M. R. į ranką, bei peiliu įpjovė jai į kairės rankos pirštą, tokiu būdu ne mažiau kaip trim trauminiais poveikiais padarydamas šiai nukentėjusiajai pjautinę kairės plaštakos 5-o piršto žaizdą, bei kairio žasto ir dešinio dilbio paviršines kastines žaizdas, tai yra nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, tačiau kėsinimosi į H. K. gyvybę nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi H. K. aktyviai pasipriešino ir bendrais aktyviais veiksmais su M. R. atėmė iš jo peilį, po ko nukentėjusioji H. K. iš kambario pabėgo, tai yra pasikėsino nužudyti H. K. bei nežymiai sutrikdė M. R. sveikatą.

Be to E. K. , dėl lėtinio psichikos sutrikimo (organinio kliedesinio sutrikimo) negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą BK 286 str. – pasirpaišino valstybės tarnautojui, tai yra jis 2007 m. rugpjūčio 14 d. apie 8.00 val.po pasikėsinimo nužudyti H. K. bei po nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo M. R. , mėginimo iššokti per gyvenamojo buto, esančio Vilniuje Šiltnamių g. 48-20, kambario langą metu, Vilniaus miesto Priešgaisrinės apsaugos tarnybos gelbėtojui laikant jį ant gelbėtojų automobilio kopėčių, o Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnui J. S. bandant jį sutramdyti panaudojant antrankius, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra įkasdamas J. S. į pirštą, pasipriešino tarnybines pareigas ėjusiam policijos pareigūnui.

Teismas mano, kad yra visiškai įrodyta, jog E. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 286 str. ir tai jis padarė, būdamas nepakaltinamu. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs surinktus ikiteisminio tyrimo metu duomenis ir juos ištyręs teisminio nagrinėjimo metu. Teismas pripažįsta įrodymais sekančius byloje surinktus duomenis: nukentėjusiųjų H. K. , M. R. , J. S. , liudytojų V. T. , O. P. , G. K. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą (b.l. 10), daikto apžiūros protokolą (b. 11-12), specialisto išvadas (b.42, 44), teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą (b. l. 123-128), ekspertės R. D. parodymus.

Nukentėjusioji H. K. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. apie 6.30 val. jai būnant viename iš buto kambarių, jos vyras, E. K. , be jokios priežasties, nieko nesakęs, dūrė jai virtuviniu peiliu į krūtinės sritį. Nuo šio smūgio ji nukrito ant lovos aukštielninka ir pradėjo šauktis pagalbos. Po pirmo smūgio vyras ją užgulė ir dar kartą smogė peiliu į krūtinės sritį. Atbėgusi anūkė, M. R. , atitraukė E. K. nuo jos. Jai pavyko išsisukti ir tada jį atėmė iš vyro rankų peilį. Traukdama peilį susižalojo savo ranką. Su atimtų peiliu ji išbėgo į balkoną, kur numetė peilį ir šaukėsi pagalbos.

Nukentėjusioji M. R. parodė, kad ji buvo savo kambaryje, kai išgirdo močiutės pagalbos šauksmą. Jį įbėgo į kambarį ir pamatė, kad jos senelis, E. K. užgulęs, laiko ant lovos aukštielninka gulinčią jos močiutę, H. K. . Ji pribėgo prie senelio iš už nugaros, griebė jį už rankų. Vienoje rankoje jis laikė peilį. Močiutei pavyko išsisukti ir kai ji laikė senelį už rankų, močiutei pavyko atimti iš jo peilį. Grumtinių su senelių metu jis vieną kartą jai įkando į pirštą, bei ji, mėgindama atimti iš senelio rankos peilį, susipjaustė sau pirštą. Po to močiutė išbėgo iš kambario, o senelis užsidarė kitame kambaryje. Ji matė, kad močiutei buvo sužalota krūtinė.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad jis, kartu su V. T. ir O. P. , atvyko į K. butą, gavę iškvietimą, jog šiame bute buvo sužalota moteris ir ją sužalojęs vyras mėgina šokti iš šešto aukšto. Dar laiptinėje ji sutiko H. K. , kuriai kraujavo žaizda krūtinės srityje kairėje pusėje. I. K. , prisistatęs E. K. sūnumi, paaiškino, kad H. K. sužalojo jo tėvas, kuris serga psichine liga, ir kad jis užsibarikadavo viename iš buto kambarių, bei mėgina iššokti pro langą. Jis iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Kai jam pavyko atidaryti kambario, kuriame buvo E. K. , duris, jis įėjo į vidų. Pribėgęs prie atidaryto lango, pamatė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūną ant kopėčių laikantį E. K. , kuris bandė nustumti nuo kopėčių gelbėtoją. Jis paklausė pareigūną, apie saugos diržus ir išgirdęs, jog pastarasis nėra prisisegęs, jis viena ranka laikydamas E. K. prispausta prie kopėčių, kita ranka perdavė gelbėtojui antrankius. Būtent tuo metu E. K. įkando jam į kairės rankos smilių ir stipriai įkandęs nepaleido apie minutę laiko. Sukąstą pirštą pavyko išvaduoti tik V. T. paduotų kitų antrankių pagalba. Jie buvo įkišti E. K. tarp dantų ir taip pavyko praverti burną. Po įkandimo pirštas kraujavo.

Iš esmės analogiškus parodymus davė liudytojas V. T. .

Liudytoja Onutė P. parodė, kad buvo nuvykusi į įvykio vietą kartu su V. T. ir J. S. . Ji stebėjo įvykius lauke ir mėgino bendrauti su E. K. , kuris norėjo šokti pro šeštojo aukšto langą.

Liudytojas G. K. parodė, kad E. K. yra jo tėvas, kuris serga psichine liga. Po įvykio jis nuolat prižiūri tėvą. Iki tėvas buvo paguldytas į ligoninę jis reguliariai duodavo jam vaistų ir tėvo būsena pagerėjo, jis tapo ne toks irzlus, palengvėjo bendravimas su juo.

Įvykio vietos – K. buto, esančio Vilniuje (duomenys neskelbtini), apžiūros metu balkone buvo aptiktas virtuvinis peilis su kraujo dėmėmis (b.l. 10, 11-12).

Kaip matyti iš specialisto išvados H. K. 2007 m. rugpjūčio 14 d. įvykio metu buvo padarytos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje (kairės krūties vidiniame paviršiuje) ir kairiame žaste, pjautinės žaizdos krūtinėje (krūtinkaulio kūno apatinės dalies srityje) ir kairės rankos 1-2 tarpupirštyje, kurie padaryti duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu 5 trauminiais poveikiais ir visumoje bei atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42).

Kaip matyti iš specialisto išvados M. R. 2007 m. rugpjūčio 14 d. įvykio metu buvo padarytos: pjautinė kairės plaštakos 5-o piršto žaizda, paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu, bei kairio žasto ir dešinio dilbio paviršinės kastinės žaizdos, kurie padaryti 3 trauminiais poveikiais ir visumoje bei atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu(b.l. 44).

Teismo psichiatrijos aktu nustatyta, jog E. K. 2007 m. rugpjūčio 14 d. apie 6.50 val. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b.l. 123-128). Šią išvadą patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė R. D. .

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir yra įrodyta, kad jis padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas, nurodytas prokuroro nutarime. Šias veikas E. K. padarė būdamas nepakaltinamu, ir todėl jo atžvilgiu gali būti taikomos priverčiamosios medicininės priemonės – stacionarus gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje.

Tai, kad E. K. pasikėsino nužudyti kitą žmogų – savo žmoną H. K. , bei nežymiai sutrikdė kito žmogaus, savo vaikaitės M. R. , sveikatą, įrodo nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialistų išvados. Nukentėjusioji H. K. parodė, kad E. K. smogė jai peiliu į krūtinę, tai yra gyvybiškai svarbią kūno dalį, du kartus. Po pirmojo smūgio jis buvo ją prispaudęs prie lovos ir dūrė antrą kartą. Tai, kad būtent po šių smūgių buvo sužalota nukentėjusioji, patvirtino M. R. , kuri matė kaip E. K. laikė H. K. prispaudęs prie lovos, o kai jai pavyko išsilaisvinti, matė kad pas ją sužalotą krūtinė. Po to, kai M. R. griebė už rankų E. K. , jis priešinosi, mosikavo peiliu. Šių mosikavimų pasėkoje buvo sužalota pati M. R. ir buvo sužalotos H. K. rankos. Kaip patvirtino nukentėjusiosios teisme, E. K. yra dešiniarankis. Nukentėjusiųjų parodymų apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti H. K. krūtinės, nukentėjusiųjų rankų sužalojimai, kaip buvo atimtas peilis, taip pat nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l. 13, 28-29, 31, 139-140, 142-143) analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad E. K. žalodamas nukentėjusiąsias laikė peilį dešinėje rankoje. Specialisto išvadoje nurodyti H. K. kūno sužalojimai, jų lokalizacija, pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad E. K. norėjo nužudyti savo žmoną H. K. , bei sužalojo M. R. .

Tai, kad E. K. panaudodamas fizinį smurtą – įkasdamas nukentėjusiajam J. S. į pirštą, pasipriešino šiam policijos pareigūnui, rodo šio nukentėjusiojo, liudytojų V. T. , O. P. parodymai. J. S. patvirtino teisme, kaip jam buvo sužalotas pirštas, kad pirštas po to kraujavo. J. S. su nurodytais liudytojais atvyko į įvykio vietą gavę pranešimą apie sužalotą moterį. Apie tai, kas ją sužalojo jiems pranešė liudytojas G. K. . Byloje nėra jokių duomenų, kad J. S. , kaip viešojo administravimo funkciją atliekantis asmuo elgėsi neteisėtai. Jis tinkamai atliko savo pareigas ir kartu su Priešgaisrinės apsaugos tarnybos gelbėtoju gelbėjo E. K. , kuris mėgino iššokti pro šeštojo aukšto langą. Šiems teisėtiems pareigūno veiksmams aktyviai priešinosi E. K. .

Tai, kad šias BK uždraustas veikas E. K. padarė būdamas nepakaltinamu, rodo teismo psichiatrijos ekspertizės išvada bei ekspertės R. D. parodymai.

Priverčiamąsias medicinos priemones galima taikyti jei asmuo padarė baudžiamajame įstatyme numatytą pavojingą veiką, veikos padarymo metu asmuo buvo nepakaltinamas (šios dvi aplinkybės yra nustatytos) ir jeigu asmuo, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sveikatos būklę, yra pavojingas. Viena iš E. K. padarytų BK uždrausto nusikalstamos veikų – pasikėsinimas nužudyti, priskirtina labai pavojingoms, nes buvo kėsinamasi į žmogaus gyvybę. Kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu ekspertė šiuo metu E. K. kritika jo padarytos veikos atžvilgiu neatsistatė, lieka kliedesiai artimųjų atžvilgiu, jis yra pavojingas ne tik savo šeimos narių atžvilgiu, bet ir sau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes manoma, kad E. K. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarus stebėjimas psichikos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Vilniaus ligonių kasų civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. reikalavimais, nes žala padaryta asmens, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ir jų valdyti negalėjo.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, E. K. marškiniai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti, kad E. K. padarė Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 286 str. numatytas uždraustas veikas, būdamas nepakaltinamu, ir pritaikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą psichikos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėta.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, E. K. marškinius – sunaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.