- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-118-958/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. M. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. M. nuteistas 2024 m. spalio 11 d. Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo nuosprendžiu Nr. B 11703-24 pagal Švedijos bausmių už narkotikų nusikaltimus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 5 punktą (disponavimas narkotinėmis medžiagomis) ir 3 straipsnio 1 dalį (didelio masto disponavimas narkotinėmis medžiagomis), jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams (1610 dienų). Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 27 d. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę Švedijoje, 2025 m. vasario 19 d. jis buvo atlikęs 396 dienas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. birželio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos kalėjimų tarnyba Panevėžio apylinkės teismui persiuntė Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos teikimą, kuriuo prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, spręsti 2024 m. spalio 11 d. Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.
3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi teikimas tenkintas: Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis Nr. B 11703-24 pripažintas ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi bei palikta Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas M. M. visas Švedijoje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas.
4. Panevėžio apygardos teisme gautas nuteistojo M. M. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundas, kuriuo prašoma Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį pakeisti ir Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos teikimo dėl 2024 m. spalio 11 d. Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo nuosprendžio Nr. B 11703-24 pripažinimo Lietuvos Respublikoje, jo suderinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir likusią laisvės atėmimo bausmės dalį M. M. paskirti atlikti Lietuvoje, netenkinti.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos teikimą, neatsižvelgė į paties nuteistojo M. M. bei jo gynėjo argumentus, kodėl M. M. nenori ir nesutinka likusią jam 2024 m. spalio 11 d. Svėjos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje. M. M. nuogąstauja, jog įkalinimo sąlygos Lietuvoje bus žymiai blogesnės nei Švedijos Karalystės įkalinimo įstaigose ir jam nebus taikomas lygtinis paleidimas į laisvę neatlikus visos jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip tai yra numatyta pagal Švedijos įstatymus. Lietuva negali garantuoti ir negarantuoja, kad atlikdamas bausmę Lietuvoje, nepatirs Europos žmogaus teisių konvenciją pažeidžiantį elgesį. Jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra nutrūkę, nes beveik visą laiką būdams pilnamečiu jis dirbo ir gyveno ne Lietuvos Respublikoje, o santykius su savo artimaisiais iš Lietuvos palaiko ir būdams Švedijos įkalinimo įstaigoje. Švedijos įkalinimo įstaigoje jis dalyvauja probacijos tarnybos organizuojamose profesinėse programose, o tokios galimybės Lietuvos kalėjimuose nėra.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Ž. S. prašo skundą atmesti ir nurodo, jog nuteistasis M. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, o Svėjos apeliacinis teismas į baudžiamosios bylos Nr. B 11703-24 nuosprendį yra įtraukęs M. M. deportacijos sprendimą, kuriuo jam uždraudžiama neterminuotai sugrįžti į Švediją, todėl jam nėra galimybės reabilituotis Švedijos visuomenėje. Prokurorės nuomone, laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje, priešingai nei teigia Pareiškėjas, sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo M. M. socialinei reabilitacijai ir tolimesnei integracijai į Lietuvos visuomenę. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl ko būtų galima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, nėra. Priešingai, nei teigia Pareiškėjas, Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat numato lygtinį paleidimą, todėl nėra jokio pagrindo išankstinei išvadai apie pablogintą nuteistojo padėtį šiuo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundas netenkintinas.
7. Apygardos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, gynėjo skundą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas tenkinti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos teikimą ir pripažinti M. M. atžvilgiu priimtą Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Iš byloje esančio liudijimo h dalies matyti, kad M. M. minėtu nuosprendžiu nuteistas už vieną nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, t.y. už tai, kad jis tyčia neteisėtai laikė ir savo žinioje turėjo iš viso 35 306,62 g. kanapių, t. y., narkotikų. Visa tai, išskyrus 0,62 g, jis supakavo į šešias kartonines dėžes, sukrovė jas į krovininį automobilį ir šiuos narkotikus gabeno iš Stigtomtoje (Stigtomta), Nyšiopingo (Nykoping) rajono savivaldybėje esančio sandėlio į Kungens Kurva vietovę Hudingės (Huddinge) rajono savivaldybėje, kur automobilis buvo sustabdytas policijos. Tai įvyko 2024 m. sausio 21 d. Nyšiopingo (Nykoping) ir Hudingės (Huddinge) rajono savivaldybėse. Šis nusikaltimas dėl didelio narkotikų kiekio laikytinas sunkiu (stambaus masto).
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsniu, Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės <...>Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
10. Bylos duomenimis yra visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos pripažinti 2024 m. spalio 11 d. Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo nuosprendį: 1) M. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) pagal Gyventojų registro duomenis M. M. gyvenamoji vieta nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. spalio 16 d. buvo Panevėžio rajono savivaldybėje ir yra priimtas sprendimas deportuoti jį iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, pirmosios instancijos pagrįstai pripažino Švedijos Karalystės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad M. M. disponuotų kanapių (antžeminių dalių) kiekis, vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 su vėlesniais pakeitimais, yra laikomas labai dideliu, pagrįstai konstatavo, kad jo veika atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį. Suderinęs Svėjos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę su BK nuostatomis, teismas M. M. paskyrė tos pačios trukmės - 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaičiavo Švedijoje atliktos laisvės atėmimo bausmės ir kardomojo kalinimo laiką.
12. M. M. gynėjas neginčija padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir suderintos bausmės, tačiau nurodo, kad įkalinimo sąlygos Lietuvoje žymiai blogesnės nei Švedijos Karalystės įkalinimo įstaigose, Švedijos įkalinimo įstaigoje nuteistasis dalyvauja profesinėse programose, kurios Lietuvos kalėjimuose neorganizuojamos. Be to, nuteistajam nebus taikomas lygtinis paleidimas į laisvę neatlikus visos jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip tai yra numatyta pagal Švedijos įstatymus, nes Švedijos įkalinimo įstaigoje daugiau kaip vienerius metus ir aštuonerius mėnesius atliktos laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje gali nevertinti. Teigia, nuteistojo ryšiai su Lietuvos Respublika yra nutrūkę,
13. Aukštesnysis teismas skundo argumentus dėl prastų įkalinimo sąlygų Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose laiko deklaratyviais, nepagrįstais jokiais faktiniais duomenimis ir pažymi, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba teikė Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai informaciją apie sąlygas Lietuvos įkalinimo įstaigose, po ko buvo kreiptasi į Lietuvą su Liudijimu dėl Švedijos Karalystės teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kas suponuoja išvadą, jog nuosprendį nuteistojo atžvilgiu priėmusios valstybės institucijos neturėjo pagrindo spręsti, jog vykdant bausmę Lietuvos Respublikoje bus sudarytos mažiau palankios sąlygos nuteisto asmens resocializacijai.
14. Nepagrįstas skundo argumentas, kad M. M. nebus taikomas lygtinis paleidimas į laisvę neatlikus visos jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip tai numatyta pagal Švedijos Karalystės įstatymus, o taip pat nebus galimybės dalyvauti profesinėse programose, kuriose dalyvauja šiuo metu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, kuriame nėra jokių išimčių nuteistiesiems, dalį bausmės atlikusiems kitoje šalyje, o pagal šio kodekso 66 straipsnį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose organizuojamas jose laikomų nuteistųjų profesinis mokymas.
15. Nepaisant to, kad nuteistasis nesutiko būti perduotas bausmės atlikimui į Lietuvos Respubliką, skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria apylinkės teismui, jog nagrinėjamu atveju jo sutikimas pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalį, nėra būtinas.
16. Įvertinus aptartas aplinkybes, skundžiamas procesinis sprendimas pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo priimtą nuosprendį yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. M. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.