Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G. advokato Kazio Bitario apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-08 nutarties, kuria netenkintas A. G. skundas bei paliktas nepakeistas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-11-23 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, juo A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 295 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirta 260 Eur bauda bei konfiskuotas 1 vnt. statomo tinklo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucijos) 2017-11-23 nutarimu A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 295 straipsnio 1 ir 2 dalyse, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 260 Eur bauda bei skirta administracinio poveikio priemonė – statomo tinklo konfiskavimas. A. G. nubaustas už tai, jog būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo už verslinę žvejybą, šiurkščiai pažeidė Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), t. y. vykdė verslinę žvejybą naudodamas draudžiamą žvejybos įrankį – statomą tinklą (ilgis – 210 m, aukštis – 3 m, akytumas – 40 m), kuris buvo nežymėtas ir nepaženklintas, taip pat vykdė verslinę žvejybą naudodamas žvejybos įrankius, kurių parametrai neatitiko nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime Nr. 1425918 daugiau kaip 5 procentus, t. y. žvejojo su 40 mm akytumo statomais tinklaičiais, o galėjo žvejoti su 70–80 mm akytumo statomais tinklais. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Aprašo 15.7.1 punktą. Be to, A. G. turėjo sugavęs vieną šlakį, tačiau SMS žinute ar telefonu nepranešė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kaip to reikalaujama, bei turėjo sugavęs neverslinio dydžio sterkų, tačiau jų svoris nebuvo fiksuotas žvejybos žurnale r. 001226 53 psl., tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Aprašo 23 punktą. Neteisėtos žvejybos metu buvo sužvejota: 22,3 kg raudžių, 1,4 kg ešerių, 0,2 kg plakių, 22,1 kg (78 vnt.) žiobrių, 4,4 kg (6 vnt.) sterkų, – 1 šlakis, taip buvo padaryta žala žuvų ištekliams.A. G. su nutarimu nesutiko, dėl Institucijos 2017-11-23 nutarimo pateikė skundą, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-08 nutartimi A. G. skundas netenkintas bei paliktas nepakeistas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-11-23 nutarimas.Apeliaciniu skundu A. G. advokatas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-08 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nevertino byloje surinktų įrodymų leistinumo ir teisėtumo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:A. G. nežinojo, jog jam išdavus leidimą vykdyti žvejybą su 70–80 mm akytumo tinklaičiais, anksčiau išduoto leidimo, kuris suteikė teisę žvejoti su 40–50 mm akytumo tinklaičiais, galiojimas panaikinamas. Pažeidimas yra tik formalus, nesukėlęs jokių pasekmių žuvininkystės resursams vidaus vandenyse. Be to, nėra duomenų, jog A. G. būtų informuotas apie tai, kad gavus leidimą žvejoti 70 mm akytumo tinklaičiais, jam prieš terminą būtų panaikintas anksčiau išduotas ir galiojantis leidimas žvejoti 40–50 mm akytumo tinklaičiais;UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama verslinę žvejybą nenaudojo jokių draudžiamų žvejybos įrankių. Bylos medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, kad nelegaliai pastatytas nepažymėtas, nepaženklintas ir vandens paviršiuje nematomas tinklas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad jį būtų pastatę būtent šios bendrovės darbuotojai, siekdami atlikti neteisėtus veiksmus. Pareigūnas tariamos neteisėtos veikos nefiksavo, nors tam turėjo visas galimybes, tai kelia pagrįstų abejonių, ar iš viso protokole nurodomi neteisėti veiksmai buvo įvykdyti;Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą į teismo posėdį iškviesti neetatinį aplinkos apsaugos inspektorių, pranešusį apie nelegaliai pastatytą tinklą, taip buvo pažeista apelianto teisė į teisingą teismą, teisę užduoti klausimus kaltintojo pusės liudytojui. Be to, V. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad teoriškai, nesant svarmenų tinklo apačioje, yra galimybė, kad viršutinė tinklo dalis gali iškilti į vandens paviršių ir taip įsivelti į valties variklio sraigtą, šie liudijimai tik patvirtina A. G. ir N. S. nurodomas aplinkybes, kad būtent tokiu būdu jie ir aptiko šį tinklą, o jį išpainiojant ten buvusios kelios nebegyvos žuvys buvo paimtos į valties denį, užtikrinant aplinkos apsaugą, t. y. neduoti galimybės žuvusiai žuviai pūti vandenyje ir tokiu būdu teršti aplinką;Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai netikrino nelegaliai pastatyto tinklo, patvirtina ir Žvejybos žurnale užfiksuotas žvejybos laikas;Žuvų žymėjimas, kaip tai atliko Institucijos pareigūnai, nenumatytas ANK, o įrodymai, rinkti įstatymuose nenumatytais būdais bei priemonėmis, iš esmės negali būti laikomi teisėtai surinktais ir tinkamais. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti po administracinio protokolo surašymo, todėl surašant nutarimą jais neturėjo būti remiamasi. Įrodymai, surinkti pažeidžiant jų fiksavimo tvarką, pripažintini kaip neatitinkantys įrodymų leistinumo reikalavimų;Institucijos pareigūnai žinodami apie nelegalų tinklą dar 2017-11-05, nesiėmė jokių priemonių net tris paras, taip nenutraukdami neteisėtos veiklos, leisdami kilti žalai.Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-08 nutartį nepakeistą.Apeliacinis skundas atmestinas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. G. nežinojo, jog jam išdavus leidimą vykdyti žvejybą su 70–80 mm akytumo tinklaičiais, anksčiau išduoto leidimo, kuris suteikė teisę žvejoti su 40–50 mm akytumo tinklaičiais, galiojimas panaikinamas; pažeidimas yra tik formalus, nesukėlęs jokių pasekmių žuvininkystės resursams vidaus vandenyse, be to, nėra duomenų, jog A. G. būtų informuotas apie tai, kad gavus leidimą žvejoti 70 mm akytumo tinklaičiais jam prieš terminą būtų panaikintas anksčiau išduotas ir galiojantis leidimas žvejoti 40–50 mm akytumo tinklaičiais.Verslinės žvejybos leidimų vidaus vandens telkiniuose išdavimo, keitimo, įsigaliojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką nustato Žvejybos įstatymo 15 straipsnis. Šio straipsnio 9 dalis nustato, jog iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus, arba gavus dalį žvejybos kvotos ar dalį teisės į žvejybos kvotą, pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (ar) žvejybos sąlygoms, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ keitė žvejybos įrankius, t. y. iš tinklaičių, kurių akytumas 40–50 mm, į tinklaičius, kurių akytumas 70–80 mm, atitinkamai buvo pakeistas 2017-02-06 verslinės žvejybos leidimas vidaus telkiniuose Nr. 1337998, galiojęs iki 2022-02-05, bei 2017-10-17 išduotas verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose Nr. 1425918 (b. l. 20), leidime nurodyta jo galiojimo data – nuo 2017-10-18 iki 2022-01-31. Atsižvelgdamas į tai, jog nuo 2017-10-18 įsigaliojo pakeistas leidimas, teismas daro išvadą, jog 2017-02-06 verslinės žvejybos leidimas vidaus telkiniuose Nr. 1337998, galiojęs iki 2022-02-05, neteko galios nuo jo pakeitimo 2017-10-17 išduotu verslinės žvejybos leidimo vidaus vandens telkiniuose Nr. 1425918 įsigaliojimo momento, t. y. nuo 2017-10-18 (Žvejybos įstatymo 15 straipsnio 9 dalis, Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimo tvarkos aprašo 24, 24¹ punktai). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ versline žvejyba užsiima daugiau negu metus, šios aplinkybės A. G. neginčija. Apygardos teismo vertinimu, įmonė, užsiimanti versline žvejyba, privalo žinoti žvejybos tvarką, būti susipažinusi su žvejybą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl argumentas, kad A. G. nežinojo, jog jam išdavus leidimą vykdyti žvejybą su 70–80 mm akytumo tinklaičiais, anksčiau išduoto leidimo, kuris suteikė teisę žvejoti su 40–50 mm akytumo tinklaičiais, galiojimas panaikinamas, vertintinas ypač kritiškai, be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis nustato, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su argumentu, jog pažeidimas žvejojant tinklaičiais, kurių akytumas yra mažesnis negu nustatytas žvejybą reglamentuojančių teisės aktų leidžiamas akytumas, yra tik formalus, nesukėlęs jokių pasekmių žuvininkystės resursams vidaus vandenyse. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka daugiau kaip 5 procentus, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime daugiau kaip 5 procentus, arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime, arba draudžiamus žvejybos būdus, arba didesnį įrankių skaičių laikytina šiurkščiu verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimu (Žvejybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo 13.1 punktas nustato, jog žuvų išteklių naudotojai privalo žvejoti Leidime nurodytose vietose, laiku, įrankiais bei laikytis Leidimo sąlygų. Žuvų išteklių naudotojams draudžiama žvejoti su didesniu kiekiu, kitokio tipo, akytumo ar ilgesniais įrankiais negu nurodyta Leidime (Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo 15.7.1 punktas). Pažymėtina, jog naudojant mažesnio akytumo tinklaičius, negu numato žvejybos leidimas, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, padaromas ne formalus pažeidimas, neva nesukeliantis jokių pasekmių žuvininkystės resursams vidaus vandenyse, o sukeliama reali grėsmė žuvų ištekliams žvejybos plotuose, nes mažesnio akytumo tinklaičiais sugaunama smulkesnė žuvis, negu žvejojant leidžiamo akytumo, nustatyto išduotame leidime, tinklais. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog jau vien šio fakto, kurio A. G. neginčija, nustatymas yra pakankamas pagrindas administracinio nusižengimo nutarimui priimti, nes kaip minėta, vien tinklaičių, kurių akytumas yra mažesnis, negu numato leidimas (daugiau negu 5 proc.), naudojimas yra šiurkštus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė ANK 295 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniame skunde teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama verslinę žvejybą, nenaudojo jokių draudžiamų žvejybos įrankių; bylos medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, kad nelegaliai pastatytas nepažymėtas, nepaženklintas ir vandens paviršiuje nematomas tinklas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad jį būtų pastatę būtent šios bendrovės darbuotojai, siekdami atlikti neteisėtus veiksmus. Apygardos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo yra visiškai įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų duotais parodymais. Teismui nekyla jokių abejonių dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko V. M. 2017-11-09 tarnybinio pranešimo (b. l. 24) bei V. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos 2018-02-07 teismo posėdžio metu, nustatyta, jog V. M. neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius 2017-11-05 pranešė apie mariose esančius nežymėtus tinklus, kurie galbūt priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. M. paaiškino, jog turint įtarimų, kad tinklas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nusprendė šalinti ne pasekmes, o priežastis, t. y. ne ištraukti nelegalų tinklą, bet nustatyti kaltus dėl šio tinklo pastatymo asmenis, dėl to į nelegalų tinklą 15–20 m atstumu buvo įdėtos trys (daugiau pažymėtų žuvų nespėjo įdėti, nes R. S. informavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai išplaukia patikrinti tinklų) mediniais žymekliais, ant kurių nurodyta data ir laikas, pažymėtos žuvys. R. S. pirmosios instancijos 2018-02-20 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis iš švyturio per žiūronus stebėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai valtimi toje vietoje, kur buvo aptiktas nelegalus tinklas, manevravo pirmyn atgal, ieškojo to tinklo. Grįžusius į žuvų iškrovimo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus patikrinę aplinkos apsaugos inspektoriai tarp kitų sugautų žuvų taip pat rado tris mediniais žymekliais pažymėtas žuvis, kurios buvo įdėtos į nelegaliai pastatytą nežymėtą tinklą (byloje esantys vaizdo įrašai, 2017-11-09 tarnybinis pranešimas). Pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir aplinkos apsaugos inspektorių vyksta nereikšmingas pokalbis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, jog sugautas nedidelis laimikis, kad yra sugedęs laivo hidraulinis mechanizmas, negali variklio įkelti į laivą, tačiau net neužsimena apie į laivo sraigtą įsivėlusį nežymėtą nelegaliai pastatytą tinklą. Pareigūnui iš visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugautų žuvų išėmus tris pažymėtas žuvis, parodžius jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir paklausus, kaip jos iš nelegaliai pastatyto tinklo galėjo atsidurti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugautų žuvų, tik tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas atsakė, jog plaukiant iš savo žvejybos kvadrato, maždaug už 50–70 metrų, laivo sraigtas neva įsivėlė į nepažymėtą tinklą, kurį atpainiodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kelias žuvis išėmė ir įsimetė į laivą. Teismo vertinimu, tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ versija yra tik gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės bei žalos, padarytos žuvų ištekliams, atlyginimo. Ši UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų versija yra paneigta liudytojų parodymais. Pažymėtina, jog nelegalaus tinklo buvimo vietoje echalotu nustatytas 4,8–5 m gylis, nelegalaus tinklo aukštis – 3 metrai, jo viršutinė virvė buvo panardinta apie 2 m nuo vandens paviršiaus, laivo grimzlė kartu su sraigtu nesiekia 1 m, todėl atsitiktinai užkabinti šį nelegalų tinklą laivo sraigtu neįmanoma. Be to, apygardos teismas neįtikima laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų versiją apie galimą nelegalaus tinklo užkabinimą laivo sraigtu taip pat dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, jog jie neva netikrino nelegalaus tinklo, tiesiog atpainiojo jį nuo laivo sraigto, t. y. atpainiojo apie 15 m tinklo fragmentą, tačiau, kaip minėta, tarp sugautų žuvų buvo visos trys aplinkos apsaugos pareigūnų pažymėtos žuvys, kurios nelegaliame tinkle buvo išdėstytos 15–20 m atstumu viena nuo kitos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kad surinktų visas pažymėtas žuvis, turėjo patikrinti bent 30–40 m nelegalaus tinklo fragmentą, nes patikrinus, kaip jie teigia, 15 metrų fragmentą, galėjo rasti tik 1 arba dvi pažymėtas žuvis. Be to, versija, jog neva nelegalų tinklą užkabino laivo sraigtas, taip pat neatitinka kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, jog iš vaizdo medžiagos, esančios administracinio nusižengimo byloje, matyti, jog grįžę į krantą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodo, jog yra sugedusi laivo variklio hidraulika, kad variklio negali įkelti į laivą, nors iškeltoje versijoje apie neva netyčia užkabintą nelegalų tinklą jie nurodė, jog įsikėlę variklį į laivą atpainiojo užkabintą tinklą. Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog visi aplinkos apsaugos pareigūnai davę parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog A. G. neprašė apžiūrėti laivo variklio ir (ar) sraigto, ant kurio galbūt galėjo būti likę nelegalaus sraigtu užkabinto tinklo fragmentų. Versiją apie užkabinto tinklo atpainiojimą nuo sraigto taip pat paneigia R. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog jis, žiūrėdamas per žiūronus, tikrai būtų matęs, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai eina į valties galą link variklio, nes buvo labai geros oro sąlygos, tačiau tokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmų jis nematė.Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ netoli savo žvejybos plotų, kaip nurodo, apie 50–70 m, aptikusi nelegalų žvejybos įrankį nepranešė aplinkos apsaugos pareigūnams apie akivaizdų brakonieriavimo faktą. Be to, R. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog į krantą grįžusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams labiausiai rūpėjo klausimas – „kas juos įskundė“.Teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai netikrino nelegaliai pastatyto tinklo, patvirtina ir Žvejybos žurnale užfiksuotas žvejybos laikas. Teismo nuomone, žvejyboje sugaištas laikas priklauso nuo daug faktorių, pvz., oro sąlygų, darbuotojų skaičiaus, tinkluose (tinklaičiuose) esančių žuvų kiekio ir pan., tokią teismo išvadą patvirtina atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistų nuomonė, be to, tokią teismo išvadą taip pat patvirtina pirmosios instancijos 2018-02-07 teismo posėdžio metu N. S. duoti paaiškinimai, jog jei žuvies nėra, tinklas greitai patikrinamas. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog byloje esantis Žvejybos žurnalo fragmentas, kuriame užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-11-07 žvejybos laikas, niekaip nepaneigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrino nelegalų tinklą.Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teoriškai, nesant svarmenų tinklo apačioje, yra galimybė, kad viršutinė tinklo dalis gali iškilti į vandens paviršių ir taip įsivelti į valties variklio sraigtą, nes pats A. G. pirmosios instancijos teismo 2018-02-07 posėdžio metu paaiškino, jog ant nežymėto tinklo buvo inkarai, todėl, atsižvelgiant į nelegalių tinklų buvimo vietoje esantį vandens gylį (4,8–5 m), į laivo (su sraigtu) grimzlę, konstatuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepažymėto tinklo laivo sraigtu negalėjo užkabinti.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog į teismo posėdį nebuvo iškviestas neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, pranešęs apie nelegaliai pastatytą tinklą, taip buvo pažeista apelianto teisė į teisingą teismą, teisę užduoti klausimus kaltintojo pusės liudytojui. Apygardos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog apie daromus pažeidimus atsakingoms institucijoms gali (ir turi) pranešti kiekvienas pilietiškas asmuo, tokie pranešimai dažnu atveju gali būti ir anonimiški, t. y. neidentifikuojant pranešėjo, tačiau į tokius pranešimus yra reaguojama, aiškinamasi dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo ir tokia situacija jokiu būdu negali lemti ir nelemia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimo. Be to, būtina pastebėti, jog apie daromą administracinį nusižengimą pranešusio asmens pranešimas kaip įrodymas, surašant 2017-11-23 nutarimą administracinio nusižengimo byloje, net nebuvo vertinamas, todėl nesutiktina su apeliantu, jog tokį pirminį pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą pateikusio asmens neapklausimas lėmė apelianto procesinių teisių pažeidimą. A. G. kaltė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu yra įrodyta kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vaizdo medžiaga, fotonuotraukomis, liudytojų bei paties A. G. duotais parodymais, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai bei juos susiejant į visumą, todėl argumentas, kad buvo pažeista apelianto teisė į teisingą teismą, vertintinas tik kaip deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestinas.Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama pareigūnų atliktų procedūrų (žuvų žymėjimo) atlikimui bei, vadovaujantis jomis, gautų įrodymų leistinumui paneigti. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). ANK nėra pateikiamas baigtinis įrodymų sąrašas, t. y. įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys. ANK nenustatytas draudimas aplinkos apsaugos pareigūnams, siekiant įrodyti žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atlikti tokius veiksmus, kokie buvo atlikti nagrinėjamu atveju, t. y. pažymėti žuvis. Teismo vertinimu, taip pat pateisinamas Institucijos pareigūnų delsimas dvi paras, sužinojus apie nelegalaus tinklo buvimą, siekiant nustatyti kaltus asmenis, sutiktina su V. M. argumentu, jog vien tik pašalinus nelegalų tinklą, Žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nebūtų išsprendžiami iš esmės, t. y. nenustačius asmenų, žvejojančių nelegaliu tinklu, nebūtų pašalintos pažeidimo priežastys.Įvertinęs išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, A. G. bei jo advokato K. Bitario argumentus įvertino teisingai, savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o A. G. advokato K. Bitario apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. advokato Kazio Bitario apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-08 nutartį.

Nutartis neskundžiama.