- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- I-3328-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01518-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- K. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. (K. Č.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas K. Č. (K. Č.) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d (toliau ir – vertinamas laikotarpis).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškų TI-K) nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.
2.2. Pareiškėjas nurodo, kad jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu jam nebuvo išduodamos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, dušo gelis ir kt. Dėl neišduotų higienos priemonių jautė nepatogumus ir pažeminimą, negalėjo palaikyti asmeninės higienos (išsivalyti dantų, nusiskusti), jautėsi nešvarus. Pažymėjo, kad dėl minėtų aplinkybių jautė didelius išgyvenimus, turėjo kreiptis į odontologą, pas kurį norint patekti reikėjo laukti apie savaitę, kenčiant dantų skausmą. Pareiškėjas mano, kad dantų skausmas atsirado dėl tokių kalinimo sąlygų, kai nebuvo išduodami dantų šepetėlis ir dantų pasta. Kalint tokiomis sąlygomis, patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 4 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
2.3. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas išduoti higienos priemones, tačiau jam buvo atsakoma, kad pareiškėjo statusas yra suimtojo ir jam nepriklauso nei higienos priemonės, nei apatinis trikotažas. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, nes higienos priemonėmis buvo aprūpinami nuteistieji.
2.4. Pareiškėjas, be kita ko, remiasi ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.
2.5. Pareiškėjas laiko, kad Vilniaus PN atsisakymas jį aprūpinti higienos priemonėmis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai. Prašo atlyginti 4 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų Vilniaus PN administracijos veiksmų jo kalinimo laikotarpiu.
II
1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10–12) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą informuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. IR-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR- 139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančiu nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas), higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Tuo atveju, kai suimtasis ir nuteistasis per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 €) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
3. Atsakovas pažymėjo kad Vilniaus PN administracija 2019 m. vasario 18 d. gavo pareiškėjo prašymus išduoti higienos priemonių, avalynės ir drabužių. Patikrino jo mokumą ir nustatė, kad per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, jo prašymai nebuvo patenkinti. Apie tai pareiškėjas buvo tinkamai ir išsamiai informuotas Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. 96-680 „Dėl materialinio buitinio aprūpinimo“. Akcentavo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašui, įstaigos dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.
4. Atsakovas su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Argumentuoja, kad pagal Civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.
5. Atsakovas nurodo, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, užtenka nustatyti esant tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
6. Atsakovas pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę. Nr, 44362/04). Asmens, kaip įkalintojo, statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimu proporcingumą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
7. Be to, atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atsakovas daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Pareiškėjas K. Č. (K. Č.) kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.
2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
3. Pareiškėjas tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. jam nebuvo suteiktos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai ir priemonės, antiperspirantas, skalbimo milteliai, muilas, šampūnas, dušo gelis, taip pat nebuvo išduodamas apatinis trikotažas (apatinės kelnaitės, kojinės).
Vadovaujantis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), nuostatomis, tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiesiems ir arešto ar laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose atliekantiems nuteistiesiems (vyrams) turėjo būti išduodamas skalbiamasis muilas (200 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (1 rulonas). Šiose normose taip pat buvo nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.) (7 punktas).
Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodami skalbimo milteliai (400 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (3 ritinėliai), dantų šepetėlis (1 vnt.), dantų pasta (75 ml), skutimosi peiliukai (4 vnt.), dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo aprašo, patvirtinto minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant šio aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Šio aprašo 5 punkte nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.
Teismas pažymi, kad pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., skyrėsi reikalavimai dėl nuteistųjų ir suimtųjų asmenų aprūpinimo higienos priemonėmis – dantų pasta, šepetėlis, vienkartiniai skustuvai buvo išduodami tik suimtiesiems asmenims, šių priemonių išdavimas nuteistiesiems nebuvo numatytas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems yra suteikiamos analogiškos higienos priemonės. Vertinimo laikotarpiui aktuali Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo redakcija, galiojusi po 2017 m. sausio 1 d.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai, jog jis buvo diskriminuojamas kaip nuteistasis šiuo atveju nepagrįsti, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek suimtiesiems galioja tos pačios garantijos – be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovės atstovo Vilniaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
4. Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punktu drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. vasario 18 d. būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto dvasines ir fizines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. vasario 18 d. Teismas pažymi, jog vertinimo laikotarpis yra pakankamai ilgas bei tęstinis, todėl pareiškėjas, dėl savo pažeistų teisių jausdamas diskomfortą, kančią bei skausmą, turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl galimo jo teisių pažeidimo ar informacijos gavimo (LVAT 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis byloje Nr. A-442-1096/2014). Teismas pabrėžia, kad nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti apie pareiškėjo patiriamą diskomfortą bei tam tikrų higienos priemonių trūkumą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. vasario 18 d. rašytinį prašymą būtų pateikęs atsakovės atstovui, o šis būtų atsisakęs jį patenkinti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. Č. kreipėsi į Vilniaus PN su rašytiniu prašymu tik 2019 m. vasario 18 d. (b. l. 17, 18) ir Vilniaus PN administracija 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. 96-680 (b. l. 5) jį informavo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Tuo atveju, kai suimtasis ir nuteistasis per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
Vertinimo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d., patvirtintas Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, kurio 4 ir 5 punktai, be kita ko, numato, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis). Vėliau higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2015 m. sausio 1 d. 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, nuo 2019 m. sausio 1 d. 2018 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1334 patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas turėjo lėšų, bei galiojantį teisinį reglamentavimą, Vilniaus PN neteisėti veiksmai, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. nekonstatuotini, o pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo K. Č. (K. Č.) skundas negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. Č. (K. Č.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.