Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., jo atstovui advokatui M. Š., įstatyminiam atstovui V. G., nukentėjusiajam A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2011-09-30 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad jis 2011-09-30 apie 4.20 val. Vytenio g. – J. B. g., Vilniuje, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, vairavo automobilį „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) atidarytomis durelėmis, kliudė kitą stovėjusį automobilį „Saab 9-3“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir sugadino abi transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

M. G. teisme parodė, kad įvykio dieną jis turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), vyksiantį roko vakarą. Jis buvo susitaręs, kad tėvas atvažiuos jį paimti. Renginyje išgėrė bokalą alaus. Jį paėmė apie 23-24 val., prašė palaukti automobilyje „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) nes turėjo darbo. Jis laukė automobilyje, snūstelėjo, po to perlipo į vairuotojo pusę, domėjosi kaip kas veikia. Rakteliai buvo palikti automobilyje. Paspaudė „parkingo“ mygtuką ir automobilis pradėjo riedėti, užkabindamas kitą automobilį. Bandė išlipti iš automobilio, stabdyti rankomis, įsispirti, visais įmanomais būdais, kad išvengti žalos. Jis buvo vienas, bet kai automobilis pradėjo riedėti, pasikvietė žmonių padėti sustabdyti automobilį. Jis vairavimo teisės neturi. Nurodė, kad kai kliudė vairuotojo durelėm, automobilį bandė užsukti, kad išvengti žalos, automobilis užsisuko ir sustojo, iš karto atvažiavo policijos pareigūnai. Atstumas nuo automobilio riedėjimo pradžios iki jo sustojimo nedidelis, apie 12-15 metrų. Jį nuvežė į policijos komisariatą. Vėliau su tėvu susitiko prie komisariato. Jam buvo stresas, negalėjo nieko atsiminti. Kokioje padėtyje buvo pavara, kai automobilis pariedėjo, ar automatinė ar mechaninė pavarų dėžė, jis nežino. Vaikinai, kurie stūmė automobilį, buvo praeinantys asmenys, ėjo gatve, jis juos pašaukė padėti. Pripažino, kad vairavo riedantį automobilį, neturint teisės valdyti automobilio, automobilio sustabdyti nepavyko, kadangi stabdžių stiprintuvas neveikė, nes nebuvo užvestas automobilis, tačiau nepajuto, kad sugadino kitą automobilį. Apie apgadintą automobilį sužinojo iš pareigūnų. Jokio garso nebuvo, nematė automobilio „Saab“ apgadinimų. Tvirtino, kad automobilio nestūmė, sėdėjo už vairo ir automobilis pradėjo riedėti.

M. G. atstovas advokatas M. Š. palaikė savo atstovaujamojo poziciją ir nurodė, kad pažeidimas padarytas, prašė atsižvelgti, kad M. G. yra mokinys, apie jo pakankamai gerą elgesį visuomenėje liudija tai, kad nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų ir neturėjęs jokio ryšio su teisėsauga, mokytojų charakterizuojamas teigiamai, jo veikla nukreipta į gyvūnų globą, draugų tarpe gerbiamas ir mylimas. Prašo, esat galimybei pritaikyti ATPK 30¹ str. ir taikyti lengvesnę nuobaudą ir baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui, netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

L. S. K. teisme parodė, kad tuo metu budėjo Saugumo departamente. Naktį atvažiavo automobilis „VW Passat“, sustojo už jų kaimynų mašinos, ryškiai geltonos spalvos „Saab“, Vytenio gatvėje. Matė , kad automobilyje sėdėjo trys liekno kūno sudėjimo vyriškiai, ką jie automobilyje veikė nežino, gal šnekėjo, gal ką gurkšnojo. Vienas iš vaikinų po kurio laiko kažkur išlipęs nuėjo. Paskui vienas jaunuolis sėdo už vairo, bet neužsivedė, buvo durys uždarytos, o tuomet kitas stūmė automobilį atbulą Basanavičiaus gatvės link, tokiu būdu bandydami užvesti automobilį, ir užkabino automobilio „Saab“ galinį sparną. Nustūmė automobilį už namo, nuo sankryžos gal 10 metrų. Jis paskambino policijai, jie ten dar buvo. Nurodė, kad visą vaizdą matė 10 metrų atstumu, ta teritorija apšviesta gatvės apšvietimo stulpo, matėsi gerai. Atvažiavo policija labai greitai, nes sekančioje gatvėje yra VPK. Užvedamo automobilio garso nesigirdėjo, bet pamatė patį faktą, kad automobilį stūmė. Pamanė, jog jiems patogiau prieš eismą stumti į pakalnę, kad užsivestų, atbuliniu bandė užvesti. Patvirtino, kad koks pašalinis praeivis būtų bandęs stumti, to nebuvo. Kad išsigandęs šauktųsi pagalbos, taip pat nebuvo. Jie stovėjo, šnekėjosi, tada vienas sėdo už vairo, kitas stūmė. Trijulė buvo. Stebėjo per vaizdo kamerą. Buvo tylu, naktis, turėjo girdėtis starterio garsas, kai užsiveda. Jis pamanė, kad gal benzinas baigėsi, gal sugedo, todėl stūmė. Atstumas nuo tos vietos iki Saugumo departamento apie 25 metrai.

Nors M. G. kaltę pripažino iš dalies, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės valdyti automobilio, tačiau jo nestūmė ir nepajuto, jog sugadino kitą automobilį, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai.

Byloje pateikti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (3 b.l.), eismo įvykio vietos schema (4 b.l.), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (5 b.l.), asmens blaivumo testo parodymai, patikros sertifikatas Nr. 0873910 (6, 7 b.l.), kuriuo nustatyta, kad M. G. buvo nustatytas girtumas 0,85 promilės, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (10 b.l.), kita bylos medžiaga patvirtina, kad automobilis „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) 2011-09-30 dalyvavo autoįvykyje ir šis automobilis nubraukė automobilio „Saab 9-3“, v.n. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną.

Iš pateikto automobilio „VW Passat“ techninės instrukcijos vertimo iš anglų kalbos apie automobilio „VW Passat“ automatinio stovėjimo stabdžio naudojimąsi matyti, kad automobilyje nėra rankinio stabdžio, yra įrengtas automatinis elektroninis stovėjimo stabdis, ir tam, kad šis automobilis pajudėtų iš vietos, yra būtina paspausti stabdžio pedalą ir mygtuką, kuriuo atleidžiamas šis stovėjimo stabdis (22, 43 b.l.).

Iš fotonuotraukų matyti, kad Vilniuje esanti Vytenio gatvė susikerta su Basanavičiaus gatve, abi gatvės nuo sankryžos eina į nedidelį kalną, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad mašinos Vytenio gatvėje yra parkuojamos smailiu kampu į kelkraštį (44-47 b.l.).

M. G. teisme parodė, kad jis sėdėdamas automobilyje domėjosi kaip kas veikia ir netyčia paspaudė „parkingo“ mygtuką, dėl ko automobilis pradėjo riedėti, kad jis bandė stabdyti automobilį rankomis, įsispirti, visais įmanomais būdais, kad išvengti žalos, po ko pasikvietė pro šalį ėjusius žmones, kurie padėjo jam sustabdyti automobilį. Jis teigė, kad variklis nebuvo įjungtas, tačiau neneigė, kad sėdėjo vairuotojo pusėje, vairavo riedantį automobilį, neturėdamas teisės valdyti automobilio, bet automobilio nestūmė ir nepajuto sugadinęs kitą automobilį. Liudytojas policijos pareigūnas J. P. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą pastebėjo kaip vienas vaikinas – vairuotojas buvo prie vairo, o kiti du stūmė minėtą automobilį. Automobilį sustabdė, prie vairo buvo M. G., kuris nurodė, kad būtent jis nuo kalno vairavo automobilį ir atsitrenkė į stovintį automobilį, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (5 b.l.). Liudytojas S. K. tiesiogiai matęs įvykį patvirtino, kad automobilį stūmė, jis yra įsitikinęs, kad buvo trys vaikinai, nematė, kur dingo trečias, vienas stūmė, kitas sėdėjo už vairo. Bylos medžiaga nustatyta, kad M. G. sėdėjo vairuotojo vietoje ir automobilį valdė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-413/2007). Taigi, pagal susiformavusią teismų praktiką, M. G. veiksmai atitiko automobilio vairavimo sąvoką.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu pažeidė kelių eismo taisykles. Vienas pamatinių administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principų yra tam tikro fakto buvimo ar nebuvimo konstatavimas remiantis byloje surinktų įrodymų dauguma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-2570/2011).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus, išklausęs teismo posėdyje asmenų parodymus, paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta ir M. G. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) bei sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytas neblaivaus (girto) asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones).

Aukščiau nurodyti įrodymai yra pagrindas teigti, jog M. G. padarė administracinį teisės pažeidimą nurodytą protokole, už kurį jis privalo atsakyti. Tos aplinkybės, jog automobilio nestūmė, ypatingos įtakos nustatinėtinoms aplinkybėms šioje konkrečioje situacijoje neturi, nes tai nepanaikina automobilio vairavimo fakto, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. M. G. nurodytos aplinkybės, jog jo tyčios nėra dėl to, kad jis netyčia paspaudė „parkingo“ mygtuką, dėl ko automobilis pradėjo riedėti, kad jis bandė stabdyti automobilį rankomis, įsispirti, visais įmanomais būdais, kad išvengti žalos, ir dėl to, kad nepajuto sugadinęs kitą automobilį, laikytinos jo gynybos pozicija. M. G. paaiškinimai jog jis neturėjo kitos išeities, nes automobilis riedėjo, todėl jis buvo priverstas šauktis praeivių pagalbos, visiškai paneigti liudytojo S. K. parodymais duotais teisme, kurių tikrumu teismas abejoti, neturi jokio pagrindo. Gi liudytojas teigė, jog atvažiavo automobiliu trise, jie pakankamai ilgai bendravo, o gal ką gėrė ir tik po to sugalvojo, pastumti nuo kalno. Taigi vaikinas stūmęs automobilį, padėjo automobiliui atbuline eiga riedėti nuo įkalnės, o ne priešingai, kaip bandė teigti M. G., laikyti, kad nenuriedėtų. Kitas liudytojas policijos pareigūnas J. P. patvirtino, jog Basanavičiaus g. automobilis buvo apsuktas ir priekiu nukreiptas į važiuojamąją dalį pagal eismo kryptį, už vairo sėdėjo M. G.. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog tik policijos pareigūnų ir pranešusio apie įvykį asmens dėka, buvo operatyviai pažeidėjas sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Tai rodo, jog M. G. suvokė, jog apgadino kitą automobilį, nes jis kaip vairuotojas žiūrėjo ir be abejo privalėjo stebėti kur jo automobilio galinė dalis važiuoja, kur atsitrenkia, ar ką kliudė ir panašiai.

M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – yra nepilnametis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. M. G. yra nepilnametis, mokosi Kauno Jėzuitų gimnazijoje, charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, transporto priemonę be teisių vairavo pirmą kartą, anksčiau nebuvo padaręs sunkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į asmens elgesį po pažeidimų padarymo, jam skirtina bauda, numatyta ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose, vadovaujantis ATPK 13 str., 21¹ str., 24 str. 4 d. nustatytomis nuobaudų skyrimo nepilnamečiams taisyklėmis. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas (ATPK 313 str. 4 d.).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. G., priklauso (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jai priklausantį automobilį vairavo V. G. sūnus M. G., kurį paliko automobilyje laukti kol jis iškvietimo adresu sugaus kiaunę, pastarasis automobilį paėmė be leidimo, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo riedantį automobilį ir atsitrenkė į kitą automobilį. Todėl teismas sprendžia, nepažeidžiant organizacijos veiklos, kad automobilio savininkė (duomenys neskelbtini) nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Kadangi ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas yra numatyta kaip alternatyvi administracinė nuobauda, todėl teismas sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, netaikytinas transporto priemonės „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, kuri buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. (duomenys neskelbtini) prašymu automobilis „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini), 2011-10-24 teismo nutartimi buvo grąžintas organizacijos veiklos vykdymui (19 b.l.). Manytina, kad pritaikius tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., taikant ATPK 24 str. 4 d., ir nubausti 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda be transporto priemonės „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Vilniaus apskrities VPK.

Paskirtos 2500 Lt baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus), pirmąją įmoką sumokant iki 2012 m. spalio 28 d., likusias įmokas sumokant kas mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o kiekvienos įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją, pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Giraitės g. 3, Vilnius).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.