Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti, išsituokusi, neteista, bausta administracine tvarka, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. laikė su savimi žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) N. S. vardu, kuris buvo pagamintas ne pagal tokio dokumento gamybos reikalavimus, nuo 2013 m. iki 2017 m. gegužės 27 d. 15.40 val. kai minėtą dokumentą iš jos paėmė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius 18 maršruto autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Nemenčinės pl. 14, Vilniuje.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji N. S. pripažino, kaltinimui reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau neigė nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę. Parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi. Vairuotojo pažymėjimą, kurį nešiojosi savo piniginėje, jai padovanojo buvęs sutuoktinis 30-ojo gimtadienio proga. Sutuoktinis tuo metu rodė, kad ir sau įsigijo tokį patį, nes jo vairuotojo pažymėjimas buvo nebegaliojantis. Mano, kad buvęs vyras sau įsigytu pažymėjimu naudojosi kaip tikru. Ji pati tuo pažymėjimu niekad nesinaudojo, niekam nepateikinėjo ir neketino to daryti. Nurodė, jog gavusi pažymėjimą matė, kad ant jo yra jos nuotrauka, vardas ir pavardė, tačiau parašas ir asmens kodo galas buvo ne jos. Per daug nesigilino, nes jai pažymėjimas nebuvo reikalingas. Gavusi, rodė savo draugėms, po to pasidėjo į piniginę ir nuo to laiko jis ten gulėjo. Draugės suprato, kad tai netikras dokumentas, ji taip pat tai žinojo. Autobuso kontrolieriui pažymėjimą pateikė nes jis parodė ir paprašė. Tuo metu dėl blogo regėjimo ji net nesuprato ką būtent padavė kontrolieriui. Teigė, kad asmens tapatybės kortelę turėjo, bet gegužės 27 dieną ji buvo pasibaigusi, laikė ją namuose. Labai gailėjosi dėl to kad laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, manė, kad jis negali patvirtinti jokių juridinių faktų, laikė jį suvenyru, dovana.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 32-33, 40-41, 55). Nors teismo posėdyje kaltinamosios advokatė teigė, kad kaltinamajai nebuvo įteiktas 2017 m. liepos 28 d. pranešimas apie įtarimą, todėl prašė tos pačios dienos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios duotais parodymais nesivadovauti, tačiau tai, kad ant 2017 m. liepos 28 d. pranešimo apie įtarimą yra kaltinamosios parašas, ties žyma, kad pranešimas įteiktas, patvirtina priešingas aplinkybes (b. l. 38), todėl šis advokatės prašymas netenkintinas.

Liudytojas V. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Tai buvo vasara, į „Saulėtekio” sustojimą atvažiavo 18-tas autobusas nuo Naujosios Vilnios pusės. Keleivė turėjo bilietą, kuris buvo nepažymėtas. Paprašė jos asmens dokumento. Iš pradžių ji pasakė, kad neturi, bet paprašius paieškoti, išsitraukė piniginę. Ją atidariusi, vėl pasakė, kad neturi, tačiau jis, pamatęs užkištą vairuotojo pažymėjimą, paprašė pateikti. Ji pagalvojo ir nelabai norėdama jį padavė. Pradžioje suvokė pažymėjimą kaip tikrą. Rekvizitai atitiko. Po to, pastebėjo, kad pažymėjimo spalvos per ryškios. Tarnybiniame autobuse suvedus asmens kodą, registras parodė, kad tokio žmogaus nėra. Apie tai informavo kaltinamąją. Ji iš pradžių išsisukinėjo, prašė rašyti baudą iš to kas yra, norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi, supratusi, kad įtariamas netikras dokumentas. Vėliau, važiuojant į policiją, prisipažino, kad pažymėjimas netikras. Nesakė, kad ji turi regos problemų ir kad ne tą dokumentą paėmė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Š. davė analogiškus parodymus (b. l. 10-11).

Iš BRIT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. gegužės 27 d. apie 15.39 val. Nemenčinės pl. 14 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai sulaikė N. S., kuri pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 3).

SĮ „Susiekimo paslaugos“ kontrolieriaus V. Š. 2017 m. gegužės 27 d. pareiškime nurodyta, kad jis 2017 m. gegužės 27 d. 15.39 val. įlipo į 18 autobusą Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinti ar važiuojantys keleiviai turi bilietus. Prie vidurinių durų sutiko moterį, turėjusią nežymėtą bilietą. Pranešus jai, kad tai yra pažeidimas, paprašyta pateikti asmens dokumentą. Moteris atidariusi piniginę pasakė, kad dokumento neturi. Jis pamatė piniginėje vairuotojo pažymėjimą ir paprašė jį pateikti. Moteris nenorėdama pateikė. Pažymėjimo spalvos pasirodė per ryškios, todėl jis iš karto įtarė, kad pažymėjimas netikras. Moteris pastebimai jaudinosi, klausė ar jai bus išrašytas protokolas. Pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad jis priklauso N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuotrauka atitiko jį pateikusią moterį. Suvedus dokumento numerį į duomenų bazę nustatyta, kad gyventojų registre tokio asmens nėra. Į tarnybinį automobilį pakviesta moteris prisistatė N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini). Pradžioje moteris neigė akivaizdžius faktus, tačiau vykstant į Vilniaus m. 1 PK, prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas, jį jai padovanojo buvęs sutuoktinis. Prisipažino, jog nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones. Už važiavimą be bilieto N. S. skirta 16 EUR bauda (b. l. 4-5).

N. S. 2017 m. gegužės 27 d. patikslinime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad ji niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Šį jai padovanojo buvęs vyras per 30 gimtadienį. Jis taip pajuokavo. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Niekada nesiruošė naudotis tuo pažymėjimu. Kontrolierius pats jį pamatė jos piniginėje ir paprašė parodyti (b. l. 6).

Iš 2017 m. gegužės 29 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolenele ir prie bylos 20 lapo prisegtame voke saugomo N. S. vairuotojo pažymėjimo matyti, kad dokumentas (kortelė) yra plastikinis, rožinės su violetine spalvos. Jame įrašyta N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išdavimo data (duomenys neskelbtini), galiojimo data 2018 m. rugpjūčio 14 d., numeris (duomenys neskelbtini). Priekinėje pusėje yra moters nuotrauka, asmens parašas. Kitoje vairuotojo pažymėjimo pusėje dviejose vietose įrašyti skaičiai „20-11-2002“ (b. l. 13-14, 20).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1213(17) konstatuota, kad tirti pateiktas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) yra pagamintas ne pagal tokio dokumento gamybos reikalavimus, t. y. vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) N. S. vardu yra netikras (padirbtas) (b. l. 18-19).

Iš N. S. asmens duomenų apie jai išduotus asmens dokumentus matyti, kad jai nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 57).

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Vairuotojo pažymėjimas yra oficialus, VĮ „Regitra“ išduodamas dokumentas, patvirtinantis du juridinius faktus – asmens teisę vairuoti transporto priemones, taip pat jis gali būti laikomas ir asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Vadinasi, tokio pobūdžio dokumentas, gali sukelti teisiškai reikšmingus padarinius. Šiuo atveju, aplinkybę, jog N. S. laikytas netikras vairuotojo pažymėjimas yra padirbtas patvirtino pati kaltinamoji ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-1213(17) (b. l. 18-19). Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad N. S. vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) vizualiai atitinka 2005 m. laidos Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, todėl akivaizdu, kad bet kuris asmuo, turintis teisę patikrinti tokio pobūdžio dokumentus, tačiau neturintis specialiųjų žinių, galėjo būti suklaidintas pažymėjimu patvirtinamo juridinio fakto egzistavimo. Taip atsitiko ir šiuo konkrečiu atveju – troleibuso kontrolierius tik gavęs pažymėjimą, palaikė jį tikru. Tik įdėmiau apžiūrėjus jam kilo įtarimų.

Nors N. S. nurodė, kad nežinojo, kaip turi atrodyti tikras vairuotojo pažymėjimas ir teigė, kad jai padovanotą vairuotojo pažymėjimą laikė suvenyru, negalinčiu sukelti teisinių pasekmių, subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę įrodo pačios kaltinamosios parodymai ir byloje esantis netikras vairuotojo pažymėjimas. Pažymėtina, kad kaltinamoji taip ir nepagrindė, kodėl manė, kad jai padovanotas dokumentas yra suvenyrinis. Ant netikro vairuotojo pažymėjimo matyti įrašas, jog pažymėjimas išduotas VĮ „Regitra“, ant jo taip pat yra oficialūs rekvizitai (užrašai „Lietuvos Respublika“, valstybinis herbas), liuminescuojantys piešiniai. Be to, ant nurodyto dokumento nėra nei vieno užrašo, piešinio ar atvaizdo, leidžiančio daryti išvadą, kad tai yra suvenyras, negalintis patvirtinti jokių teisiškai reikšmingų faktų. Teismo posėdyje N. S. patvirtino, kad jos buvęs sutuoktinis tuo pačiu metu įsigijo ir sau analogišką vairuotojo pažymėjimą, jai rodė bei planavo naudoti kaip tikrą. Kaltinamoji teigė, kad jos ir sutuoktinio vairuotojo pažymėjimai buvo vienodi, todėl tiek iš aukščiau aptartos pažymėjimo išvaizdos, tiek iš jos sutuoktinio planuojamo sau įgyto pažymėjimo panaudojimo būdo, N. S. turėjo būti akivaizdu, kad jos vardu pagamintas vairuotojo pažymėjimas vizualiai atitinka originalaus pažymėjimo rekvizitus bei gali sukelti teisines pasekmes. Tai, jog kaltinamoji suprato, kad jos turimas vairuotojo pažymėjimas yra apyvartoje draudžiamas dokumentas, patvirtina ir jos veiksmai kontakto su kontrolieriumi metu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamoji patvirtino, kad kontrolierius paprašė ją pateikti būtent asmens dokumentą. Teisme N. S. paliudijo, kad nesinešiojo tapatybės kortelės, nes jos galiojimas buvo pasibaigęs, atsižvelgiant į tai, ji negalėjo netikro vairuotojo pažymėjimo supainioti su kitokiu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, todėl tai, kad, pasak V. Š., dokumentas buvo pateiktas nenoriai, dvejojant, patvirtina, kad kaltinamoji suprato, jog turimas vairuotojo pažymėjimas yra apyvartoje draudžiamas. Nežiūrint į nurodytas aplinkybes, netikrą vairuotojo pažymėjimą kartu su kitais dokumentais nuo 2013 m. iki kol 2017 m. gegužės 27 d. N. S. nešiojosi su savimi – piniginėje, t. y. lengvai prieinamoje vietoje, o prireikus, pateikė jį autobuso kontrolieriui, pastarojo taip ir neinformavusi apie dokumento netikrumą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamoji N. S., žinodama, kad jos buvusio sutuoktinio padovanotas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, tačiau vizualiai atitinkantis vairuotojo pažymėjimo originalą ir galintis sukelti teisines pasekmes, nuo 2013 m. savo žinioje, veikdama tiesiogine tyčia, laikė žinomai netikrą (padirbtą) dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) N. S. vardu, pagamintą ne pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus. Tokia kaltinamosios veika buvo kėsinamasi į valstybėje egzistuojančių dokumentų normalią ir teisingą apyvartą, oficialių dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, todėl jos veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad N. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, veika baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina tai, kad nors N. S. veiksmai kėlė grėsmę BK 300 straipsniu saugomai vertybei – valdymo tvarkai, tačiau realios žalos nepadarė. Byloje nustatyta, kad netikras vairuotojo pažymėjimas autobuso kontrolieriui buvo pateiktas ne kaltinamosios iniciatyva, ji pripažino visas netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo savo žinioje aplinkybes ir dėl to labai gailėjosi. Tai rodo, kad kaltinamoji kritiškai vertina savo elgesį ir sudaro pagrindą tikėti, jog ateityje nedarys analogiškų nusikaltimų. N. S. teisiama pirmą kartą, yra 2 kartus bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, baudą sumokėjo (b. l. 60). Nurodyti N. S. asmenybę apibūdinantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji nėra linkusi nusikalsti, o jos padaryti administraciniai nusižengimai yra menki. Tai, ir aplinkybė, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą kaltinamoji įgijo ne savo iniciatyva, teismo vertinimu, mažina jos pavojingumą. Nors pagal byloje esančius SODRA duomenis N. S. niekur nedirba (b. l. 58), teismo posėdyje ji patvirtino, kad dirba pagal patentą prekyboje, viena augina ir išlaiko du mažamečius vaikus.

Kaip matyti iš BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijos, už šio nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik dvi bausmių rūšis: areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. N. S. teisiama pirmą kartą, todėl, įvertinus jos susikalstamos veikos pobūdį ir asmenybę, laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju laikytina per griežta. BK 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje, todėl ši bausmė pagal savo turinį iš esmės atitinka laisvės atėmimo bausmę. Be to, skiriant arešto bausmę, pagal BK 75 straipsnio nuostatas nėra galimas jos vykdymo atidėjimas, kaip tai numatyta laisvės atėmimo bausmės atveju, todėl susidaro dviprasmiška situacija, kad pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kaltinamajai paskyrus areštą, ji patirtų didesnius laisvės suvaržymus, negu paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant. Tokiais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinęs teismo teisę paskirti bausmę švelnesnę už sankcijoje numatytąją. Byloje nustatyta, kad nei pačios kaltinamosios asmenybė, nei jos padaryta nusikalstama veika nėra ypač pavojingos, ji yra dirbantis asmuo ir viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl, teismo vertinimu, su laisvės atėmimu susijusios bausmės (net ir trumpalaikės) skyrimas ypač apsunkintų kaltinamosios vaikų interesus, bei sukeltų sunkumų N. S. tęsti darbinę veiklą ir gauti pragyvenimui būtinas pajamas, todėl prieštarautų teisingumo principui, t. y. bet kuri iš BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių kaltinamosios atžvilgiu yra per griežta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, N. S. skirtina švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant ją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43-44) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – N. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

N. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, N. S. paskirti šiuos įpareigojimus: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – N. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.