Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-2949-323/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-02
Bylos Nr.: e2-2949-323/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00993-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas: D. F.
Atsakovas: M. F.
Advokatai: Alius Galminas, Regina Bertašienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2949-323/2024Teisminio proceso Nr.

2-06-3-00993-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.8.1; 2.6.8.5; 2.6.18.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei, Giedrei Šilbajorienei,dalyvaujant ieškovės D. F. atstovui advokatui Aliui Galminui,atsakovui M. F., jo atstovei advokatei Reginai Bertašienei,institucijos teikiančios išvadą atstovei E. J.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. F. ieškinį atsakovui M. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., pagal atsakovo M. F. priešieškinį ieškovei D. F. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalauja: 1) nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. F. ir atsakovo M. F. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką ieškovei nustatyti ikisantuokinę pavardę – P., o atsakovui -F.; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. F., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo sūnui A. F. kas mėnesį po 350 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skaičiuojant nuo 2023-11-01 iki sūnus A. F. sulauks pilnametystės; 5) piniginių sūnaus lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę – D. F.; 5) nustatyti atsakovo su nepilnamečiu sūnumi A. F. tokią bendravimo tvarką:

1. M. F. turi teisę bendrauti su sūnumi A. F. kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą;

2. M. F. turi teisę praleisti su sūnumi A. F. paimant vaiką švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val., lyginiais metais šias šventes:

1. Sausio 1 d. -Naujieji metai.

2. Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

3. Kovo 11 d. - Nepriklausomybės diena;

4. Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena;

5. Birželio 24 dieną - Joninių (Rasų) diena;

6. Liepos 6 - Valstybės dieną;

7. Rugpjūčio 15 dieną - Žolinė;

8. Lapkričio 1 d- Visų Šventųjų diena;

9. Gruodžio 24-26 d. (Šv.Kūčios ir Šv. Kalėdos);

3. M. F. turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi A. F. birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val.;

4. M. F. turi teisę bendrauti su sūnumi A. F. per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 30 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; nepertraukiamo iki 30 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką Šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;

5. M. F. turi teisę bendrauti su sūnumi A. F. per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūrą pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;

6. Jeigu sūnaus A. F. susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su M. F. bendravimo su sūnumi dienomis, M. F. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

7. M. F. turi teisę kas antrą sūnaus gimtadienį, t. y. liepos 19 d., praleisti su sūnumi, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas.

8. M. F. atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, gali kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“ ir kitomis įrangos pagalba.

9. įpareigoti M. F. laikinai išvežant vaiką į užsienio valstybę, įspėti D. F. raštu apie išvykimą prieš 7 kalendorines dienas;

10. Šalių susitarimu M. F. gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku;

11. Šalys įsipareigoja informuoti viena kita apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir panašiai) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.?

6) Priteisti iš atsakovo visas teismo vedimo išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė su atsakovu sudarė santuoką. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. F., kuris yra dar nepilnametis. Po santuokos įregistravimo kurį laiką ieškovės ir atsakovo šeimos santykiai buvo grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba, rūpinimosi vienas kitu. Tačiau tokie santykiai laikui bėgant pasikeitė, išsiskyrė ieškovės ir atsakovo požiūriai į santuokinį gyvenimą, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Ieškovė ir atsakovas, kurį laiką gyveno normalų gyvenimą, vėliau pradėjo nesutapti charakteriai, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Prasidėjo nesutarimai, barniai. Tarpusavio santykiai atšalo, tapo svetimi. Santuoka neteko prasmės ir faktiškai iširo, jos atkurti nebeįmanoma. Šiuo metu ieškovė ir atsakovas nebeveda bendro ūkio ir jokių santykių nepalaiko su atsakovu, santuoka yra nutrūkusi galutinai ir ją atstatyti nėra jokios vilties ir galimybės. Ieškovė taikytis jokiu būdu nesutinka. Bylą prašo nagrinėti iš esmės, neskirti termino susitaikymui. Ieškovės įsitikinimu, santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nurodo, kad ieškovė nuo pat sūnaus gimimo juo rūpinasi, prižiūri, išlaiko, todėl nutraukus santuoką prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. F. gyvenamąją vietą su ieškove, nes tai atitinka sūnaus interesus. Dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo priteisimo nurodo, kad ieškovė su atsakovu nebegyvena kartu nuo 2023 m. lapkričio mėnesio. Prašo teismą priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. F. kas mėnesį po 350 Eur. mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisti nuo 2023-11-01 d. iki sūnus A. F. sulauks pilnametystės. Piniginių sūnaus lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę - D. F.. Pabrėžia, kad yra būtina nustatyti atsakovo M. F. ir nepilnamečio sūnaus A. F. bendravimo tvarką, siūlo patvirtinti ieškinyje išdėstytą bendravimo tvarkos modelį. Ieškovė ir atsakovas po santuokos sudarymo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, todėl nėra ginčo dėl turto padalinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad šeimoje buvo barnių, nesutarimų, abejonių dėl santuokos, bandydami išspręsti panašius klausimus kelis kart kreipėsi į psichologus, taip pat nusprendus skirtis, kreipėsi dėl mediacijos, po kurios buvo parengta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau dėl neaiškių priežasčių, ieškovė galiausiai nutarė šios sutarties nepasirašyti. Tikėtina, pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė pasirinko ginčo teiseną yra vaiko išlaikymo dydis. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos sutinka, kad sūnaus A. F. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šis būdas atitinka vaiko interesus, taip pat, kitas būdas būtų negalimas dėl jo darbo ir specialybės (jūrininkystė). Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo. Buvo priėję prie susitarimo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį jis skirs 250,00 Eur, šią sumą indeksuojant Valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat papildomai mokės ir ateityje, pagal galimybes už vaiko sveikatos priežiūrą, švietimą, fizinį lavinimą, laisvalaikio pramogas. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), vadovaujantis VSDFV pažymą, vidutiniškai jo gaunamas darbo užmokestis, per paskutinius 6 mėnesius, sudarė 941.80 Eur. Remiantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD) taip pat turimų kreditorinių įsipareigojimų (skola už studijas) reikalaujama išlaikymo suma 350,00 Eur yra per didelė, sudaro 37 proc. visų gaunamų pajamų. Dėl išlaikymo skolos nesutinka, kad išlaikymą privalo imperatyviai mokėti nuo 2023-11-01. Faktiškai su ieškove kartu nebegyvena nuo lapkričio mėnesio, tačiau nuo tada jam būnant Lietuvoje, baigiant studijas, vaiku dalinosi per pusę, t. y. sūnus gyveno pas jį tiek pat, kiek pas ieškovę. Laikotarpiu nuo 2023-11-01 vaiko poreikiams tenkinti yra skyręs 738,76 Eur, šią sumą sudaro darželio mokestis, maistas, žaislai, sveikatos priežiūra, taip pat yra atsiskaitymų ir grynaisiais pinigais, tačiau kvitų neišsaugojo nesant poreikio. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra šabloniška ir visiškai neatspindinti abiejų jų galimybių, poreikių, sūnaus interesų, protingumo ir teisingumo kriterijų. Iš vienuolikos ieškinyje surašytų imperatyvių bendravimo tvarkos punktų galima daryti išvada, kad tokios tvarkos laikytis be pareigūno, antstolio, įsikišimo neįmanoma, taip pat nurodytiems punktams prieštarauja 10-asis, kuris leidžia nesivadovauti prieš tai nurodytiems punktams. Kaip ir minėta aukščiau, mano darbas yra jūrininkystė, išvykstu į 2-4 mėnesių reisą, po kurio mažiausiai mėnesį praleidžiu Lietuvoje, namie. Su ieškove buvo sutarę, kad kai bus grįžęs – sūnus praleidžia daugiau laiko su juo, t. y. gyvena pas jį, kiek tai neprieštarauja vaiko gerovei, iki šiol tokios tvarkos laikėsi, vaiku pasidalindavo pagal galimybes ir jo norus. Taigi siūlo patvirtinti bendrą bendravimo tvarką, kaip ir buvo numatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tam, kad būtų užkirstas kelias nesusipratimams, kaip pavyzdys mama tikėtina negalės pasiimti vaiko 19:00 valandą, jei tuo metu bus darbe ir panašiai. Nesutinka, kad iš atsakovo būtų priteistos bylinėjimosi, teismo išlaidos, nes nėra įrodyta jo, kaip sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, taip pat neaiškūs ieškinio padavimo teismui motyvai, nes susitarimas skirtis bendru sutikimu buvo kaip ir parengtas, tačiau nepasirašytas ieškovės

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo reikalauja nustatyti tokią skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi A. F.:

1. M. F. ne vėliau kaip prieš dvi savaites žinute ar elektroniniu laišku informuoja sūnaus motiną apie numatomą grįžimo laiką.

2. M. F. esant Lietuvoje, nepilnametis sūnus A. F. bendrauja su tėvu slenkančiu grafiku tokia tvarka: M. F. grįžus į Lietuvą, pirmąsias tris paras A. F. praleidžia kartu su tėvu, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos (jeigu yra darbo diena) arba 19.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos (jeigu yra ne darbo diena) ir grąžinant vaiką į ugdymo įstaigą (jeigu yra darbo diena) arba 19.00 val. į gyvenamąją vietą (jeigu yra ne darbo diena). Kitas tris paras A. F. praleidžia kartu su mama. Tas tėvas, su kuriuo pagal numatytą bendravimo tvarką būna vaikas, yra atsakingas už vaiko pristatymą į ugdymo įstaigą, tuo laikotarpiu suplanuotas papildomas veiklas (būrelius, papildomus užsiėmimus), gydymo, konsultavimo ir kitas įstaigas.

3. Šalys privalo informuoti viena kitą, jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą ar suplanuotas veiklas (būrelius, papildomus užsiėmimus).

4. M. F. gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefoninio ar internetinio ryšio priemonėmis su vaizdu kiekvieną dieną, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą. D. F. vaiko ir tėvo pokalbyje nedalyvauja.

5. Sūnaus ligos atveju, vaiką slaugo tas iš tėvų, su kuriuo pagal numatytą bendravimo tvarką sūnus leidžia laiką, išskyrus tuos atvejus, kai dėl ligos sudėtingumo yra reikalingas lovos rėžimas ar kiti specifiniai slaugos poreikiai, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.

6. Šalys privalo vienas kitą informuoti apie sūnaus būklę ir, atsižvelgiant į jo savijautą, nesudaryti kliūčių jo aplankyti nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių sūnus bus ligos atveju.

7. M. F. turi teisę bendrauti su sūnumi vasaros atostogų metu 30 kalendorinių dienų nepertraukiamai. Apie tikslią savo vasaros atostogų datą M. F. informuoja D. F. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatomos atostogų datos. Atsižvelgiant į tėvo darbo specifiką, motina sudaro galimybę vaikui leisti atostogauti su tėvu, M. F. buvimo krante metu.

8. Tą mėnesį, kai tėvas su sūnumi bendrauja 30 kalendorinių dienų nepertraukiamai, nustatytas išlaikymo dydis vaiko motinai nepervedamas.

9. Planuodami su sūnumi laikinai išvykti į užsienio valstybę, šalys apie išvykimą informuoja vienas kitą prieš 7 kalendorines dienas, suteikdami visapusišką informaciją apie vaiko buvimo vietą ir trukmę užsienyje.

10. Kiekvienais metais, katalikiškas Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su mama, stačiatikių Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su tėvu. Nepilnametis A. F. pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 17.00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 19.00 val.

11. Kiekvienais metais katalikiškas Šv. Velykas vaikas praleidžia su mama, stačiatikių Šv. Velykas vaikas praleidžia su tėvu. Nepilnametis A. F. pasiimama sūnų iš jo gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 17.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 19.00 val.

12. Vienus Naujuosius metus vaikas praleidžia su tėvu, sausio 31 d. tėvui vaiką paimant 17.00 val. ir sausio 1 d. vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. Kitus Naujuosius metus vaikas praleidžia su mama.

13. Mama turi teisę praleisti su nepilnamečiu sūnumi mamos gimimo dienos šventimo dieną bei Motinos dieną. Tėvas turi teisę praleisti su nepilnamečiu sūnumi tėvo gimimo dienos šventimo dieną bei Tėvo dieną. Minimoms šventėms vaikas pasiimamas šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventinės dienos 19.00 val.

14. M. F. kiekvienais metais gali dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėje. Šalys patirtas gimtadienio šventės išlaidas apmoka lygiomis dalimis per pusę.

15. Šalys privalo informuoti viena kitą apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir pan.) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir pan.), esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiose įvykiuose.

16. Tėvai gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku, iš anksto suderinę susitikimų laiką su antruoju iš tėvų, atsižvelgdami į vaiko interesus. Abu tėvai privalo pagarbiai elgtis vienas kito atžvilgiu, neprovokuoti konfliktų, pagal tarpusavio susitarimą ir kiekvieno iš jų galimybes rūpintis sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir netrukdyti vienas kitam atlikti šių savo pareigų, jeigu tas bendravimas nekenkia vaiko interesams ir neprieštarauja jo poreikiams.

Priešieškinyje nurodo, kad atsakovas sutinka iš dalies su ieškiniu pareikštais reikalavimais. Atsakovas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat, atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus, sutinka, kad šalių sūnaus A. F. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina D. F.. Atsakovas patikslina atsiliepime išdėstytą poziciją dėl sūnui teiktino išlaikymo dydžio. Apsvarstęs nepilnamečio vaiko poreikius, M. F. sutinka nepilnamečio sūnaus A. F. išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vis dėl to, atsakovas pabrėžia, kad jis negali sutikti su ieškovės reikalavimu išlaikymą priteisti nuo 2023-11-01. M. F. papildo atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir nurodo, kad ieškovė D. F. 2023-11-01 pati išėjo iš namų ir paliko mažametį sūnų su atsakovu. Vaiką ieškovė pasiimdavo per savo išeigines dviem-trims dienoms per savaitę. Visą laiką nepilnametį A. F. išlaikė ir juo rūpinosi M. F.: jis pirko rūbus, vaistus, žaislus, lavinimosi priemones, mokėjo už laisvalaikio pramogas, darželį, būrelius, skalbė, gamino maistą ir kt. - t. y. visapusiškai rūpinuosi sūnaus ugdymu ir priežiūra. Nuo to laiko, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, atsakovui būnant Lietuvoje, ieškovė ir atsakovas vaiko priežiūra ir bendravimo laiku dalinosi per puse, t. y. pusę laiko sūnus gyveno su tėčiu ir tiek pat laiko su mama. Savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir juo visapusiškai rūpintis atsakovas sąžiningai vykdo iki šiol. M. F. nerinko visų sūnaus išlaikymo išlaidas patvirtinančių kvitų, jų nekaupė, kadangi net negalėjo tikėtis, kad esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė nuspręs, kad yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Vis dėl to, vien su šiuo priešieškiniu teikiami išlikę kvitai, banko sąskaitos išrašai, įrodo, kad išlaikymas vaikui buvo teikiamas pakankamas ir reguliarus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nuo 2023-11-01 šalių nepilnamečio sūnaus neišlaikė, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus A. F. bendravimo tvarka. Ieškovės D. F. priešieškinyje pateikta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nustatyta išimtinai ieškovės interesais ir grubiai pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą. Ieškovei neabejotinai yra žinoma, kad atsakovas M. F. dirba jūrininku ir jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis užsienyje. Atsakovas periodiškai išvyksta į 2-4 mėnesių reisą (priklausomai nuo kontrakto), po kurio mažiausiai mėnesį praleidžia Lietuvoje. Tokia ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas, siekdamas pasimatyti su sūnumi, turėtų kas antrą savaitę parplaukti iš jūros į Lietuvą savaitgaliui, yra realiai neįgyvendinama. Ieškovės reikalavimas apie ketinimą laikinai išvykti su vaiku į užsienio valstybę įpareigoti išimtinai tik atsakovą taip pat yra pažeidžiantis tėvų lygybės principą. Atsakovas taip pat nesutinka su reikalavimu sūnui susirgus, suplanavus renginius ar poilsinę kelionę, jo bendravimą su sūnumi perkelti į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Ieškovės siūlomas abstraktus tėvo ir sūnaus bendravimo laiko perkėlimas į neaišku kokią „kitą dieną“ galimai sudarys sąlygas ieškovei piktnaudžiauti savo padėtimi, ypač atsižvelgiant į faktą, kad dėl darbo pobūdžio atsakovas Lietuvoje būna ne nuolat

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo reikalauja priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pastebi, kad atsakovas pageidauja bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. F. slenkančiu grafiku kas tris dienas, kai grįžta į Lietuvą. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka, kadangi atsakovo darbo grafikas yra nereguliarus, slenkantis, dėl ko ieškovė negalėtų planuoti savo darbo, laisvalaikio, kadangi turėtų pastoviai derintis prie atsakovo. Taip pat nepilnametis sūnus A. F. pastoviai būtų blaškomas, bei jis nežinotų, kuri gyvenamoji vieta yra jo pastovi. Ieškovė D. F. niekada nedraudė bei netrukdė atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau bendravimo tvarka turi būti nustatyta aiški, kad tiek ieškovė galėtų planuoti savo laisvalaikį, tiek atsakovas. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi yra geresnė, aiškesnė, kuri atitinka tiek nepilnamečio sūnaus interesus, tiek ieškovės interesus. Atsakovas toliau prašo jį informuoti, jei nepilnametis sūnus nevedamas į ugdymo įstaigą ar suplanuotas veiklas (būrelius, papildomus užsiėmimus). Ieškovė žino ir supranta, kad reikia informuoti atsakovą (sūnaus tėvą) jeigu nepilnametis sūnus serga ar patiria sužalojimus, tačiau neprivalo informuoti atsakovą, jeigu sūnus nenuvyks į būrelį ar kažkokį užsiėmimą. Taip pat ieškovė niekada netrukdė, bei nedraudė atsakovui bendrauti su sūnumi telefonu ar internetinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną, tačiau atsakovas pageidauja, kad ieškovė nedalyvautų jų pokalbyje. Ieškovė nurodo, kad nepilnametis vaikas dar neturi savo mobilaus ryšio telefono ir natūralu, kad kai paskambina atsakovas ieškovei, ieškovė perduoda telefoną sūnui, kad jis galėtų pakalbėti su tėčiu. Ieškovė tikrai nesiklauso jų tarpusavio pakalbio, tačiau natūralu, kad sūnus būna šalia mamos ir nori nenori tas pokalbis yra girdimas. Ieškovė taip pat sutinka ir neprieštarauja, kai sūnus leis laisvalaikį su tėvu ir jeigu tuo laikotarpiu sūnus susirgs, atsakovas slaugys sūnų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl ligos sudėtingumo yra reikalingas lovos rėžimas ar kiti specifiniai slaugos poreikiai, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. Ieškovė taip pat sutinka, kad atsakovas su sūnumi praleistų vasaros atostogas iki 30 kalendorinių dienų, tačiau tikslinga jas būtų išlaidyti du kartus po 14-15 dienų, nes nepilnametis sūnus dar yra labai mažas ir jis nenorėtų visą mėnesį iš eilės praleisti tik su tėvu. Taip pat ieškovė nesutinka, kad kai vaikas bus su atsakovu per vasaros atostogas, atsakovas neteiks sūnui išlaikymo. Atsakovas turi teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kadangi sūnui reikalingas ne tik maistas, bet ir rūbai, higienos priemonės, mokesčiai už būrelius ir taip toliau. Ieškovė jeigu nuspręstų išvykti su sūnumi atostogų į užsienį, be abejo, informuotų atsakovą apie išvykimą. Atsakovas nepagrįstai išskiria katalikiškas ir stačiatikių šventes, nurodydamas, kad kiekvienais metais, katalikiškas Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su mama, stačiatikių Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su tėvu. Ieškovė nurodo, kad švenčia su sūnumi ne tik katalikiškas šventes bet ir stačiatikių šventes, todėl šis reikalavimas visiškai nepagrįstas. Taip pat nesutinka ir su Velykomis, kad kiekvienais metais katalikiškas Šv. Velykas vaikas praleidžia su mama, stačiatikių Šv. Velykas vaikas praleidžia su tėvu. Dėl naujųjų metų sutikimo ieškovė sutinka ir neprieštarauja, kadangi ir pati siūlo atsakovui kas antrus metus sutikti juos su nepilnamečiu sūnumi. Dėl atsakovo noro praleisti su sūnumi tėvo dieną, jo gimtadienio dieną ieškovė neprieštarauja ir sutinka. Ieškovė sutinka, kad atsakovas atvyktų ir pasveikintų sūnų gimtadienio proga, tačiau nesutinka, kad jis turėtų dalyvauti kiekvienoje gimtadienio šventėje, kadangi dažniausiai gimtadieniai yra švenčiami namuose pas ieškovę. Atsakovas nepagrįstai prašo ieškovės informuoti jį apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir pan.), kadangi atsakovas išlaikymo gera valia neteikia, yra susidaręs įsiskolinimas, bei prašomas priteisti išlaikymas yra minimalus, kurio net nereikia pagrįsti. Jeigu atsakovas teiktų didesnį išlaikymą, tai tik tuomet ieškovė turėtų pagrįsti išlaidas. Ieškovė taip pat neprieštarauja, kad atsakovas bendrautu su sūnumi ir kitu laiku, iš anksto suderinęs susitikimų laiką su ieškove. Ieškovė sutinka, kad kai atsakovas bus grįžęs į Lietuvą, galės su sūnumi praleisti laisvalaikį kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ir parveždamas tą pačią dieną 20 val. sūnų į jo gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravo santuoką. Šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. F., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Ginčo šalys faktiškai kartu nustojo gyventi nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Šalys santuokoje nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neįgijo, bendrų skolinių įsipareigojimo taip pat neturi. Ginčo šalys dirba.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 str. 2 d.). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3. 27 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nereiškia, taip pat patvirtina, kad šalių santuoka yra iširusi. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog ieškovė šiuo metu su atsakovu gyvena skyrium, jų bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterių skirtumus. Abi šalys prašo santuoką nutraukti, atsakovas nereiškia prieštaravimo ieškovės reikalavimui pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to ginčo nėra. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesusiklostė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina, todėl konstatuotina, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito, išlaikymas jiems nepriteisiamas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. F. paliekama iki santuokos turėta pavardė „P.“, atsakovui M. F. – „F.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti ginčo šalių nepilnamečio vaiko A. F. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas pareikštam reikalavimui neprieštarauja. Išvadą teikianti institucija irgi sutinka, jog A. F. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove D. F.. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove kenktų vaiko A. F. interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio A. F. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas pateikė teismui skirtingus nustatytinos bendravimo tvarkos variantus.

Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad nustatant skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi reikia atsižvelgti į atsakovo darbo pobūdį, kuris nulemia, kad atsakovas gana ilgais periodais nebūna namuose. Pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką užtikrinti vaiko nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su tėvu būtų sudėtinga (tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, tėvas turi teisę bendrauti vaiko rudens ir žiemos atostogų metu nepertraukiamai 3 kalendorines dienas ir kt.) (kalba apie 1 ir 5 punktus). Tokiu atveju, pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, vaiko tėvui išvykus į darbinę komandiruotę, vaikas praranda galimybę bendravimo tvarkoje numatytus savaitgalius leisti kartu su tėvu, gali prarasti galimybę leisti rudens, žiemos atostogų metu numatytas dienas, jeigu tėvas tuo metu bus išvykęs į darbą, o atsakovui grįžus į Lietuvą, vaikas po ilgo nesimatymo su tėvu gali su juo praleisti apytiksliai tik 2-3 savaitgalius iki kitos vaiko tėvo darbinės komandiruotės.

Teismas įvertinęs pateiktus bendravo tvarkos variantus, argumentus išdėstytus išvadoje, sprendžia, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra labiau tinkama bei atitinkanti vaiko interesus bei sudarys galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (atsakovui) maksimaliai bendrauti su sūnumi. Todėl visoje apimtyje patvirtintinas atsakovo pateiktas bendravimo tvarkos modelis.

Šalims išaiškintina, kad šalys tarpusavio sutarimu gali pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo sūnui A. F. kas mėnesį po 350 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skaičiuojant nuo 2023-11-01 iki sūnus A. F. sulauks pilnametystės. Atsakovas sutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma, tačiau nesutinka, jog išlaikymas būtų skaičiuojamas nuo 2023 m. lapkričio 1 d.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo yra savarankiški. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra skaičiuojamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, tuo tarpu išlaikymo įsiskolinimas – nuo tada, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) nutraukia išlaikymo teikimą vaikui iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. vasario 12 d. Tai reiškia, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. F. turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2024 m. vasario 12 d. Kadangi ieškovė ieškiniu materialinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atskirai nesuformulavo, įrodymų šiuo klausimų neteikė, teismas plačiau šiuo klausimu ir nepasisako.

Teismas, pasisakydamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo šalys neteikė į bylą duomenų apie savo šiuo metu gaunamas mėnesines pajamas. Bylos duomenimis šalys nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto neturi. Ieškinyje nedetalizuoti taip pat ir vaiko poreikiai, prašoma priteisti išlaikymo suma yra artima pusei minimalaus mėnesinio atlyginimo (atskaičius mokesčius).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 350 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo (2024-02-12) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė D. F..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 327,00 Eur, kurios susideda iš 1 000,00 Eur už advokato teisines paslaugas ir 327,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 010,00 Eur, kurios susideda iš 900,00 Eur už advokatės teisines paslaugas ir 110 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Teismas byloje patenkino ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Taip pat laikytina, kad iš dalies buvo patenkintas ir ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi dalis punktų, išdėstytų tiek ieškovės ir atsakovo bendravimo tvarkos planuose, sutampa. Atsakovo priešieškinys buvo patenkintas visoje apimtyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidos nežymiai skiriasi, tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalys yra panašios, teismas bylinėjimosi išlaidų tarp ginčo šalių nepaskirsto (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei D. F. nustatyti ikisantuokinę pavardę – P., o atsakovui M. F. – F..

Nustatyti nepilnamečio A. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. F. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. F. nepilnamečiui A. F. kas mėnesį po 350 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skaičiuojant nuo 2024-02-12 iki A. F. pilnametystės.

Paskirti ieškovę D. F. priteisto A. F. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią skyrium gyvenančio atsakovo M. F. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. F.:

1. M. F. ne vėliau kaip prieš dvi savaites žinute ar elektroniniu laišku informuoja sūnaus motiną apie numatomą grįžimo laiką.

3. Šalys privalo informuoti viena kitą, jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą ar suplanuotas veiklas (būrelius, papildomus užsiėmimus).

8. Tą mėnesį, kai tėvas su sūnumi bendrauja 30 kalendorinių dienų nepertraukiamai, nustatytas išlaikymo dydis vaiko motinai nepervedamas.

14. M. F. kiekvienais metais gali dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėje. Šalys patirtas gimtadienio šventės išlaidas apmoka lygiomis dalimis per pusę.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti civilinėje byloje 2024 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė