- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 2-1869-809/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03539-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- L. N., N. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- N. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. N.
- Advokatai
- Tatjana Kočegarova
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. N. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: N. Ž. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei pareiškėjos N. Ž., pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: L. N. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. N. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodo, kad 1997 m. birželio 1 d. mirė pareiškėjo sutuoktinė F. N.. Po F. N. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Duomenų, kad ji būtų sudariusi testamentą nėra. Santuokos metu L. N. ir F. N. įsigijo sodo sklypą su sodo nameliu sodų bendrijoje „T.“, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. F. N. 1996-07-04 dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjui 0,0461 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė F. N.. ½ buto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota registre pareiškėjo vardu, tačiau butas įsigytas santuokos su F. N. metu. Mirus F. N., dėl turto palikimo priėmimo procedūra nebuvo pradėta. Pareiškėjas nuo pat minėto buto įsigijimo momento iki dabar gyvena šiame bute, jį prižiūri, moka komunalinius mokesčius, daro remontą, taip pat prižiūri ir moka mokesčius ir už minėtą sodo pastatą. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po F. N. mirties, jo turtą faktiškai valdyti pradėjo bei palikimą priėmė sutuoktinis L. N..
Pareiškėja N. Ž. taip pat teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina F. N.. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po F. N. mirties, jos turtą faktiškai valdyti pradėjo bei palikimą priėmė dukra N. Ž..
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininko 2012-06-15 nutartimi buvo sujungtos aukščiau minėtos dvi civilinės bylos, suteiktas bylai vienas numeris.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimus nurodė, kad prašo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 18, 108).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. N. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po F. N. mirties, jos turtą faktiškai valdyti pradėjo bei palikimą priėmė sutuoktinis L. N..
Šalies argumentai
2013-01-18 teismo posėdžio metu N. Ž. pateikė prašymą dėl pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą atsiėmimo, prašo jos pareiškimą palikti nenagrinėtu (b.l. 121). Teismo posėdžio metu savo prašymą palaikė.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.18, 108).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo sutuoktinė F. N. (b. l. 11), po kurio mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes F. N. testamento nebuvo sudariusi (LR civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 straipsnio 2 dalis, b. l. 13-14). Iš bylos medžiagos matyti, kad po F. N. mirties liko įpėdiniai: mirusiojo sutuoktinis – pareiškėjas L. N. bei jos dukra N. Ž.. Santuokos metu L. N. ir F. N. įsigijo sodo sklypą su sodo nameliu sodų bendrijoje „T.“, (duomenys neskelbtini). F. N. (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjui 0,0461 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė F. N.. ½ buto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota registre pareiškėjo vardu, tačiau butas įsigytas santuokos su F. N. metu. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjas kartu su F. N. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjui ir F. N. minėto buto ½ dalis priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b. l. 101). Iš pareiškėjo paaiškinimų, iš teismui pateikto sodų bendrijos „T.“ rašto (b.l. 77), kuriame nurodoma, jog L. N. tvarko ir prižiūri sodo sklypą bei sodo namą, moka nario mokesčius, nėra skolingas, nustatyta, kad už butui teikiamas paslaugas bei sodo nario mokesčius mokėjo pareiškėjas. Įvertinus minėtus įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjas po palikėjos mirties toliau gyvena bute, juo rūpinasi, jį išlaiko, moka mokesčius, taip pat rūpinasi ir moka mokesčius ir už sodo pastatą. Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties pradėjo likusį turtą valdyti ir rūpintis kaip savo turtu, tokiais veiksmais aiškiai išreikšdamas valią priimti palikimą. Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas L. N. priėmė palikimą po sutuoktinės F. N. mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.
CPK 139 str. 1 d. nustatyta, jog pareiškėjas (ieškovas), kol teismas neišsiuntė pareiškimo (ieškinio) kopijos suinteresuotam asmeniui (atsakovui), turi teisę atsiimti pateiktą pareiškimą (ieškinį). Vėliau pareiškimą (ieškinį) atsiimti galima tik turint suinteresuoto asmens (atsakovo) sutikimą. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog suinteresuotas asmuo L. N. (pagal N. Ž. pareiškimą) sutinka, kad pareiškėja N. Ž. atsiimtų pareiškimą, todėl pareiškėjos N. Ž. prašymas dėl pareiškimo atsiėmimo tenkintinas. Tenkinus prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo, pareiškimas paliekamas nenagrinėtinu (LR CPK 139 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 139 str, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
L. N. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės F. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimui.
Pareiškėjos N. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo tenkinti. Pareiškėjos N. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: L. N. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palikti nenagrinėtu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.