Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-185-2010-59

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Proceso Nr. 1-45-1-00083-2009-3

Procesinio dokumento kategorija 1.1.6.3; 2.4.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistosios I. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 str. l d., 215 str. l d., 182 str. 1 d. ir nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. arešto bausme 40 (keturiasdešimčiai) parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. arešto bausme 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTAT Ė:

I. S. nuteista už tai, kad 2009 m. sausio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš spintelėje buvusios R. B. piniginės paimdama R. B. vardu išduotą banko kortelę, neteisėtai įgijo AB „Hansabankas“ elektroninę mokėjimo priemonę „Visa Electron“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir neturėdama tam leidimo, ją laikė, 2 kartus neteisėtai ją panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti ir per du kartus apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. B. priklausantį turtą – pinigus 600 Lt, o būtent:

- 2009 m. sausio 10 d., 14 val. 49 min., AB „Swedbank“ bankomate Nr. H009, esančiame adresu Panevėžys, Klaipėdos g. 103, neteisėtai inicijuodama finansinę operaciją, panaudojo tikrus, jai žinomus elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdama melagingas žinias, kad ji yra R. B., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 200 litų,

- 2009 m. sausio 10 d., 14 val. 50 min., AB „Swedbank“ bankomate Nr. H009, esančiame adresu Panevėžys, Klaipėdos g. 103, neteisėtai inicijuodama finansinę operaciją, panaudojo tikrus, jai žinomus elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdama melagingas žinias, kad ji yra R. B., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 400 litų.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ištyrusi apeliacinio skundo argumentus bei apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko) nuostatas.

Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl tokios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir yra pagrindas matyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmos instancijos teismas atsisakymą atleisti I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės motyvavo tuo, kad ji idealia sutaptimi padarė skirtingas nusikalstamas veikas, kurios numatytos skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose– tai BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Kaip žinia, idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Reikia pažymėti, kad įstatymas numato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, apribojimą net esant visoms anksčiau išvardytos sąlygoms - negali būti atleistas recidyvistas, pavojingas recidyvistas ir asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jei nuo susitaikymo dienos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.). Šis apribojimų sąrašas baigtinis, padarytų nusikalstamų veikų skaičius įstatymo taikymui įtakos neturi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. S. dėl savo padarytos nusikalstamos veikos buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą. Įrodyta, kad ji, siekdama įgyti svetimus pinigus, padarė nusikalstamą veiką, kuri numatyta trijuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Taigi, aplinkybė, kad I. S. viena veika pažeidė kelis skirtingus Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius, negali būti kliūtimi taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Byloje yra ir kitos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės institutui taikyti pagal BK 38 str., būtinos sąlygos Nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), o nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. 1 d., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). I. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Susitaikymo ir žalos atlyginimo faktą teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis R. B., tai užfiksuota protokole (b.l. 120). Svarstydamas ar galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, teismas turi įvertinti bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. S. administracine tvarka nebausta, nusiskundimų iš kaimynų negauta (b.l. 77), po nuosprendžio paskelbimo jokių duomenų, kad būtų pažeidusi įstatymus, taip pat nėra. Nors I. S. gyvenimo būdas nėra pavyzdingas, nes piktnaudžiauja alkoholiu, neprižiūri vaikų, tačiau tai nėra betarpiškai susiję su jos padarytomis nusikalstamomis veikomis. Pirmos instancijos teismas nuteistajai skyrė arešto bausmę. Kaip žinia, areštas – tai trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, jos atlikimas kažin, ar galėtų įtakoti I. S. gyvenimo būdą, padėti pakeisti kenksmingus įpročius. Atleidus I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, jos elgesys būtų kontroliuojamas ilgą laiko tarpą ir tai suteiktų teismui pagrindą manyti, kad nepriekaištingas elgesys taptų jos įprastu gyvenimo būdu.

Esant visoms Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytoms privalomoms sąlygoms ir nesant kitų teisinių kliūčių, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis I. S. atžvilgiu naikintinas, baudžiamoji byla nutraukiama ir nuteistoji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendį, kuriuo I. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. l d., 215 str. l d., 182 str. 1 d., panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti ir I. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu, kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius.