Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „ (duomenys neskelbtini) “ dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-941 dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir 2010 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo teisėta ir galiojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintas ieškinys grindžiamas šiais jame išdėstytais ir ieškovo bei jo atstovės teismo posėdžio metu patvirtintais argumentais: Kaišiadorių rajono valdybos 1991 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. 258-v „Dėl skyrimo valstiečio ūkiui steigti“ ieškovui skirtas 9.48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (Nr. 144), esantis (duomenys neskelbtini). Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, žemę reikėjo išsipirkti. Ieškovo teigimu, jis tai padarė 1998 m. gruodžio 31 d., sumokėjęs 1627 Lt ir 320 Lt investiciniais čekiais, tačiau pirkimo – pardavimo sutartis pateikus apmokėjimo duomenis sudaryta nebuvo. Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Ž6-724 „Dėl Kauno apskrities 2010-05-08 įsakymo Nr. 02-04-3045 pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašas, kuriame nurodyta, kad ieškovui, kaip 7 eilės pretendentui, suprojektuoti minėti 7 ir 15 eilės valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai. Kaišiadorių skyrius 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.45)-1646 ieškovą informavo, kad per 6 mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos turi pateikti parduodamų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Tuo pagrindu ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria 2013 m. birželio 14 d. sudarė kadastrinių darbų sutartį Nr. 13/24 dėl 7 eilės sklypo ir 15 eilės sklypų kadastrinių matavimo atlikimo, tačiau kadastrinių matavimų nebuvo įmanoma atlikti dėl skyriaus veiksmų (matininkams nebuvo išduoti reikalingi dokumentai, kurių pagrindu galima būtų nustatyti žemės sklypų ribų posūkių taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje). A. P. papildomai pažymi, kad 7 eilės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1992 m. vasario 6 d., suteikiant Valstiečių ūkio aktą. Pakartotinis atsakovo reikalavimas atlikti 7 (ar 12) eilės sklypų kadastrinius matavimus, akivaizdžiai pažeidė ne tik pareiškėjo teises, bet ir jo teisėtą lūkestį, kad minėtas sklypas bus įtrauktas į buvusius projektus. 2014 m. rugsėjo 15 d. Kaišiadorių skyriaus vedėja A. Ž. priėmė įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941, kuriuo atsisakė ieškovui parduoti 15 eilės sklypus bei 7 eilės sklypą. A. P. taip pat pažymi, kad teikė prašymą pratęsti terminą 7 eilės sklypo ir 15 eilės sklypų kadastro duomenų byloms pateikti, tačiau šis prašymas net nebuvo svarstomas. 2015 m. liepos 10 d. A. P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybai skundą dėl Kaišiadorių skyriaus darbuotojų veiksmų, kuriame nurodė, kad Kaišiadorių skyriaus vedėjo priimtas įsakymas neparduoti jam suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų tuo pagrindu, jog nebuvo pateiktos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylos, yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2015 m. rugsėjo 18 d. ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 15-39-(7.5.) minėtą ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas pažymėjo, kad suprojektuotas valstybinių žemės sklypų kadastro duomenų bylas galėjo pateikti atsakovui tik tuo atveju, jeigu pastarasis būtų bendradarbiavęs su ieškovu ir pateikęs aukščiau išvardintus prašomus duomenis. Būtent dėl šios priežasties ieškovas ir neturėjo galimybės įvykdyti savo prievolės, t.y. pateikti iki 2014 m. rugsėjo 1 d. suprojektuotų valstybinių žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Taip pat akcentavo, jog už sklypus, kuriuos nuspręsta jam neparduoti, jau yra sumokėjęs (2 t., b.l. 102-108).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)941, kuriuo ieškovui A. P. atsisakyta parduoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus (1 t., b.l. 15, 32). Patikslintu ieškiniu yra prašoma minėtą administracinį aktą panaikinti.

Byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono valdybos 1991 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. 258-v ”Dėl skyrimo valstiečio ūkiui steigti“ A. P. skirtas 9,48 žemės ūkio paskirties žemės sklypas (Nr. 144), esantis (duomenys neskelbtini), buvusio „Vienybės“ kolūkio ribose ir tuo pačiu potvarkiu nuspręsta išduoti valstybinės žemės nuosavybės aktus (2 t., b.l. 56-58). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Ž6-724 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2010-04-08 įsakymo Nr. 02-04-3046 pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašas, kuriame nurodyta, kad A. P., kaip 7 eilės pretendentui, suprojektuotas žemės sklypas Nr. 144- 9,48 ha, esantis (duomenys neskelbtini) rajone (toliau – 7 eilės sklypas), ir kaip 15 eilės pretendentui suprojektuoti žemės sklypai Nr. 523-1-3,65 ha, Nr. 523-2-3,81 ha, Nr. 523-3-1,85 ha, Nr. 523-4-10,70 ha, Nr 523-5-1,55 ha, Nr. 523-6-5,10 ha, N r.523-7-1,30 ha, Nr 523-8-4,75 ha, Nr 523-9-3,55ha, Nr. 523-10-3,50 ha, Nr. 523-11-6,55 ha, Nr. 523-12-1,05 ha, Nr.523-13-0,13 ha, Nr. 523-14-0,50 ha, Nr. 523-15-0,68 ha, Nr. 523-16-1,50 ha, Nr. 523-17-1,00 ha, Nr. 523-18-7,35 ha, esantys (duomenys neskelbtini) kaimuose, Kaišiadorių rajone (toliau – 15 eilės sklypai) (2 t., b.l. 59-72). Kaišiadorių skyriaus 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD –(14.6.45)-1646 „Informacija“ ieškovas informuotas, kad per 6 mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos turi pateikti 7 eilės sklypo ir 15 eilės sklypų kadastro duomenų bylas bei įspėtas, jog per nustatytą terminą nepateikus žemės sklypų kadastro duomenų bylų, suprojektuoti sklypai nebus parduoti (1 t., b.l. 59-60). 2013 m. birželio 14 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo sudaryta kadastrinių darbų rangos sutartis Nr. 13/24 dėl 7 eilės sklypo ir 15 eilės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo (2 t., b.l. 19-20). Kaišiadorių skyriaus 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.104.)-2549 „Dėl kadastro bylų duomenų pateikimo“ ieškovas informuotas, kad iki 2013 m. lapkričio 1 d. turi pateikti 7 eilės sklypo ir 15 eilės sklypų kadastro duomenų bylas (1 t., b.l. 61-62). Tačiau ieškovas iki nurodytos datos kadastro duomenų bylų nepateikė. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėja byloje ginčijamu 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2)941 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus“ nusprendė pareiškėjui neparduoti 7 eilės sklypo ir 15 eilės sklypų.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 punktas numato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ir juridinių asmenų lėšomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „ Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ 23 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus) kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu per nustatytą terminą kadastro duomenų byla nepateikiama, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Atsižvelgus į minėtą reglamentavimą, akivaizdu, kad ieškovas, siekdamas įsigyti 7 eilės žemės sklypą ir 15 eilės žemės sklypus, turėjo imtis realių priemonių dėl šių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastrinių duomenų bylų parengimo. Remiantis žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“) 22 punktu, bylos parengiamos asmens (t.y. šiuo atveju-ieškovo), kuriam suprojektuotas žemės sklypas, lėšomis.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2005 m. vasario 17 d. ieškovas pateikė prašymą dėl 9,48 ha žemės įsigijimo ir 2005 m. birželio 30 d. – dėl 100,00 ha, kur nurodė, kad už žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte žemės sklypų suprojektavimo bei projekto įgyvendinimo darbus apmokės savo lėšomis. Tačiau atsakovui 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD –(14.6.45)-1646 informavus, jog jis per 6 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, ieškovas tik 2013 m. birželio 14 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kadastrinių darbų rangos sutartį, tačiau žemės sklypų kadastro duomenų bylos atsakovui nebuvo pateiktos ir po pakartotinio pranešimo 2013 m. spalio 15 d. Ieškovas pats nurodė jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje numatytų įsipareigojimų neatliko, kadangi to padaryti negalėjo dėl atsakovo veiksmų, nes Kaišiadorių skyrius neišdavė reikalingų dokumentų kadastriniams matavimams, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, tačiau tokius ieškovo argumentus paneigia bylos duomenys, iš kurių matyti, jog užsakyti darbai nebuvo atlikti, kadangi pats ieškovas A. P. nesumokėjo avanso bendrovei, kaip tai buvo sutarta. Neįvykdžius šio susitarimo dėl avansinio apmokėjimo, 2013 m. rugsėjo 10 d. A. P. buvo išsiųstas pranešimas „Dėl kadastrinių darbų rangos sutarties“, informuojant jį apie sutarties 2.3 punkto nevykdymą ir kad darbų atlikimo terminas bus skaičiuojamas nuo avanso sumokėjimo dienos (1 t., b.l. 103). Be to, ankstesniame teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas I. S. paaiškino, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės 2010 m. projekto autorius, rangovas, projektas buvo parengtas. Ne atsakovės veiksmai lėmė, kad jie nepradėjo darbų pagal 2013 m. birželio14 d. sudarytą kadastrinių darbų sutartį Nr. 13/24, o būtent, kad ieškovas nevykdė sutarties 2.3 punkto (sumokėti avanso). Įvertinus tai, jog ieškovas 2011 m. spalio 20 d. raštu buvo informuotas apie būtinumą parengti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, o byloje ginčijamas įsakymas neparduoti žemės sklypų buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 15 d., akivaizdu, jog ieškovas turėjo pakankamai laiko, kad galėtų įgyvendinti procedūras, suteikiančias teisę pirkti žemės sklypus, be to, jo kreipimasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, jog jis puikiai suprato, kokius veiksmus turėjo atlikti, tačiau savo neveikimą bandė paneigti tariamu atsakovo neveikimu.

Ieškovo teigimu, 7 (ar 12) eilės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1992 m. vasario 6 d. suteikiant valstiečių ūkio aktą, todėl atsakovas turėjo pareigą įtraukti šį sklypą į ankstesnius parengtus projektus, o ne vėl reikalauti atlikti naujus kadastrinius matavimus. Vertinant šį ieškinio argumentą, būtina įvertinti tuometinį teisinį reglamentavimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 Lietuvos Respublikoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema. Pagal Perėjimo prie 1994 metų Lietuvos sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 punkto nuostatas, nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatytą tvarką, kadastriniai matavimai turi būti atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo valstybinėje koordinačių sistemoje. To paties nutarimo 15 punkte įtvirtinta, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami, formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse). Taigi, minėtasis teisinis reglamentavimas suponuoja vienareikšmę išvadą, kad valstiečio ūkiui suteikto žemės sklypo kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami naujai.

Taigi, įvertinus tai, kas buvo aptarta, akivaizdu, kad žemės sklypų 7 ir 15 eilės kadastriniai matavimai buvo neatlikti dėl ieškovo neveikimo, ir priešingai nei teigia ieškovas A. P., išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą išvadai, jog minėti veiksmai buvo neatlikti dėl atsakovo- valstybinės institucijos kaltės. Dėl šios priežasties, ieškovui per 6 mėnesius nuo pranešimo gavimo iš atsakovo dienos nepateikus žemės sklypų kadastro duomenų bylų, buvo teisinis pagrindas priimti byloje ginčijamą įsakymą ir atsisakyti parduoti ieškovui suformuotus valstybinės žemės sklypus.

Be to, nagrinėjant šią civilinę bylą, ieškovo požiūriu atsirado neatitikimas dėl ieškovo A. P. eilės į žemės sklypą Nr. 144-9,48 ha ploto žymėjimą, kokia eilė 7 ar 12 šio sklypo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina: iš byloje esančio Kauno apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 02-04-3046 „Dėl piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems ir parduodami žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašų patvirtinimo (Kaišiadorių r. )“, kuriuo patvirtinti pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemę, piliečių sąrašai, matyti, kad ieškovas buvo įrašytas į: 1) piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai toje pat kadastrinėje vietovėje piliečiams, kurių norima susigražinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją sąrašą (LR žemės reformos įstatymo 10 straipsnis – 5 eilė); 2) asmenų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus, išskyrus LR žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus atvejus, sąrašą (ieškovo pageidaujamas pirkti plotas 9,48 ha – LR žemės reformos įstatymo 10 straipsnis –yra 12 eilė); 3) fizinių asmenų, ūkininko įstatymo nustatyta tvarka įregistravusių ūkininko ūkį neatitinkančių LR žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12,13,14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusių ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus ir pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, sąrašą (LR žemės reformos įstatymo 1 straipsnis – 15 eilė) (2 t., b.l. 76-82).

Ieškovas tuo pačiu ieškiniu taip pat prašo pripažinti, kad 9,48 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypo neva 2010 m. gruodžio 31 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis yra teisėta ir galiojanti. Byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono valdybos 1991 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. 258-v ”Dėl skyrimo valstiečio ūkiui steigti“ A. P. skirtas 9,48 žemės ūkio paskirties žemės sklypas (Nr. 144), esantis (duomenys neskelbtini) rajone, ir yra išduotas Valstybinės žemės nuosavybės aktas Nr. 144. Akte nurodyta, jog A. P. suteikta valstiečių ūkiui steigti 9,48 ha žemės jo nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise. Nurodyta, kad ji (žemė) negali būti perkama, parduodamas, išnuomojama, įkeičiama. Tačiau, kad būtų sudaryta šios žemės pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovas privalėjo atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus.

Potvarkio priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio 7 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemė ir kitos naudmenos (miškai, vandens telkiniai ir kt.) valstiečio ūkiui suteikiamos nemokamai. Nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymui, jo 8 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog steigiantys privatų ūkį piliečiai, kurie neturėjo žemės privačios nuosavybės teise arba yra gavę jos pagal Valstiečio ūkio įstatymą daugiau negu turėjo nuosavybės teise, perka ją išmokėdami per 25 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad tuometinės Kaišiadorių rajono valdybos potvarkiu 1991-11-27 Nr. 258-v (b.l.56-59) A. P. buvo skirtas 9,48 ha žemės sklypas valstiečių ūkiui steigti ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 04-7341 „Dėl žemės suteiktos pagal Valstiečio ūkio įstatymą pardavimo (Kaišiadorių r.)“ A. P. leista nusipirkti 9,48 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone. Vadovaudamasi šiuo įsakymu, Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja A. P. pateikė mokėjimo pranešimą (1 t., b.l. 87), kuriame buvo nurodyta, kad A. P. perkamos žemės kaina 18429 Lt ir, kad prieš pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį, jis turi sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 737,16 Lt. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1995 m. birželio 1 d. įstatymo dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo 2 punktą tik asmeninėse investicinėse sąskaitose deponuotomis valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis gali būti atsiskaitoma perkant tik: žemės sklypus, bet ne daugiau kaip 80 ha, kuriais buvo leista naudotis asmenims pagal Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo nustatytu laiku įformintas. Tačiau šiuo gi atveju iš ieškovo asmeninės sąskaitos valstybės vienkartinėmis išmokomis nurodyta suma nebuvo nurašyta į žemės reformos fondo nurodytą sąskaitą, o trečiųjų asmenų sumokėtos lėšos (1627 Lt ir 320 Lt) negali būti laikomos tinkamu sutarties įvykdymu minėto įstatymo prasme. Ieškovas nurodė, kad už minėtą žemės sklypą sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis iš pil. M. P. ir M. M. P. investicinių sąskaitų (b.l.116-117,t.2), kuriuos neva nupirko iš jų 1998-12-31, t.y. paskutinę dieną, kai buvo galima atsiskaityti vienkartinėmis valstybės išmokomis, tačiau jokių rašytinių duomenų teismui, kad šiuos čekius nupirko nepateikė. Tuo metu pats ieškovas turėjo tuometiniam žemėtvarkos skyriui pateikti įrodymus, kad yra tinkamai apmokėjęs už perkamą žemės sklypą. Pagal tuo metu galiojusią tvarką už tokį perkamą žemės sklypą buvo galima apmokėti tik asmeninėje sąskaitoje esančiais investiciniai čekiais, o ne kitų asmenų sąskaitose esančiais investiciniais čekiais. Todėl laikytina, kad atsakovas pagrįstai laikė, kad ieškovas A. P. nėra sumokėjęs už jam suteiktą 9,78 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, suteikta pagal tuo metu galiojusį Valstiečių ūkio įstatymą. To pasekmė – atsakovui nebuvo jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo 9,48 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti. Jokia šio žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis su ieškovu A. P. nebuvo ir nėra sudaryta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjos A. Ž. 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941, kuriuo buvo atsisakyta ieškovui parduoti žemės sklypus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais pagrindo nėra, o 9,48 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypo (pažymėto 1992 m. vasario 6 d. žemės sklypo plane Nr. 144), esančio (duomenys neskelbtini) r., 2010 m. gruodžio 31 d. pirkimo -pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl ji negali būti pripažinta galiojančia. Byloje ieškovo nurodytas 2010-12-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž6-724 yra tik patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašas, o ne kokia nors žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis. Tokia sutartis su ieškovu niekada nebuvo sudaryta dėl aukščiau nurodytų motyvų. Todėl patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje yra gautas ieškovo atstovės advokatės D.Višinskienės prašymas priteisti ieškovui iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas -1200 Eur advokato pagalbai apmokėti. Tačiau netenkinus patikslinto ieškinio, prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas taip pat atmestinas (CPK 93 straipsnis).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo A. P. valstybei priteistinos 8,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes ši suma viršija nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškovo A. P. ieškinį atmesti.

Ieškovo A. P. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš ieškovo A. P. 8,34 Eur (aštuonių eurų 34 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.