- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-1255-827/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-19218-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- I. I.
- Advokatai
- Gintaras Kalinauskas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Virginijai Gronštaitei, Jolantai Pranaitienei, Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. I. ir jos atstovui advokatui Gintarui Kalinauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniuje, traukiama atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. I. 2015 m. gruodžio 21 d., apie 19.35 val., Švitrigailos ir Panerių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį NISSAN NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,20 promilių girtumas), važiuodama nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į du šviesoforus, nuo smūgio šviesoforo dalys atsitrenkė į priešingos krypties eismo juostoje stovintį automobilį VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadino du automobilius ir du šviesoforus. Tokiais savo veiksmais I. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino ir paaiškino, jog dirba jos darbas susijęs su informacinių technologijų projektais, ir metų pabaigoje, kai jie priduodami, patiria didelį stresą, įtampą. Tuo metu kaip tik turėjo priduoti 4 didelius projektus, todėl keletą dieną dėl streso buvo nevalgiusi, nemiegojusi. Įvykio išvakarėse, būdama namie išgėrė butelį vyno, nes buvo pasiėmusi laisvų dienų, norėjo pailsėti ir žinojo, kad niekur neturi vykti. 2016 m. gruodžio 21 d. apie 12 val. išgėrė vieną taurę vyną. Jos sūnus tą dieną buvo įmonėje surengtame vaikų kalėdiniame vakarėlyje, jį turėjo namo parvežti kolegė. Apie 18 val. ji išgėrė dar vieną taurę, kai paskambino jos sūnus ir paprašė, kad ji atvažiuotų jį pasiimti namo, nes vakarėlis baigėsi. Ji nesupranta, dėl kokių priežasčių ji sėdo už vairo ir išvažiavo pasiimti sūnaus. Pakeliui bevažiuojant, ties sankryžą, ji suvokė, ką daro, pradėjo labai panikuoti, išsigando. Buvo vakaras, lijo, tamsu, kelio danga stipriai blizgėjo, ir tada ji susivokė, kad yra be akinių ir ją apėmė panikos priepuolis. Tuo metu ji važiavo antra juosta, žinojo, kad už 100-150 metų yra degalinės stovėjimo aikštelė, kur ne kartą yra palikusi stovėti savo automobilį. Ji norėjo įsukti į degalinės aikštelę, kai pajuto smūgį. Įvykio metu jai buvo sumušta krūtinė, nosis. Kai pribėgo pareigūnai, ji gerai viską atsimena, nesiginčijo, pamena, kas ko prašė, kas ką sakė. Pareigūnas pasiteiravo, ar kviesti medikus, tačiau ji atsisakė, tačiau vėliau pasigailėjo, nes jautėsi labai blogai. Jai buvo dideli galvos skausmai, o antroji trauma dar labiau pablogino situaciją. Aiškindama įvykio aplinkybes, nurodė, kad ji iš namų, esančių Eišiškių plente, važiavo link Europos verslo centro. Nurodė, kad nors alkotesterio parodymų nematė, su jų parodymais sutinka. Paaiškino, kad ji tas dienas gėrė vyną, per dvi dienas išgėrė 2 butelius vyno. Dar buvo išgėrusi vaistų „Solpadein“, nes nuo streso jai nuolat skauda galva, per dieną išgeria apie 4 tabletes. Taip pat nurodė, kad nešioja akinius (-0,81), tačiau koks astigmatizmas nežino, taip pat nežino koks stiklų cilindras. Pagarsinus jos rašytinį paaiškinimą (b.l. 1), nurodė, kad ten viskas parašyta teisingai, tačiau tuo metu buvo šoko būsenoje. Pamena ką kalbėjo pareigūnai, ką darė. Nurodė, kad vienas pareigūnas iš dešinės paprašė automobilio raktelių, kitas iš kairės paprašė išlipti iš automobilio, klausė ar reikalingi medikai. Tada įsodinus į pareigūnų automobilį, buvo paklausta, ką ji gėrė, ji atsakė, kad vyną ir jai buvo pasiūlyta papūsti į alkotesterį. Pareigūnai klausė, kodėl ji taip pasielgė, ji atsakė, kad susinervino dėl vyro. Kai pareigūnams ji pasakė, kad ji turi pasiimti sūnų, kuriame 16 metų, pareigūnai tik šyptelėjo, nieko neatsakė, todėl ji paskambino sūnui, perspėti, kad jis namo važiuotų pats, pasakė, kad pateko į avariją. Nuo smūgio automobilyje suveikė oro pagalvės, ir kai ji jas patraukė, prie jos priėjo pareigūnai. Po traumos nelabai gerai viską atsimena. Patvirtino, kad nuo paskutinio jos alkoholio vartojimo iki pareigūnai tikrino jos blaivumą, praėjo apie pusvalandis. Pūsti alkotesterį jai siūlė tik vieną kartą. Vairuodama automobilį jautėsi lengvai apgirtusi. Savo automobilio priekiu ji trenkėsi į šviesoforą, kitų automobilių nematė. taip pat nurodė, kad 2016 m. sausio 11 d patyrė dar vieną traumą, kai duše paslydo ir trenkėsi galvą, buvo be sąmonės. (b.l. 120-121). Taip pat nurodė, kad jos tėvai gyvena Kauno mieste, jos tėvui nustatyta nuolatinė priežiūra, jį slaugo ir prižiūri jos mama, tačiau neturint teisės vairuoti, negalės padėti mama nuvežti tėvą į gydymo įstaigas. Visuomeniniu transportu taip pat negalės vykti pas tėvus, nes namie laiko šunį, jo visuomeniniu transportu vežti negali, ir negalės jo palikti namie dėl jo poreikių, todėl išvykimas visuomeniniu transportu ribotas. Taip pat nurodė, kad serga lėtine liga, yra patyrusi traumų, vairuotojo teisės būtinos, ne tik slaugant šeimos narius, tačiau ir vykdant darbines pareigas. Kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, Prašo atsižvelgti į tai, kad atlygino padarytą žalą, viena augina nepilnametį vaiką, yra vienintelė galinti pasirūpinti savo tėvais, gyvenančiais kitame mieste, jos darbas susijęs su IT projektais kitoje šalyje, todėl prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir palikti teisę vairuoti.
Advokatas G.Kalinauskas prašė individualizuojant ir skiriant bausmę I. I. atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes, į tai, kad I. I. kaltę pripažino ir gailisi, į jos asmenybę, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, įsipareigojimus pagyvenusiems ir ligotiems tėvams, profesinę veiklą.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad įvykio metu stovėjo prie šviesoforo, priešpriešiais atvažiavęs automobilis atsitrenkė į šviesoforą, ir krisdamos šviesoforo detalės apgadino jo vairuojamą automobilį Volvo S60. Matė, kaip kelio ženklas skriejo į jo automobilį. Automobiliui padaryti šie apgadinimai: variklio dangčio apibraižymai, vairuotojo durelių įlenkimas, draudimo bendrovė žalą įvertino 200 eurų sumai, žala jau atlyginta. Taip pat nurodė, kad po eismo įvykio matė vairuotoją, pribėgo žmonės, kurie ją ištraukė, moteris nekalbėjo, sėdėjo automobilyje. Kad ji vaikščiotų liudytojas nematė, jo judesių taip pat nematė. Atstumas nuo jo automobilio iki šviesoforo buvo apie 3-3,5 metro (b.l. 168-169).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. L. parodė, kad pamena eismo įvykį, jo dalyvius. Nurodė, kad buvo sustojęs prieš šviesoforą, nes degė raudonas signalas, ir kai pajudėjo į priešingą pusę, nei avarijos kaltininkė, išgirdo garsą. Atsisukęs į kairę pamatė, kad moters mašina atsitrenkusi į salelę bei šviesoforo stulpą. Pervažiavęs sankryžą, apsisuko, grįžo atgal ir pastatęs automobilį, priėjo prie atsitrenkusio automobilio, atidarė vairuotojo pusės dureles. Tuo metu privažiavo pareigūnai, kurie liepė jam pasitraukti, užsirašė jo duomenis. Nurodė, kad kai atidarė automobilio dureles, matė administracinėn atsakomybė traukiamą moterį, ji atrodė, lyg būtų šoke, pasimetusi, jis ją matė 1-2 sekundes, nespėjo net paklausti kaip ji jaučiasi, nes iškart priėjo pareigūnai. Alkoholio kvapo jis nepajuto, ar oro pagalvės buvo iššokusios jis neatkreipė dėmesio. Taip pat nematė ant moters nei mėlynių, nei kraujo, moteris buvo pasimetusi ir tiek. Priėjęs pareigūnas pasiteiravo ar automobilyje nėra vaikų. Nors buvo pakankamai arti moters, kai atidarė dureles, minties, kad moteris išgėrusi, nebuvo, jokio alkoholio kvapo nebuvo. Nuo momento, kai įvyko avarija iki jis apsisukęs privažiavo praėjo apie 1,5 minutės. Įvykio metu jis važiavo su sutuoktine (b.l. 174-175).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas P. R. parodė, kad važiavo link oro uosto, o I. I. važiavo nuo oro uosto pusės, geležinio Vilko gatve, link Panerių gatvės. Buvo žiemos metas. Jis pildė dokumentus, automobilį vairavo jo kolega, kai šis pasakė pažiūrėti, ir pakėlęs akis, išgirdo garsą, pamatė dulkes, įvyko eismo įvykis, todėl jie greitai privažiavo. Kolega pribėgo pirmas, po to prie automobilio pribėgo jis, galvojo, kad reikalinga med.pagalba. moteris automobilyje sėdėjo apsvaigusi, ji aiškino, kad viskas tvarkoje, tačiau nuo jos sklido alkoholio kvapas. Moteris aiškino, kad susipyko su draugu ar vyru, bandė taikytis, išgėrė butelį vyno, aiškino, kad važiuoja pasiimti vaiko. Tuo metu priėjo kitas vairuotojas ir pasakė, kad ant jo automobilio nukrito šviesoforo nuolaužos ar ženklas ir sugadino jo automobilį. Visa tai buvo pažymėta tarnybiniame pranešime, iškviestas kelių policijos ekipažas, kurie įformino įvykį. patikslindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad moters vairuoto automobilio markės nepamena, nematė momento kaip ji važiavo, nes buvo gal 100-200 metrų atstumas. Toje vietoje yra skiriamoji juosta, ženklas apvažiuoti iš dešinės, ir moteris „nunešė“ tą ženklą, trenkėsi į šviesoforą, kuris stovėjo už kelių metrų nuo ženklo, o nuolaužos trenkėsi į kitą mašiną. Buvo kviestos tarnybos, kad pravalytų kelią, grindinį, kad šviesoforą sutvarkytų. Taip pat nurodė, kad tiek jis, tiek jo kolega su moterimi, sukėlusia eismo įvykį, bendravo. Ji buvo išlipusi iš automobilio, pareigūnai išjungė jos automobilio variklį, ištraukė raktelius, ji kurį laiką dar sėdėjo pareigūnų automobilyje. Kai pareigūnai po eismo įvykio pribėgo prie automobilio, manė, kad reikės suteikti skubią med. pagalbą, nes žmogus buvo suglebęs, galvojo, kad tai pasekmė po smūgio. Tačiau kai užuodė alkoholio kvapą, suprato, kad žmogus taip atrodo dėl apsvaigimo, kiek pamena jai buvo nustatytas sunkus ar vidutinis girtumo laipsnis. Jai buvo nesvarbu, kad ji padarė eismo įvykį, ji panikavo, tik dėl to, kad jai reikia paimti vaiką. Kai po eismo įvykio žmonės patiria šoką, sunku pasakyti ar matosi dar kokie nors girtumo požymiai, tačiau kvapas tikrai buvo. Kvapas buvo iškart, tačiau iš pradžių jie nesuvokė, kad tai alkoholio kvapas, nes iš automobilio išbėgo visokie skysčiai (langų skystis ir kt.), kurių kvapai susimaišė. Moteris buvo sąmoninga, atsakinėjo į klausimus, tačiau kalbėjo nerišliai, jai reikėjo padėti išlipti iš automobilio, nes ji svyravo, prilaikyti. Nepamena ar po eismo įvykio buvo kokių sužalojimų, kraujosruvų ar įbrėžimų, tačiau kai moters buvo klausiama dėl sužalojimų ar medikų pagalbos, ji sakė, kad jai viskas gerai. I. I. blaivumą tikrino kelių policijos ekipažas. Iki atvykstant kelių policijos ekipažui, ji sėdėjo pareigūnų tarnybiniame automobilyje, ir nuo jos buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Jie surašė tik tarnybinius, o visus dokumentus tvarkė atvykęs KPV ekipažas. Nurodė, kad pats asmeniškai susidūrimo momento nematė, tai matė jo kolega, kuris jam ir pasakė pažiūrėt. Jie pirmi privažiavo prie vairuotojos, pirmi su ja bendravo, o kai vairuotoja buvo jau įsodinta į jų automobilį, priėjo žmogus, kuris pasakė, kad dėl apgadinto šviesoforo sugadintas ir jo automobilis. Į kitus asmenis, buvusius aplink, dėmesio labai nekreipė, nes koncentravosi į pagalbos teikimą vairuotojai.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. T. parodė, jog pamena eismo įvykį Švitrigailos ir Panerių gatvių sankryžoje. Paaiškino, kad važiuodamas su kolega, pamatė kaip įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Juke“ ar „Nissan“ (pilkos ar juodos spalvos) trenkėsi į šviesoforą. Kai pareigūnams privažiavo prie minėto automobilio, jo nuomone, buvo dar apgadintų automobilių, buvo sugadintas šviesoforas, ženklas išverstas. Bendraujant su vairuotoją pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, į eismo įvykio vietą buvo iškviestas kelių policijos ekipažas. Nepamena tiksliai, ką sakė eismo įvykio kaltininkė, tačiau ji minėjo, kad susipyko su draugu, gėrė vyną, lyg važiavo pasiimti vaiko. Automobilyje ji buvo viena, po eismo įvykio ji buvo išsigandusi, pasimetusi, buvo šoko būsenoje. Aiškinantis ar jai nereikia med. pagalbos, ji sakė, kad nereikia, akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Liudytojo nuomone, jis pirmas priėjo prie vairuotojos, nepamena ar dar prie automobilio buvo kokių nors žmonių, vėliau atėjo dar vienas nukentėjęs vairuotojas. Nepamena ar padėjo vairuotojai išlipti iš jos automobilio, tačiau kadangi jos automobilis buvo po eismo įvykio, saugumo sumetimais ji buvo pasodinta į pareigūnų automobilį. Taip pat nurodė, kad lauke tuo metu lijo. Nurodė, kad jų bendravimas su vairuotoja pasireiškė tik išsiaiškinimu ar nereikia medikų pagalbos, ir ar ji vartojo alkoholį. Moteris pripažino gėrusi vyną, kiekio nepamena. Ji sakė, kad vaiko važiavo pasiimti. Taip pat nurodė, kad langų skysčio kvapas nėra identiškas alkoholio kvapui, nes alkoholį organizmas įsisavina ir jis turi specifinį kvapą. Kad moteris neblaivi, buvo galima nuspręsti ir iš jos judesių, ji svirduliavo, pateikinėjo kokius tai popierius, visai ne tuos, kokie buvo prašomi, ir tik po kelių bandymų ji pateikė dokumentą jos asmenybei nustatyti. Liudytojo nuomone, moteris atrodė sunkiai apgirtusi, nes kai jie su ja jau bernavo automobilyje, šokas po eismo įvykio jau turėjo būti praėjęs, o jos bendravimas buvo toks pat, visą laiką kartojo, kad vaiką reikia pasiimti. Jos neblaivumą alkotesteriu tikrino atvykęs kelių policijos ekipažas, moters blaivumas buvo tikrinamas prie jų. Patvirtino, kad moteris turėjo neblaivumo požymių, jos veiksmai, koordinacija buvo sutrikusi, svirduliavo į šonus, jai reikėjo padėti nueiti iki automobilio.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. B. parodė, kad pagal pranešimą atvyko į eismo įvykį, kurio metu buvo nuverstas šviesoforas, ir kaltininkė galimai neblaivi. Tiksliai neprisimena, tačiau jo nuomone, jiems atvažiavus, moteris sėdėjo kito policijos ekipažo tarnybiniame automobilyje. Su vairuotoja buvo bendrauta, tačiau jis nepamena ką ji pasakojo, buvo patikrintas jos blaivumas, dalyvavo tikrinant. Nurodė, kad pats tikrinimas vyksta bendru tvarka: išlukštenamas antgalis, uždedamas ant alkotesterio ir duodama pūsti. Taip pat nurodė, kad moteriai iš burnos sklido gan stiprus alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Kas būtent iš pareigūnų tikrino blaivumą, turi matytis alkotesterio čekyje, tiksliai neatsimena, kas šiuo atveju tikrino jos girtumą. Kadangi eismo įvykis buvo ganėtinai senai, neprisimena kaip moteris nuėjo iki jų tarnybinio automobilio, kur su ja buvo bendrauta gan ilgai, buvo net ir jos sūnus priėjęs. Taip pat nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis buvo išvežtas į saugomą aikštelę, vėliau paaiškėjus, kad ji automobilyje paliko daiktus, iš įvykio vietos buvo važiuota į aikštelę, kur ji pasiėmė daiktus ir buvo nuvežta namo, jai buvo suteikta socialinė pagalba, visa tai užtrūko apie keletą valandų. Nurodė, kad I. I. buvo neblaivi, atrodė stipriai apsvaigusi, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, sklido aštrus alkoholio kvapas iš burnos, kadangi buvo tamsu, vyzdžiai buvo susitraukę, todėl pagal šį požymį spręsti negalėjo. Paaiškinimą ATP protokole ji surašė savo ranka, minėjo, kad yra IT specialistė.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. J. parodė, jog tą vakarą dirbo su kolega A. B. kelių patrulių rinktinėje. Buvo jau tamsu, kai gavo pranešimą iš VPK OVS, kad įvyko eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą, ten jau buvo Mobilios kuopos ekipažas, automobilis „Nissan Juke“ stovėjo atsitrenkęs į šviesoforą, priešingoje kelio pusėje stovėjo kita kryptimi važiavęs Volvo automobilis su apgadintomis durelėmis. Kaip vėliau paaiškėjo, kad kai „Nissan“ atsitrenkė į šviesoforą, dalis jo ir jo nuolaužos nukrito ant Volvo. Pareigūnams atvykus, įvykio kaltininkė sėdėjo kito policijos ekipažo tarnybiniame automobilyje, kolega nunešė alkotesterį tikrinti vairuotojos blaivumą. Tuo metu jis braižė eismo įvykio schemą, buvo patikrintinas vairuotojos girtumas, surašytas ATP protokolas. Vėliau atvykęs vilkikas jos automobilį nutempė į aikštelę, tačiau kadangi vairuotoja buvo palikusi jame daiktus, ji buvo nuvežta iki aikštelės, vėliau parvežta namo. su vairuotoja buvo bendrauta jų tarnybiniame automobilyje, buvo matyti jos girtumo požymiai, jautėsi kvapas. Nors moteris pripūtė apie 3 promiles, ant tiek girta neatrodė. Ji pakankamai normaliai bendravo, buvo sąmoninga, viską puikiai suvokė, minėjo, kad važiavo pasiimti sūnaus, pati rašė paaiškinimą, negriuvinėjo. Atsižvelgiant į jo darbo policijoje patirtį, jis jos girtumą įvertintų kaip vidutinį, apie 1,5 promiles, tačiau galimai viskas priklauso nuo to kaip organizmas reaguoja į alkoholį, nes kiekviena skirtingai. Jos girtumas buvo tikrinamas autobuse, jis nematė, kas tikrino jos girtumą, alkotesterį ėmė jo porininkas, o jis braižė schemą. Nurodė, kad daug laiko užima dokumentų forminimas, be to reikėjo atlaisvinti pravažiuojamą dalį, kas tuo metu pildė ATP protokolą neprisimena. Moteris buvo kiek išsigandusi, nes įvyko eismo įvykis, pergyveno dėl vaiko, net pareigūnai pradžioje galvojo, kad tai mažas vaikas, o jam buvo apie 13-15 metų. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad šiuo metu tiksliai nepamena, kas tikrino I. I. girtumą, tačiau jo nuomone, alkotesterį jai pūsti davė kolega, tačiau gali būti, kad ant kvito yra jo parašas.. taip pat nurodė, kad pagal taisyklę, jei vairuotojas reikalauja, galima palaukti 15 minučių ir dar kartą duoti pasitikrinti blaivumą, tačiau šiuo atveju vairuotoja to neprašė. Negali nurodyti, kiek buvo praėję laiko nuo gauto pranešimo iki pareigūnų atvykimo į vietą, nes naktimis visame rajone dirba tik 3 ekipažai, ir būna taip, kad į įvykį atvažiuojama net po 3 valandų, nes nespėja. Liudytojo nuomone, I. I. girtumas buvo mažesnis nei nustatyta alkotesteriu, tačiau vairuotoja pakarotinai neprašė pasitikrinti girtumą. Tikrinant neblaivumą- žmogus pasirašo alkotesterio šaknelėje, pažeidėjui neaiškinama atsakomybė už padarytą pažeidimą, pasakoma, kad viskas spręs teismas.
Motyvuojamoji dalis
Vertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad I. I. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga: pačios pažeidėjos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir rašytiniu paaiškinimu (b.l. 1), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio D. J. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyr. patrulio P. R. tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 6-7), eismo įvykio vietos schema (b.l. 8,9) bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 10), nukentėjusio automobilio vairuotojo A. S. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 11), alkotesterio duomenimis (b.l. 13),) pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 15), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 16), administraciniu sprendimu (b.l. 18,19), pranešimu dėl eismo įvykio metu padarytos žalos UAB „Maniga“ (b.l. 160), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.
ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjamu atveju, I. I., būdama neblaivi, padarė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą (automobilį ir šviesoforus), todėl jos veikimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Administracinio teisės pažeidimo protokole jos veikos kvalifikavimas ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį yra perteklinis, todėl šalintinas. Teismo posėdžio metu I. I. nesutiko su alkotesteriu nustatytu girtumo laipsniu, teigdama, kad tokio dydžio girtumas nustatytas negalėjo būti, kadangi tokio girtumo laipsnio žmogus turėtų būti komos būsenoje, tačiau teismas mano, kad bylos medžiaga patvirtina nustatytą girtumą. Alkotesteris, kuriuo matuotas girtumas yra metrologiškai patikrintas, patikrinimas atlikta tik 2015-12-10, t. y. 11 dienų iki I. I. tikrinimo juo. Nuo jos paskutinio alkoholio vartojimo iki patikrinimo alkotesteriu praėjo kaip nurodė pati I. I., daugiau nei pusvalandis. Tai patvirtina ir kiti bylos duomenys – pranešimas apie įvykį BPC registruotas 2015-12-21 19:35 min., o alkotesteriu I. I. patikrinta 2015-12-21 20:04 val. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai patvirtino, kad jautėsi nuo I. I. alkoholio kvapas įvykio vietoje, jis jautėsi ir tada, kai I. I. sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje. Taip pat ji nerišliai kalbėjo, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Pareigūnai nurodė, jog išoriškai ji atrodė kaip sunkiai girtas žmogus, vienas pareigūnas teigė, kad jam pasirodė, kad nors iš alkotesteris nustatė sunkų girtumą, tačiau ji atrodė, kaip vidutiniškai girta. Įvertinus visa tai, teisimas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina I. I. nustatytą girtumą.
Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog I. I. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir ATPK pažeidimą, numatytą 127 straipsnio 3 dalyje.
I. I. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį: neblaivus asmuo vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį, eismo įvykio metu apgadino 2 automobilius bei 2 šviesoforus, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 40 metų amžiaus, išsiskyrusi, augina nepilnametį vaiką (b.l. 20), dirba projektų vadove, administracine tvarka nebausta (b.l. 3), duomenų apie teistumą nepateikta.
Vertinant pažeidėjos prašymą taikyti jam ATPK 30¹ straipsnį, teismas daro išvadą, kad I. I. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatų. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad administracinės nuobaudos taikymas šios kategorijos bylose atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-7-4-2013). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog ATPK 30¹ str. taikytinas išimtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai. Byloje nustatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė, t.y. ji gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kitos nurodytos aplinkybės, įskaitant ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui yra reikalinga darbe atliekant darbines funkcijas, taip pat prižiūrint šeimos narius vertinant teismų praktikos nuostatas nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas vertina, kad atsižvelgiant I. I. asmenybę, padaryto pažeidimo aplinkybes, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, I. I. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu minimaliam terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,
nutarė:
I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 15054112766).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.