Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 508 – 198 / 2008

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Jotainių pensionato pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, P. S. dėl atleidimo nuo globėjo pareigų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008m. spalio 24 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas pareiškimą patenkino. Nustatė, kad 2008-02-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu A. V. S. pripažintas neveiksniu, 2008-03-14 nutartimi jam nustatyta globa ir globėju paskirtas Jotainių pensionatas, tačiau nuo 2008 metų liepos mėnesio pastarasis gyvena pas savo brolienę P. S.. Teismo nuomone, globos reikalingam žmogui yra geriau gyventi šeimoje pas artimą žmogų, nei globos institucijoje, tuo labiau, kad A. V. S. nori gyventi pas P. S.. Konstatavo, kad Jotainių pensionatas nebegali atlikti globėjo pareigų dėl svarbių priežasčių (CK 3.246 str.).

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – Jotainių pensionato prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktus motyvus ir prieštaravimus atleisti Jotainių pensionatą iš A. V. S. globėjo pareigų. A. V. S. neturi artimųjų, serga paranoidine šizofrenija, skirtos paslaugos Jotainių pensionate atitinka jo socialinės globos poreikio vertinimą ir sveikatos būklę. A. V. S. gaunant 645,40 Lt invalidumo pensiją, o jo brolienei P. S. – 672,80 Lt, kuri dar turi išlaikyti dukrą, yra pagrindo manyti, kad gaunamų pajamų gali neužtekti patenkinti A. V. S. poreikių. Mano, jog jeigu P. S. dėl objektyvių priežasčių nebegalėtų globoti A. V. S., jį reikėtų įrašyti į eilę apgyvendinimui pensionate jau kaip Panevėžio miesto savivaldybės gyventoją, dėl ko savivaldybei tektų mokėti už ilgalaikės socialinės globos paslaugas, t. y. skirtumą tarp socialinės globos kainos ir 80 procentų A. V. S. pajamų, kai tuo tarpu dabar jis išlaikomas iš valstybės biudžeto. Nors buities tyrimo akte Nr. 138 nurodomos A. V. S. gyvenimo sąlygos P. S. bute, tačiau nepateikiamos rekomendacijos dėl jo išvykimo iš pensionato, todėl kyla abejonių dėl teismo pripažinto neveiksnaus asmens galimybės gyventi savarankiškai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m.vasario 13 d. sprendimu A.V. S., a.k (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu ( b.l.5,6). Jam, kaip neveiksniam asmeniui, gyvenančiam Jotainių pensionate, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. kovo 14 d. nutartimi nustatyta institucinė globa, globėju paskirtas Jotainių pensionatas (b.l.7,8). Panevėžio apskrities viršininko administracija neprieštaravo, kad Jotainių pensionato gyventojas A.V. S. išvyktų gyventi savarankiškai pas P. S., gyvenančią Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) ( b.l.4). Bylos duomenimis nustatyta, kad A.V. S. gyvena pas savo mirusio brolio žmoną P. S. Panevėžio mieste nuo 2008m. rugpjūčio 26 d. ir nori gyventi pas jam artimą žmogų. Teismas skundžiama 2008m.spalio 24 d.nutartimi atleisdamas Jotainių pensionatą nuo A.V. S. globėjo pareigų padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, jog Jotainių pensionatas nebegali atlikti globėjo pareigų dėl svarbių priežasčių. Įstatymas (CK 3.246 str.2 d.) nenurodo išsamaus, baigtinio sąrašo priežasčių, aplinkybių, kurioms esant galima pripažinti, jog globėjas nebegali atlikti savo pareigų. Kiekvienu konkrečiu atveju tas priežastis nustato teismas. Atskirojo skundo argumentai, jog teismas neatsižvelgė į visus Panevėžio miesto socialinės paramos skyriaus motyvus ir prieštaravimus atleisti Jotainių pensionatą nuo A.V. S. globėjo pareigų yra nepagrįsti. Globos steigimo tikslas – įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str.).Teismas, įvertinęs tas faktines aplinkybes, jog A.V. S. nuo 2008-08-26 gyvena pas jam artimą žmogų P. S., nori gyventi šeimoje bei įvertinęs rašytinius bylos įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog globos reikalingam žmogui yra geriau gyventi šeimoje, nei globos institucijoje ir 2008 m. spalio 24 d. nutartimi inicijavo bylos dėl globėjo A.V. S. paskyrimo nagrinėjimą ( b.l.18). A.V. S. globėja pretenduoja būti P. S., kuri, kaip matyti iš apelianto pateiktų 2008-07-11 ir 2008-08-22 buities tyrimo aktų ( b.l.20,24) sudarė tinkamas sąlygas gyventi A.V. S. savo bute. A.V. S. naudojasi atskiru kambariu, jaučiasi gerai. CK 3.241 str.2 d. nustatyta, kad asmenų, teismo pripažintais neveiksniais ar ribotai veiksniais, esančių gydymo, auklėjimo ar globos(rūpybos) institucijose, globos ir rūpybos funkcijas atlieka gydymo, auklėjimo ar globos( rūpybos) institucija tik tol, kol nepaskiriamas nuolatinis globėjas ar rūpintojas. Pagal įstatymo prasmę darytina išvada, jog institucinė globa gali būti skiriama tik laikina, iki joje globotinis gyvena. CK 3.242 str. 3d. nustatyta, jog globėju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo, esant jo rašytiniam sutikimui. A.V. S. Panevėžio apskrities viršininko administracijos sutikimu (b.l.4) išvyko gyventi pas P. S. , dėl šios priežasties teismas pagrįstai atleido Jotainių pensionatą nuo A.V. S. laikino globėjo pareigų ir inicijavo bylą dėl nuolatinės globos ir globėjo paskyrimo. Byla dėl nuolatinio globėjo, kuriuo pretenduoja būti P. S. dar neišnagrinėta. Skiriant asmenį globėju turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes ( CK 3.242 str.3 d., CPK 507 str.4 d.). Byla dėl globos nustatymo nagrinėjama būtinai dalyvaujant globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duodą išvadą teisme ( CPK 507 str.3 d.). Todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atskirojo skundo argumentai dėl A.V. S. ir pretenduojančios būti jo globėja P. S. gaunamų pajamų, P. S. buitinių sąlygų, A.V. S. poreikių tenkinimo galimybės, jam teiktinų būtinų medicininių paslaugų ir kitų paslaugų teikimo galimybės turėtų būti analizuojami, atsižvelgiant į socialinės paramos skyriaus išvadą, nagrinėjant bylą dėl nuolatinės globos A.V. S. nustatymo ir globėjo paskyrimo, o ne sprendžiant klausimą dėl institucinės globos panaikinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytu argumentu, jog V.A. S. integracijos į visuomenę klausimas turi būti sprendžiamas taip, kaip rekomenduoja Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Asamblėjos priimtų Lygių galimybių teikimo žmonėms su negalia taisyklės, kiti tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, tikslu įgyvendinti valstybės socialinės politikos prioritetus neįgalumo srityje. Todėl atskirojo skundo argumentas dėl galimų nuostolių ateityje, jei paaiškėtų , jog P. S. ateityje nebegalės vykdyti globėjos pareigų, prieštarauja neveiksnaus asmens A.V. S. interesams – viešam interesui, kurį gina valstybė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.