- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- A5.-92-951/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01046-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. T.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovams J. G., K. J.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas(duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovas, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. neužtikrino, kad su darbuotoju A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, nes 2019 m. spalio 29 d. A. S. ir L. R. faktiškai atliko stogo dengimo darbus (duomenys neskelbtini) r., darbdavio naudai ir jam vadovaujant. Tarp A. S. ir darbdavio - MB „(duomenys neskelbtini)“ esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės - MB „(duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijų - plataus profilio statybininkas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną, t. y. A. S. dirbo nelegaliai.
J. T. dėl padaryto nusižengimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi.
Motyvuojamoji dalis
J. T. kaltė be jo paties paaiškinimų įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu bei prie jo esančia medžiaga: 2019-10-30 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1036-0137, kuriame nurodyta, jog 2019-10-29 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyr. darbo inspektoriai J. G. ir K. J., vykdydami ūkio subjektų patikrinimus, atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini). ir statybos objekte rado A. S., dirbantį stogo dengimo darbus; A. S. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad dirba nuo spalio 23 dienos; L. R. paaiškinimu; VSDFV duomenimis, iš kurių matyti, jog A. S. MB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2019-11-07, pranešimas apie įdarbinimą pateiktas 2019-11-06 16.19 val.; Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-10-24 sprendimu Nr. UD-2042 „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“; Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2019-10-24 įsakymu Nr. V3(19.5)-184 „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą darbo sutarties formai, t. y. ji turi būti rašytinė ir sudaroma dviem egzemplioriais.
Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad J. T. leido dirbti A. S., su kuriuo buvo sutaręs dėl darbo vietos ir laiko, darbo funkcijų ir kad už darbą bus atlyginta, tačiau su juo nesudarė rašytinės darbo sutarties, ir VSDFV nepateikė pranešimo apie priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, tačiau jie nebuvo oficialiai įforminti. Dėl minėtų priežasčių J. T. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
J. T. atsakomybę dėl nusižengimo padarymo lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės atsakomybės, pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad J. T. yra įmonės vadovas, jis yra atsakingas už legalų asmenų įdarbinimą. Tyrimo metu J. T. nurodė, kad A. S. 2019-10-29 dirbo, nes norėjo pažiūrėti, ar jis atitinka statybininko kvalifikaciją. Iš A. S. ir L. R. paaiškinimų matyti, kad A. S. dirbo ne vieną dieną, darbą jis pradėjo 2019-10-23. Be to, nors sprendimai dėl A. S. darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkai buvo priimti 2019-10-24, VSDFV duomenys liudija, jog A. S. buvo įdarbintas tik nuo 2019-11-07. Todėl dėl tokių J. T. veiksmų buvo padaryta reali žala valstybei, buvo išvengta mokesčių mokėjimo, o tai neleidžia teigti apie akivaizdžiai mažesnį veikos pavojingumą negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Taip pat paminėtina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas – paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Įvertinus tokias aplinkybes, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, o tokių aplinkybių byloje nenustatyta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda, o ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
J. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.