Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-08-31 · Byla Nr. ATP-879-190/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
ATP-879-190/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06506-2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladislavas Lenčikas
Pažeidėjas
L. K.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-879-190/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06506-2013-Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo atmestas L. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. A2.6.-7260-873/2013 L. K. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., 130 str. 1 d., padarymą buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs L. K. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, skundžiama 2015 m. birželio 22 d. nutarimu netenkino minėto prašymo.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimą ir tenkinti jo prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs jo prašymą, įvertino jį tik formaliai ir neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes.

Pažymi, kad savo prašyme nurodė ne tik visus formaliuosius ATPK 329 str. taikymo motyvus, bet ir paaiškino, jog administracinės nuobaudos paskyrimo faktas, nubaudimo pasėkoje patirtos neigiamos pasekmės ir nepatogumai, neabejotinai turėjo auklėjamąjį poveikį ir paskatins ateityje nedaryti teisės pažeidimų. Tačiau teismas į juos visiškai neatsižvelgė. Teismas, anot L. K., nenurodė jokių objektyviai argumentuotų motyvų, kodėl administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti, koks dabartinis pažeidėjo elgesys ar požiūris sąlygoja poreikį netrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino.

Atkreipia dėmesį į tai, kad iki administracinės teisės pažeidimo padarymo galiojančių ATP nuobaudų jis neturėjo, po nutarimo šioje ATP byloje taip pat jokių teisės pažeidimų nepadarė, nėra teistas.

Skunde apeliantas pažymi, jog prieš pateikiant prašymą pirmosios instancijos teismui jis įvykdė visus įstatyme keliamus formaliuosius reikalavimus ir teismas tai pripažino, tačiau materialusis pagrindas liko visiškai neįvertintas.

Jis teismui pateikė dokumentus apie tai, kad 2014-11-11 įsteigė Mažąją Bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir yra jos vadovas. Įmonė yra atidariusi dvi parduotuves Vilniuje ir Klaipėdoje, sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su AB„(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, kad vadovauja MB„(duomenys neskelbtini)“, yra įsteigęs ūkį Alytaus raj., ką patvirtina ŽŪM Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0153783 pridėtas prie prašymo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad yra jauno amžiaus ir stengiasi kurti verslą, darbo vietas (sukurtos 5 darbo vietos), užsiima ūkio darbais. Aktyviau prisidėti prie visuomenės interesų gerovės kūrimo galėčiau tik efektyviau dirbdamas, o tai padaryti gali tik turėdamas laisvą judėjimą. Jis gyvena Alytuje, ūkis yra Alytaus rąj., o MB„(duomenys neskelbtini)“ būstinė Vilniuje, parduotuvės Vilniuje ir Klaipėdoje, kas jam ypatingai riboja darbų efektyvumą ir plėtros galimybes dėl judėjimo laisvės.

Skunde pažymima, jog išskaidžius jam 2013-06-12 nutarimu paskirtų ATPK nuobaudų dydžius ir pobūdį matyti, kad nuobaudą už ATPK 126 str. 4 d. jis yra atlikęs. Neatlikta nuobaudos dalis yra už tai, kad nežymiai apgadinęs kitą automobilį pasišalino iš įvykio vietos. Už tai jam teismas paskyrė 3000 litų baudą su 3 metų vairuotojo teisų atėmimu, todėl neatlikta dalis nuobaudos turėtų būti sietina būtent su šiuo pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą bei L. K. skundą, aukštesnės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad LR ATPK 329 str. yra taikomas, esant ne tik šiame straipsnyje tiesiogiai nustatytoms sąlygoms, bet kartu įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu bei nustačius, kad bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti nuobaudos skyrimo tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-2128/2006, Nr. N575-6950/2010). Galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą remiantis LR ATPK 329 str. yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3994/2009).

Pažymėtina, kad L. K. atitinka visus LR ATPK 329 str. įtvirtintus formaliuosius pagrindus, nes yra praėję daugiau nei pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl LR ATPK 329 str. taikymo galimybės, būtina įvertinti, ar apelianto L. K. atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų

Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Pažymėtina, jog L. K. padarė vieną šiurkščiausių teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, ir nors, sutiktina, jog šis teisės pažeidimas nesukėlė pavojaus kitiems asmenims, tačiau jis, suvokdamas, kad apgadino kitą transporto priemonę, nepranešė policijai, nesulaukė automobilio savininko, o iš įvykio vietos pasišalino, be to, po eismo įvykio vartojo alkoholį bei tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Iš byloje esančios Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą matyti, kad L. K. sistemingai nuo 2010 m. pažeidinėja KET reikalavimus (kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, leistino greičio viršijimas, vairavimas neprisisegus saugos diržo) ir šios aplinkybės, apygardos teismo nuomone, neigiamai apibūdina L. K. asmenybę bei leidžia pagrįstai manyti, jog jis nėra linkęs laikytis KET reikalavimų. Nepagrįstas ir paneigiamas aukščiau minėta Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažyma apie asmens baustumą L. K. skundo argumentas, jog iki administracinės teisės pažeidimo padarymo jis galiojančių ATP nuobaudų neturėjo. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. nutarime pripažino L. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kuri jam jau buvo skirta administracinė nuobauda.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinei ir ūkinei veiklai, nelaikytinos pakankamomis pripažinti, jog apelianto atžvilgiu yra pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir sudaryti pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai, jog L. K. netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog išskaidžius jam 2013-06-12 nutarimu paskirtų ATPK nuobaudų dydžius ir pobūdį matyti, kad nuobaudą už ATPK 126 str. 4 d. jis yra atlikęs. Neatlikta nuobaudos dalis yra už tai, kad nežymiai apgadinęs kitą automobilį pasišalino iš įvykio vietos. Už tai jam teismas paskyrė 3000 litų baudą su 3 metų vairuotojo teisų atėmimu, todėl neatlikta dalis nuobaudos turėtų būti sietina būtent su šiuo pažeidimu. Tačiau apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog jam yra paskirta subendrinta nuobauda - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., 130 str. 1 d. ir ši nuobauda negali būti skaidoma.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo L. K. švelninti administracinę nuobaudą trumpinant jos terminą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, todėl nubaustojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Vladislavas LenčikasNuorašas tikras:Teisėjas Vladislavas Lenčikas