Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus atstovui Gintarui Daubarai, administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., jo advokatui Gvidui Byčiui, išnagrinėjo V. S. įmonės „Pietvė“ savininko ir vadovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka nebausto, gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. įmonės „Pietvė“ savininkui ir vadovui V. S. 2012 m. spalio 10 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0360-0300 už tai, kad, tiriant valstybinėje darbo inspekcijoje gautą V. T. prašymą bei 2012 m. spalio 10 d. inspektuojant V. S. įmonę „Pietvė“, veiklą vykdančiai Šakiuose, L. Giros g. 4, nustatyta, jog įmonės savininkas V. S., būdamas darbdaviu – įmonės administracijos vadovu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 21 d. leido dirbti įmonėje V. T. darbininko darbą – minėtos įmonės interesais ir adresu ardyti lengvuosius automobilius bei dirbti kitus darbus, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie V. T. darbo pradžią, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė DK 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2, 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų 25.1 p. normas ir užsitraukė administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – protokolas) surašiusios institucijos atstovas Gintaras Daubara nurodė, kad darbo inspekcija gavo V. T. prašymą, po ko buvo inspektuojama V. S. įmonė „Pietvė“. Iš asmenų buvo paimti paaiškinimai. Nustatyta, jog įmonės savininkas nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. V. T. leido dirbti įmonėje darbininko darbą – tvarkyti sandėlyje detales, nesudarius su juo darbo sutarties, nepranešus apie darbą SODRAI. V. T. darbo inspektoriui paaiškino, kad dėl darbo jis tarėsi pats. Įvertinus visas aplinkybes, V. S. buvo surašytas protokolas. G. Daubara teigė, jog šios bylos liudytojai dirba įmonėje, todėl jų parodymus prašė vertinti kritiškai. Atstovas nurodė, kad administracinės teisės pažeidimas padarytas ne tik nepakankama darbuotojų kontrole: vadybininkas paaiškino, kad V. T. darbą atliko įmonėje – ardė jai priklausančius automobilius. Iš V. T. rašto galima daryti išvadą, kad V. S. žinojo apie tai, kad įmonėje darbuotojas neįdarbintas, nes jis rašytas įmonės direktoriui. Darbo inspekcijos darbuotojai su V. T. nei rugpjūčio, nei rugsėjo mėnesį nedirbo, apklausti liudytojai paaiškino tam tikras aplinkybes, kurių inspektoriai nežinojo ir negalėjo žinoti. G. Daubara prašo skiriant baudą atsižvelgti į visus surinktus dokumentus. Jis atkreipia dėmesį, kad dėl protokolo nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. yra nauja redakcija. Vienas iš požymių – nepranešimas į SODROS teritorinį skyrių – sudaro minėto nusižengimo sudėtį. Ir net jeigu dėl atlyginimo V. S. su V. T. ir nesitarė, darbo inspekcijos atstovas atkreipia dėmesį, kad, net jei neįrodytas darbo suderėjimo faktas, tai nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str. Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme, nuostatuose, darbo reglamente yra suteikta teisė darbo inspektoriams gauti paaiškinimus tiek iš darbdavių, tiek iš darbuotojų. Formos patvirtintos. Ar asmuo pats rašo paaiškinimą, ar inspektorius surašo iš jo žodžių ir kas paėmė paaiškinimą, inspekcijos pareigūnai turi diskrecijos teisę, jie sprendžia, kaip atlikti inspektavimą, pasirenka inspektavimo būdą, mastą ir t. t.

V. S. prisipažino iš dalies – dėl to, kad nesukontroliavo savo darbuotojų, kurie organizuoja darbą, kad jie atliktų savo darbą, kas jiems priklauso pagal darbo taisykles atlikti. Tai buvo jam nežinant. Jis nebūna dirbtuvėse – tam yra vadybininkas, kuris organizuoja darbus. Vadybininkui žinoma, kaip priimamas žmogus į darbą, yra pareigybinės, nuostatai. Tapo žinoma tada, kai atvyko inspektorius tikrinti įmonę ir pranešė, kad tariamai dirbo darbuotojas pas juos nelegaliai. Iniciatyvos ėmėsi vadybininkas ir jis paskui paaiškino, kad norėjo sutvarkyti atliekas, metalo laužą ir susitarė su tuo žmogum, kad padės tą darbą atlikti. V. S. negali atsakyti, ar darbuotojas realiai dirbo, ar ne, nes dėl darbo tarėsi vadybininkas A. B.. Kaip jis jam paaiškino, V. T. tvarkė metalo laužą, tiksliai nenurodė, kiek laiko dirbo. Rugpjūčio 15 d. buvo nedarbo diena, ir jis nežino, kaip galėjo priimti į darbą, kaip teigia tas menamas darbuotojas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad įmonės savininkas – jis, turi 13 darbuotojų, visus pažįsta, matytų, jeigu būtų nedirbantis asmuo. Įmonėje praeina didelis žmonių srautas: ir draustis ateina, ir į saugojimo aikštelę, įmonė turi sutartį su Šakių policijos komisariatu. Iš autoįvykių atveža automobilius, eina žmonės, aiškinasi, kada galima atsiimti. Šakiuose, L. Giros g. 4, yra administracinis pastatas, sandėlys, garažas, remonto dirbtuvės. Tas garažas – jo įmonės pastatas. Įmonės darbuotojai dėvi spec. aprangą su įmonės logotipu. Jis nėra matęs, kad svetimi žmonės ardytų automobilius. Jie turi surūšiuoti atliekas ir jas išvežti, nes pas juos susikaupę ir pavarų dėžių, ir kitokių detalių, todėl jas reikia išrūšiuoti. Jis atskiria žmones, kurie dirba įmonėje ir kurie tik užeina. A. D. šiuo metu įmonėje dirba. V. S. teigia matęs, kaip iš A. D. buvo imamas paaiškinimas. Jis buvo pakviestas į kabinetą, dalyvavo G. Daubara, o V. S. sėdėjo šalia. G. Daubara paklausė A. D., ar jis pažįsta V. T.. Jis pasakė, kad nepažįsta, tai G. Daubara pasakė, kad jie draugai, tai ir rašytų, kad dirbo. G. Daubara diktavo, ką rašyti, ir A. D. parašė tai, kas yra medžiagoje parašyta. Kaip kiti rašė paaiškinimus, V. S. negali pasakyti.

Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškodamas darbo vaikščiojo po Šakius, ėjo ir į Norfą, kur klausė darbo, ir atėjo į “Pietvę”, kur dėl darbo klausė A., ir jį priėmė. Įsidarbino rugpjūčio 15 d., tos dienos 8 val. ryte pradėjo dirbti įmonėje. A. dvi dienas prieš 15 d. jam buvo pasiūlęs darbą – tada, kai buvo užėjęs į įmonę klausti dėl darbo. A. buvo sakęs, kad tikrai V. S. prims į darbą. A. jam skambino, kad gali atvažiuot dirbti. Į darbą jį priėmė V. S.. Su V. S. bendravo – su juo kalbėjo dėl darbo. Kad bendravo su V. S. gali patvirtinti buhalterė, nes rugpjūčio 15 d. prieš 8 val. ji matė V. T. autodetalių parduotuvėje ir jis klausė jos, kur yra vadovai, kurie atsakingi dėl priėmimo į darbą, jos pavardės nežino. Jį pasiuntė pas V. S. į kabinetą, kuris yra toje pačioje įmonėje. V. S. sakė, kad nežino, jog jis dirbs, bet pasakius, jog A. skambino, kad ateitų į darbą, ir padavus jam A. telefono numerį, jį pasikvietė ir V. T. įdarbino, bet raštiškos sutarties nesurašė. Yra dirbęs anksčiau, žino, kaip priimama į darbą ir tada žinojo, bet sutiko dirbti be darbo sutarties. Su V. S., kaip su įmonės savininku, ryte žodžiu buvo susitarta dėl darbo laiko, sąlygų ir dėl atlyginimo – kad dirbs darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 iki 17 val. už ne mažesnį negu minimalų atlyginimą. Dėl atlyginimo dydžio su įmonės savininku nesitarė, V. S. tik sakė, kad pradžioje atlyginimas bus minimalus, dėl dydžio tarėsi tik su A. V. S. sakė dėl užmokesčio, dėl darbo ir dėl visų darbo taisyklių kreiptis į A., nes jis V. T. skambino. Jį pasiuntė pas A., bet jis galvojo, kad dirba legaliai įdarbintas, nepasirašė niekur, jokiame žurnale. Dėl darbo ir dėl ne mažesnio kaip minimalaus 600 Lt atlyginimo tarėsi su A. po to, kai nusivedė į sandėlį, vietoje, kur turėjo dirbti, V. S. tuo metu nedalyvavo. Kaip ir visi darbininkai dirbo nuo 8 iki 17 val. Įmonėje ardė automobilius: du Golf, AUDI 80, AUDI 100, NISSAN, detales kraudavo į krūvas sandėlyje. Tai darbas pagal jo specialybę. Jam buvo žinoma, kad tie automobiliai priklausė įmonės vadovui, kai kurie automobiliai buvo su valstybiniais numeriais, o kai kurie – ne. A. neminėjo, kieno tie automobiliai. Už jo veiksmus įmonėje buvo atsakingi ir V. S., ir A. Visus klausimus sprendė su A., darbus pavesdavo A., darbus kontroliuodavo A. arba sandėlininkas A., kuris ten dirbo. Darbo vieta buvo įmonės sandėlyje, kur ardo automobilius. Dar dirbo Mantas, dirbdamas V. T. dar pažinojo autoelektriką A., kurio pavardės nežino, taip pat mechaniką A., darbininką D. ir tralistą A. Su jais bendraudavo kiekvieną rytą. A. matydavo, kaip jis dirba, dar iš jo pasiskolindavo raktų, kurių trūkdavo ardymui. A. jam išdavė apdriskusius spec. rūbus, už juos niekur nepasirašė. Rytais į sandėlį užeidavo V. S., dėl darbo kokybės jis V. T. neturėjo priekaištų. Tik A. kartais turėdavo pretenzijų. V. S. matydavo, kaip jis atvažiuodavo į darbą. V. T. su juo pasisveikindavo. Pietauti važiuodavo pas L. T., kuris gyvena Šakiuose, Kęstučio g. 21, po darbo pas jį užsukdavo, taip pat kiekvieną vakarą. Dirbo iki rugsėjo 21 d., baigėsi tuo, kad jį išleido kažkokių atostogų, nenorėjo atsiskaityti už darbą. Iš darbo jį atleido, nes A. jam buvo davęs išrūšiuoti automobilių valstybinius numerius, o jis, norėdamas nesusimaišyti, tai buvo užrašęs ant lapuko, ir A. tai pamatė. Darbo laikotarpiu nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 21 d. jokio atlyginimo negavo. Tiksliai nežino kurią dieną dėl atsiskaitymo kreipėsi pas buhalterę, kuri pasakė, kad eitų pas A. Dar dėl atlyginimo kreipėsi pas įmonės savininką V. S., todėl žino, jog bendravo su V. S. tą dieną, kai A. turėjo atsiskaityti už darbą. Jis taip pat liepė susirasti A. A. liepė ateiti kitą dieną ir tada jam sumokėjo 400 Lt, kuriuos davė grynais. V. T. tikėjosi uždirbti bent minimumą, tai yra 600 Lt, bet A. pasakė, kad daugiau neduos. Rašė raštelį, jame nurodė, kad A. su juo atsiskaitė. Suprato, ką parašė, suprato, kad tie 400 Lt – jo atlyginimas. Rašant raštelį dalyvavo sandėlininkas A. Kad pretenzijų neturi, parašė, nes bijojo A. A. jam negrasino, tik iš kitų asmenų žino, jog vieną vyrą yra mušę. Mušė ne A. o kiti asmenys. Prašymą rašė pats. Darbo inspekcijoje paaiškinimą tikrai rašė pats, jam niekas nediktavo, kaip rašyti, nieko nediktavo ir niekas nepadėjo rašyti. Kaip parašė, taip ir yra. Rugsėjo 26 d. rašė pats, o spalio 10 d. rašė darbo inspekcijoje. Kodėl skiriasi paaiškinimai, gali paaiškinti tik taip, kad užmiršo parašyti sandėlininką tame rašte, kur rašė inspekcijoje. Sandėlininku įvardina A., kuris taip pat jam mokėjo atlyginimą. Atlyginimą gavo tik vieną kartą 400 Lt, sumokėjo A. kartu su A. Atsimena viską, ką rašė spalio 10 d. paaiškinime, – rašė dėl neatsikaityto darbo užmokesčio. Iš Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų jam spaudimas nebuvo darytas.

Liudytojas A. B. parodė, kad V. S. – jo darbdavys. Rugpjūčio mėnesį reikėjo tvarkyti teritoriją, tuo metu atėjęs V. T. prašė darbo. Tai jis jam pasakė, kad bus galima vėliau, nes reikės patvarkyti agregatus, teritoriją. Jis atvyko ir A. B. parodė, ką dirbti. Jis į darbą V. T. nepriėmė. Jis kreipėsi dėl darbo, o A. B. jam paaiškino, kad šiuo metu nėra pastovaus darbo. Į darbą priima įmonės savininkas, A. B. negali to daryti. 20 metų dirba įmonėje, žino, kaip priimami į darbą žmonės. Kaip į darbą priimami asmenys, sužinojo prieš 3 metus, bet, kadangi neturėjo reikalų su teisėsauga, tai primiršo. Savininkas apie tą minimą atvejį nieko nežinojo. A. B. tik reikėjo patvarkyti pastogę, agregatus surūšiuoti, todėl jis V. T. pasikvietė savo iniciatyva, kurios ėmėsi, nes norėjo, kad būtų tvarka. Kartais pasikviečia sūnų, kad jam padėtų. Sistemingai nėra daroma, kad taip priimami darbuotojai, A. B. labai gailisi, jog pats ėmėsi tos iniciatyvos dėl to, kad metalo laužas sudėtas netvarkingai ir reikėjo sutvarkyti, o vienas nespėjo. Sutarties su V. T. nesirašė, jis dirbo talkos būdu. Pradėjo dirbti rugpjūčio pabaigoje ir dirbo apie tris savaites. Pasišluodavo, tvarkė įmonės teritoriją, išmontuodavo agregatus. V. T. dirbo nereguliariai, jam nebuvo nustatytas darbo grafikas. Pasibaigus tam numatytam darbui, sumokėjo V. T. atlygį ir išsiskyrė. Sumokėjo jam iš savo asmeninių lėšų – iš savo 1400 Lt atlyginimo, nes pats A. B. buvo nusprendęs pasisamdyti padėjėją. Priimdamas į darbą A. B. paaiškino, kad dirbs pagalbinius darbus, dėl atlyginimo nebuvo apibrėžta tiksliai. Vieną kartą davė pinigų, paskui antrą kartą davė. V. T. buvo patenkintas – už darbą sumokėjo 500 Lt, neturėjo jokių pretenzijų. A. B. nemato nieko blogo pasisamdyti iš savo asmeninių lėšų. Norėdamas, kad būtų tvarka ir nespėdamas padaryti darbo, kurį priklauso padaryti, jis samdo žmogų, kad padėtų. V. T. tvarkė sandėlį. Iš kai kurių automobilių reikėjo išimti kai kokią detalę, tai darė V. T.. V. S. nežinojo apie V. T. darbą. Įmonės savininkas į sandėlį užeina labai retai. Jis turi kitą darbą. Kad priėmė į darbą V. T., įmonės savininkui nesakė, nes už gamybą atsakingas jis, A. B., o V. S. susijęs su kitais klausimais, ir V. T. nebuvo užėjęs pas jį kitokiais klausimais. Jei kildavo klausimų dėl darbo, viską parodydavo A. B.. Kai dirbo V. T., įmonėje dirbo ir A. G.. Su A. D. V. T. bendraudavo tuo metu, kai dirbo. Jie bendraudavo įmonės patalpose pas elektrikus. A. B. nėra žinoma, kad V. T. kreipėsi į įmonės savininką dėl atsiskaitymo už darbą. Rugsėjo 27 d. raštą V. T. pats parašė, nes A. B. prašė parašyti dėl to, kad nepaprašytų dar kartą sumokėti. Darbo inspekcijos inspektoriams apklausos metu A. B. pateikė tą raštelį, raštelio savininkas nematė. Darbo inspektorius neklausė, ar galima fotografuoti įmonės teritorijoje.

Liudytojas A. D. teisme teigė neturintis, ką pasakyti, nežinantis, dėl kokio įvykio čia iškviestas. Nurodė, kad apie 8 metus dirba V. S. įmonėje remontininko pareigose, jo darbo grafikas – nuo 8 iki 17 val. V. T. šiek tiek pažįsta. Su juo bendravo A. D. darbo vietoje, kur V. T. ateidavo, žaisdavo kompiuteriu, kai reikėdavo padėdavo A. D. remontuoti. Nežino, ar V. T. dirbo įmonėje, būdavo visą dieną. Padėdavo kitiems darbuotojams palaikyti raktą, pasukti ką nors. Dar ką jis darė, A. D. nežino. Sandėlyje V. T. dirbo apie mėnesį. A. D. negali pasakyti, kaip dažnai pas juos užeina V. S., gal į savaitę kartą. Jis užeina darbo reikalais. Teisėjai perskaičius A. D. priminius parodymus, duotus darbo inspektoriui (b. l. 9), A. D. nurodė, jog inspektoriams duoti jo parodymai teisingi – V. T. ardė automobilius, jo įsidarbinimo aplinkybės A. D. nėra žinomos. Jie turi specialią darbo aprangą darbo vietoje, V. T. neturėjo spec. aprangos.

Liudytojas L. T. teismui parodė, kad V. S. nėra jo giminaitis ir su juo neturi darbinių santykių. Tuo metu, kai V. T. dirbo „Pietvėje” kiekvieną dieną atvažiuodavo pas juos pietauti. Jis pats taip sakė, kad dirba „Pietvėje”. Pas juos jis atvažiuodavo su darbiniais drabužiais, rankos būdavo nudaužytos, smaluotas visas. Būdavo taip, kad pas L. T. ir nakvodavo. Apie darbą, darbo sąlygas ir atlyginimą nieko nepasakojo. Tik pasakė, kad išleido kažkokių atostogų, ir tada kilo neaiškumų, kodėl tik pradėjo dirbti ir išleido atostogų. Tada paaiškėjo, kad jis dirbo nelegaliai. V. ardė mašinas, kurios sudaužytos po avarijų. Dėl darbo užmokesčio L. T. jo neklausė, tik sakė, kad patiko darbas. Kiek žino, dirbo nuo 8 iki 17 val., šeštadieniai, sekmadieniai buvo laisvi. Jis dirbo mėnesį. L. T. nesidomėjo jo darbu smulkiai ir neatsimena tų dienų tiksliai – kada jis pradėjo dirbti.

Liudytojas Adas Baliukevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad, tiriant valstybinės darbo inspekcijos gautą V. T. prašymą, 2012 m. spalio 10 d. tarp 12 ir 17 val. inspektavo V. S. įmonę „Pietvė“, esančią Šakiuose, L. Giros g. Pradžioje inspektavimo buvo pas V. T. jo gyvenamojoje vietoje, nes darbo inspekcija paštu buvo gavusi jo prašymą, o paskui jiems reikėjo pasitikslinti kai kuriuos klausimus, tai uždavė V. T. papildomų klausimų. Jis parašė paaiškinimą. Rašė pats. Paskui vyko į V. S. įmonę „Pietvė“, ten toliau atliko inspektavimą. Paėmė paaiškinimus iš vadybininko A. B., sandėlininko A. G., šaltkalvio remontininko A. D., surinko kitą medžiagą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. A. Baliukevičius ėmė paaiškinimus, dalyvaujant inspektoriui G. Daubarai. Inspektavimą jie atliko kartu, paaiškinimus ėmė kartu. Uždavė klausimus, o darbuotojai geranoriškai, laisva valia pagal pateiktus klausimus surašė atsakymus. Smurto prieš darbuotojus nenaudojo, jie tikrai laisva valia rašė. Jis nediktavo, kaip rašyti, pateikdavo klausimus, o darbuotojai atsakė. Įmonėje visą laiką buvo ir pats savininkas. Darbo vietose buvo apklausti asmenys pačioje įmonėje. Asmuo turi parašyti apie tai, ką dirbo, o ne apie tai, ką jis gyvenime veikia. Inspektoriai turi tam tikrus klausimus, į kuriuos reikia surinkti atsakymus. Tikrai taip nebuvo, kad jis diktavo, o asmuo rašė. Paaiškinimo rašymas vyko taip: jie uždavė klausimus „ar jūs dirbote ten ir ten, kas vyko, kas priėmė į darbą, kas skirstė darbus?“, V. T. davė popieriaus lapą ir jis parašė paaiškinimą. Jie jam nesakė, ką rašyti. Tik paklausė, ką dirbo, kokiu laikotarpiu dirbo, kas matė. Jisai rašė atsakymus į tuos klausimus. Klausimus uždavė, kad jis žinotų, ką maždaug reikia rašyti, ko reikia iš to paaiškinimo. V. T. minėjo, kad į darbą jį priėmė pats įmonės direktorius V. S.. Tuo metu, kai dirbo V. T., įmonėje A. Baliukevičius nėra buvęs ir neinspektavęs įmonės tuo metu. Klausimų formuluotės dabar tiksliai pasakyti negali. Nediktavo, ką rašyti, kai apklausinėjo šaltkalvį remontininką, kitiems liudytojams taip pat nediktavo, ką rašyti.

Liudytojas A. G. parodė, kad buvo priimtas į darbą tas asmuo kiemo darbininku, jo pavardės jis nežino. Kada buvo įdarbintas, tiksliai negali pasakyti, gal rudenį, datos neatsimena. Gaėjo būti rugpjūčio mėnuo, kai jį įdarbino. Jį įdarbino vadybininkas A., o kodėl priėmė ir kam priėmė, jis nežino. Su juo mažai bendravo ir tikrai negali daug pasakyti. Jis ardė automobilius, kurie buvo konfiskuoti, kurie buvo nieko neverti, kurių nepasiėmė, todėl reikėjo priduoti į metalo laužą, jis buvo kaip kiemo darbininkas. Automobilius ardė garaže. Dirbo darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. su valandos laiko pietų pertrauka, apie mėnesį laiko. A. G. darbo režimas toks pat. V. gal ir ne visai tokiu darbo grafiku dirbo kaip visi. Pinigus mokėjo A. Jis jam davė 100 Lt, o paskui kiek davė, A. G. dar nežino. Kiek sumokėjo pinigų už atliktą darbą, tai tiksliai nežino. Atlyginimus įmonėje moka buhalterė, o kaip jie buvo susitarę, jis nežino. Nežino, ar kas nors turėjo nusiskundimų dėl V. T. darbo. A. G. nurodė, kad jį į darbą priėmė prieš 17 metų, neatsimena, kas priėmė. Nežino, kas priima į darbą ir kas atleidžia. V. S. turi savo kabinetą, ir ten jis dažniausiai būdavo. Prieš posėdį niekas nesakė, kaip kalbėti. Paaiškinimą parašė pats, jo niekas nevertė. Buvo iš darbo inspekcijos atvažiavę žmonės, jie paklausė, kaip V. dirbo, ką dirbo, kad maždaug į tą pusę parašytų. Kai rašė paaiškinimą, daugiau atsiminė, todėl ir parašė datą, kada pradėjo dirbti. Jam niekas nediktavo, kai rašė paaiškinimą. Gal paaiškinimą rašė ir 12.40 val., nepietavo, turbūt laukė, kol viską surašys.

V. S. ATP protokolas surašytas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., kur numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, padarymą. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos, dirbamas trečiosios šalies piliečių, įdarbintų nesilaikant DK 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytom sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad asmuo tam tikrą laiką faktiškai dirbo V. S. įmonėje „Pietvė“. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, kad jis nesukontroliavo savo darbuotojų, leidusių jo įmonėje asmeniui dirbti nelegaliai, realaus darbo faktas V. S. įmonės „Pietvė“ naudai bei darbo teisinių santykių požymiai, t. y. tai, kad buvo susitarimas dėl darbo, buvo tartasi dėl darbo funkcijų bei atlyginimo, dėl darbo laiko, tvarkos, asmuo pakluso nustatytai darbo tvarkai, jam buvo suteikta darbo vieta, įrodyta visų liudytojų parodymais teisme, A. B., A. G., A. D. pirminiais paaiškinimais darbo inspektoriams (b. l. 7, 8, 9, 48) bei kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), V. T. rašytiniais prašymu ir paaiškinimu darbo inspekcijai (b. l. 4, 5), rašto apie atsiskaitymą kopija (b. l. 6), fotonuotraukomis (b. l. 10, 11), užduoties kortele (b. l. 12), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 13), darbo inspekcijos sprendimu dėl prašymo (b. l. 14) ir įmonės dokumentų kopijomis (b. l. 15-23). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog V. T. beveik mėnesį V. S. įmonei „Pietvė“ atliko tam tikrus darbus, nors apie jo darbo pradžią nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai.

Realų darbo faktą patvirtina ir liudytojų A. B., A. G., A. D. parodymai, kurie teigė matę, jog V. T. apie mėnesį dirbo įmonėje, kurioje jie patys dirba. L. T. įmonėje nedirba, tačiau jis patvirtino, kad V. T. kiekvieną dieną atvažiuodavo pas juos su darbiniais drabužiais, kad jo rankos būdavo nudaužytos, smaluotas visas; V. T. jam sakė, kad dirba „Pietvėje” ir kad darbas patink

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs minėtų liudytojų paaiškinimus, teiktus patikrinimą atlikusiems darbo inspekcijos pareigūnams ir teismo posėdyje, sprendžia, jog realaus darbo faktas byloje įrodytas. Atskirus prieštaravimus parodymuose teismo posėdžio metu teismas vertina kaip tam tikrą įmonėje dirbančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teismas pažymi, jog byloje pakanka įrodymų ir apie susitarimą dėl atlyginimo bei jo sumokėjimo. Kad dėl atlyginimo buvo susitarta ir kad bent dalis jo sumokėta, ginčo nekilo, prieštaravimai buvo dėl to, kas susitarė mokėti. V. T. ir A. B. aiškiai nurodė ir atlyginimo sumokėjimo aplinkybes. Iš bylos medžiagos pakankamai aišku ir tai, jog V. T. pakluso bendrovėje nustatytai darbo tvarkai, kurios laikymąsi, kaip paaiškėja iš bylos medžiagos, įmonėje prižiūri vadybininkas A. B.. Iš fotolentelių matyti, kad darbas buvo atliekamas V. S. įmonės „Pietvė“ patalpose, kurios tinkamos ardyti automobilius – tam darbui, kurį atliko V. T.. Vienoje jų užfiksuota, kad A. B. rodo vietą, kur V. T. dirbo (b. l. 11).

Nagrinėjant šią bylą kilo neaiškumų dėl to, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai, nes juo administracinėn atsakomybėn traukiamas įmonės savininkas ir vadovas V. S. kategoriškai teigė nežinojęs apie V. T. darbą jo įmonėje „Pietvė“.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d. traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 str. nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 str. turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą; darbdaviu taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, V. S. įmonės „Pietvė“ savininkas ir vadovas laikytinas tinkamu ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012).

Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad V. S. yra tinkamas subjektas ATPK 41³ str. 1 d. prasme, todėl protokolas jo atžvilgiu surašytas tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino iš dalies – būtent dėl to, kad nesukontroliavo savo darbuotojų, tačiau nurodė, kad nelegaliai įdarbinta buvo jam nežinant. V. S. ir jo advokatui kilo abejonių dėl faktinių aplinkybių dėstymo protokole, kadangi liudytojas V. T. savo prašyme darbo inspekcijai (b. l. 4) ir rašytiniame paaiškinime (b. l. 5), advokato nuomone, skirtingai traktavo aplinkybes. Advokatas teigė, jog kaltinimas suformuluotas netiksliai, darbo inspekcijos pareigūnams įrodymus surinkus nesilaikant įstatymų ir pažeidžiant nustatytą tvarką; kėlė klausimą, ar tai, kad V. T. vėlesniame nei prašymas paaiškinime darbo inspektoriams teigė, jog įmonės vadovas V. S. su juo tarėsi dėl įdarbinimo, dėl atlyginimo už darbą, yra paties liudytojo parodymai, o ne darbo inspektorių jam padiktuota versija.

Nurodytina, kad šioje byloje nenustatyta, jog darbo inspekcijos pareigūnai įrodymus surinko nesilaikydami įstatymų ir pažeisdami nustatytą tvarką. Tai, kad apklausiamiems liudytojams buvo pateikta paaiškinimo forma, kurioje yra nurodytas įspėjimas apie administracinę atsakomybę, kad jiems buvo užduodami klausimai, kad abu inspektoriai dalyvavo surašant paaiškinimus, dar nereiškia, kad paaiškinimai nėra objektyvūs, duoti darant spaudimą apklausiamiems asmenims bei šališki. Teismo posėdžio metu liudytojas darbo inspektorius A. Baliukevičius išsamiai paaiškino, kaip vykdė apklausas, nurodė konkrečius apklausiamiesiems užduotus klausimus, kurie nelaikytini menamais ar darančiais poveikį apklausiamam asmeniui. Liudytojų paaiškinimai surašyti jų pačių ir laikytini jų pačių asmeniniais faktinių aplinkybių aiškinimais taip, kaip kiekvienas iš jų jas matė ir suprato. Be to, ir V. T., ir A. D., ir A. G. teismo posėdžio metu užtikrino, jog paaiškinimus rašė savarankiškai, tik atsižvelgdami į tai, ko buvo klausiama. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareigūnai G. Daubara ir A. Baliukevičius siekė apkalbėti V. S. ar kokiu nors kitu būdu jam pakenkti.

Atvirkščiai, liudytojų A. B., A. D., A. G. parodymuose galima įžvelgti tam tikrą suinteresuotumą, kadangi visi minėti asmenys dirba V. S. įmonėje „Pietvė“, todėl nešališkai liudyti jiems sudėtinga dėl galimos baimės prarasti darbą.

Teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neigdamas, kad žinojo apie V. T. įdarbinimą jam priklausančioje ir jo vadovaujamoje įmonėje, siekia išvengti administracinės atsakomybės arba kiek įmanoma ją sušvelninti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. ir liudytojas V. T. davė priešingus parodymus dėl įdarbinimo aplinkybių. V. S. įmonės „Pietvė“ vadovas teigė, kad nieko nežinojo apie V. T. darbą jo įmonėje, o į darbą jį priėmė įgaliojimų įdarbinti neturintis įmonės vadybininkas A. B.. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai. V. T. nurodė, kad į darbą jį priėmė V. S.. Iš liudytojo V. T. paaiškinimų nustatyta, kad įmonės savininkas ir vadovas rugpjūčio 15 d. su juo kalbėjo dėl priėmimo į darbą, dėl darbo laiko, dėl atlyginimo – kad dirbs darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. už minimalų atlyginimą, o konkrečias darbo sąlygas, konkrečią atlyginimo sumą sutarė su vadybininku A. B.. Advokato teiginiai, kad V. T. parodymais remtis negalima dėl to, kad jis juos teismo posėdyje keitė keturis kartus, kad yra neatitikimų tarp jo darbo inspekcijai rašyto prašymo ir paaiškinimo, vertintini kritiškai.

Pastebėtina, kad esmines bylos aplinkybes, liudijančias darbo V. S. įmonėje „Pietvė“ faktą, V. T. tiek prašyme, tiek pirminiuose parodymuose, tiek teisme išdėstė vienodai. O jo nesugebėjimas tinkamai apibūdinti, kad su V. S. susitarė dėl ne mažesnio kaip minimalaus atlyginimo, o su A. B. – dėl konkretaus atlyginimo dydžio, teismo vertinimu yra atsiradęs dėl jauno amžiaus, taigi ir palyginus nedidelės gyvenimo ir darbo santykių patirties, taip pat dėl nesugebėjimo aiškiai reikšti mintis. Esmines aplinkybes – tai, kad įmonės vadovas tikrai žinojo apie jo priėmimą į darbą, apie tai, kad darbuotojas apie mėnesį dirbo jam nuosavybės teise priklausančioje įmonėje, V. T. išdėstė nuosekliai ir tinkamai.

Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl V. S. teiginių, kad į įmonę ateina daug žmonių ir jis negalėjęs atskirti naujojo darbuotojo. Nelabai suprantama, kaip asmuo, būdamas neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininku ir vadovu, turėdamas apie 13 darbuotojų, gamybinėms ir administracinėms patalpoms esant tuo pačiu adresu, leistų vadybininkui savivaliauti ir neatskirtų automobilius ardančio darbininko nuo asmenų, užeinančių į įmonę gauti paslaugų. V. T. visą laiką teigė, kad V. S. jį matė sistemingai, iš jo, V. T. nurodo, pareikalavęs atlygio už darbą, o, gavęs pinigus, raštą apie atsiskaitymą su juo adresavo taip pat įmonės direktoriui.

Pažymėtina, kad liudytojų V. T., A. B., A. G. parodymais nustatyta, jog įmonės savininkas lankydavosi sandėlyje, kur dirbo V. T., V. T. nurodo, kad matydavo, kaip jis atvažiuodavo į darbą, sveikindavosi su juo. Visi liudytojai parodė, kad V. T. įmonėje dirbo apie mėnesį, todėl spręstina, kad V. T. V. S. turėjo atpažinti. Visiškai neįtikinami, su sveika logika nesuderinami yra liudytojo A. B. teiginiai, kad, nespėdamas susitvarkyti su darbu, jis iš savo 1400 Lt atlyginimo pats savo iniciatyva įmonės naudai samdė V. T., sumokėdamas jam 500 Lt atlyginimą. Versija, kad V. T. dirbo talkos būdu, taip pat atmestina. Talka apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas. Talkininkams neturi būti mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis, išskyrus kai kurias išimtis dėl maitinimo ir apgyvendinimo. Bet koks kitas sutartinis atlyginimas už atliktus darbus yra laikytinas darbo santykių požymiu. Talka taip pat negali būti laikomi ilgalaikiai konkretūs tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbai, dirbami nustatytu laiku, t. y. paklūstant darbo tvarkai. Tai – darbo santykių tarp darbdavio ir darbuotojo požymiai. Tokiu atveju jie turi būti tinkamai įforminti: sudaryta darbo sutartis ir apie ją pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Priešingu atveju tokie darbo santykiai yra laikomi nelegaliais.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose – pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog administracinėje byloje surinkta medžiaga, kurioje svarbiausi: pirminiai nelegaliai dirbančio asmens, liudytojų paaiškinimai, visiškai sutampantys su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, pašalina ir prieštaravimą tarp protokolą surašiusios institucijos atstovo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog byloje pakanka duomenų ne tik V. S. kaltei dėl nelegalaus įdarbinimo pagrįsti, bet ir įrodyti, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas įmonės savininkui pačiam asmenį į darbą priėmus nelegaliai, o ATP protokolas surašytas tinkamai. Teismas konstatuoja, kad V. S. žinojo apie jam priklausančioje ir jo vadovaujamoje įmonėje dirbantį V. T., paties įdarbinimo fakto administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta ir liudytojų parodymais bei kita administracinės bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), V. T. rašytiniais prašymu ir paaiškinimais darbo inspekcijai (b. l. 4, 5), rašto apie atsiskaitymą kopija (b. l. 6), A. B., A. G., A. D. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 7, 8, 9, 48), fotonuotraukomis (b. l. 10, 11), užduoties kortele (b. l. 12), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 13), darbo inspekcijos sprendimu dėl prašymo (b. l. 14), įmonės dokumentų kopijomis (b. l. 15-23).

LVAT yra pasakęs, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (LVAT 2005 m. liepos 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7). V. S. įmonės „Pietvė“ vadybininkas A. B. nelaikytinas tinkamu ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektu, kadangi nenustatyta, jog jam būtų suteikti įgaliojimai įmonėje įdarbinti darbuotojus, iš bylos medžiagos aišku, kad V. T. darbas buvo atliekamas ne A. B., o V. S. įmonės „Pietvė“ naudai, dirbama buvo V. S. priklausančios įmonės patalpose. Be to, nustatyta ir tai, kad įmonėje už asmenų įdarbinimą, tinkamą jų apiforminimą, pranešimą SODRAI atsako įmonės vadovas, kuris šiuo atveju savo pareigų neatliko tinkamai.

Teismas sprendžia, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog tarp V. S. įmonės „Pietvė“ savininko bei vadovo V. S. ir V. T. buvo susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigojo dirbti darbininko darbą – V. S. įmonėje „Pietvė“ ardyti automobilius bei atlikti kitus darbininko darbus, paklusdamas darbo tvarkai, o V. S. įsipareigojo mokėti ne mažesnį negu minimalų mėnesinį atlyginimą, todėl V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas V. S. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia: į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį; į pavojingumo laipsnį; į V. S. asmenybę: dirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas; į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir sprendžia, jog V. S. skirtina nuobauda, artima sankcijoje numatytam baudos minimumui – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda.

Įvertindamas tai, kas nurodyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30-32 str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir nubausti 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.