- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- A-756-913-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Kauno
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 2.2-7/399 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2S-4159. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 2.2-7/399 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – 1 mėnesiui atimta teisė pirkti maisto produktus. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau pastarasis pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo nuomone, skundžiami Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad į Kauno tardymo izoliatorių jis atvyko 2008 m. spalio 27 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 28 d. įsakymu jam buvo skirta drausminė nuobauda – uždarymas į karcerį 10 parų. Pareiškėjas 2008 m. spalio 28 d. buvo patalpintas į karcerį – kamerą Nr. 147. Tardymo izoliatoriaus pareigūnai 2008 m. spalio 30 d. rytinio patikrinimo ir kameros apžiūros metu pareiškė, kad pareiškėjo kamera yra netvarkinga, ir liepė jam išplauti kameros grindis. Pareiškėjas atsisakė tai daryti. Už tai skundžiamu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda. Pareiškėjo nuomone, nuobauda jam skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjas nurodė, kad jokie teisės aktai nenumato, kad nuteistasis visais atvejais privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus plauti kameros grindis, nepriklausomai, ar to reikia švaros palaikymui. Be to, pareiškėjas turėjo dalyvauti 2008 m. spalio 30 d. teismo posėdyje, todėl turėjo tinkamai jam pasiruošti. Pareiškėjo nuomone, skiriant jam nuobaudą buvo pažeisti Europos kalėjimų taisyklių 26.1, 56.1, 56.2, 57.1, 57.2, 59, 60.1, 60.2, 60.3, 60.4, 60.5 punktų reikalavimai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, nuobauda paskirta neįgalioto asmens.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintos Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas. Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 256 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos izoliatorių arba į drausmės izoliatorių – atliekama karceryje, bet taikant Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas dėl šios nuobaudos vykdymo. Pagal Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 213 punktą, nuteistieji, atliekantys nuobaudas baudos arba drausmės izoliatoriuje, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras. Nuteistasis, uždarytas į karcerį, kamerą visada tvarko pats. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų elementariąsias elgesio bei bendravimo taisyklių 1.4 punktą, suimtieji ir nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją vietą, budėti nustatyta eilės tvarka kamerose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui drausminė nuobauda skirta už tai, kad jis 2008 m. spalio 30 d. atsisakė tvarkyti savo gyvenamąją vietą, tai yra jis atsisakė vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus, tuo pažeisdamas Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 213 punktą. Atsakovas pažymėjo, kad kiekvienas suimtasis ar kalinamasis, atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių, yra supažindinamas su savo teisėmis ir pareigomis – tam tikslui kamerose yra pateikti segtuvai su būtina informacija. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skunde minimos Europos kalėjimų taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Tretysis suinteresuotas asmuo kalėjimų departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2008 m. lapkričio 1 d. dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 2.2-7/399, nustatė, kad nuobauda – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus – pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai. Iš Kauno tardymo izoliatoriaus būrio viršininko P. B. bei vyr. prižiūrėtojo A. K. 2008 m. spalio 30 d. tarnybinių pranešimų Nr. 2.2-11/851/1 ir Nr. 2.2-11/851/2 matyti, kad 2008 m. spalio 30 d. rytinio patikrinimo metu, apie 08 val. 20 min., užėjus į karcerio kamerą Nr. 147, kurioje nuteistasis V. K. atlikinėjo drausminę nuobaudą, buvo pastebėta, kad kamera yra labai netvarkinga. Nuteistajam buvo pasiūlytas valymo inventorius ir paprašyta susitvarkyti kameroje. Nuteistasis buvo informuotas, kad vėliau bus patikrinta, ar kamera sutvarkyta. Tačiau atėjus patikrinti kameros apie 11 val. 15 min. ji buvo nesutvarkyta, o nuteistasis V. K. kategoriškai atsisakė tai padaryti. Pasiaiškinti raštu nuteistasis atsisakė. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad iš Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11d. nutarties matyti, jog pareiškėjas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių buvo perkeltas laikinai, administracinės bylos nagrinėjimo laikui. Pareiškėjo teiginys, kad jis turėjo tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui yra nepagrįstas, nes į Kauno tardymo izoliatorių pareiškėjas buvo atvežtas 2008 m. spalio 27 d., o teismo posėdis buvo numatytas 2008 m. spalio 30 d. ir jis teismo posėdžiui galėjo pasiruošti iš anksto. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 67 straipsnyje yra nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas. Kardomojo kalinimo įstatymas nustato asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas. Šio įstatymo nustatyta kardomojo kalinimo (suėmimo) tvarka yra vienoda ir privaloma visoms institucijoms, pareigūnams ir asmenims (1 straipsnio 1 ir 2 dalys). To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose taip pat gali būti laikomi nuteisti laisvės atėmimu asmenys, palikti tardymo izoliatoriuje arba perkelti į jį iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1-4 punkte nustatytos asmenų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, pareigos. Vienos iš šių pareigų, t. y. vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus, pareiškėjas nevykdė. Tokios pačios pareigos pareiškėjui, kaip nuteistajam, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra nustatytos ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų elementariųjų elgesio bei bendravimo taisyklių 1.4. p. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji kardomojo kalinimo įstaigoje privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją vietą. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jokie teisės aktai nenustato, jog jis turi tvarkyti savo kamerą, yra nepagrįstas. BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti atimta teisė gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį ir uždrausta iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, nuobauda – atimti teisę gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį ir kartu uždrausti iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų skiriama visa arba dalinė. Pagal BVK 143 straipsnio 1 dalį, pareigūnai, kurie gali paskirti šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nuobaudas, bei jų įgaliojimai yra nustatyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Šių taisyklių 202 punkte nustatyta, kad tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, nustatytas BVK. Tokia pati nuobauda, t. y. draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, kuri buvo paskirta pareiškėjui, yra numatyta ir Kardomojo kalinimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte kalinamiesiems, kurie pažeidžia režimo reikalavimus arba nevykdo pareigų. Šio įstatymo 25 straipsnis nustato, kad nuobaudas skiria kardomojo kalinimo vietos direktorius ir jo pavaduotojai. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog BVK 6 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas. Kardomojo kalinimo įstatymo straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose taip pat gali būti laikomi nuteisti laisvės atėmimu asmenys, palikti tardymo izoliatoriuje arba perkelti į jį iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kalinamieji turi teisę gauti informaciją raštu apie asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas. Ši teisė numatyta ir teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 75 punkte. Šių taisyklių 77 punkte numatyta, kad dienotvarkės, įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su kalinamųjų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis, pareigomis bei draudimais, tekstai iškabinami kiekvienoje kameroje. Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytos asmenų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, pareigos. Viena iš pareigų – vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus. Vidaus tvarkos taisyklių 213 punkte numatyta, jog nuteistieji, atliekantys nuobaudas baudos arba drausmės izoliatoriuje, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras, tačiau nuteistasis, uždarytas į karcerį kamerą, kamerą visada tvarko pats. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų elementariųjų elgesio bei bendravimo taisyklių 1.4. punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji kardomojo kalinimo įstaigoje privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją vietą. Kardomojo kalinimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad kalinamiesiems, kurie pažeidžia rėžimo reikalavimus arba nevykdo pareigų, kardomojo kalinimo vietos administracija gali skirti vieną iš nuobaudų – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad nuobaudas skiria kardomojo kalinimo vietos direktorius ir jo pavaduotojai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas su kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas pirmą kartą atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių 2005 m. sausio 3 d. Nurodytos taisyklės pareiškėjui buvo išaiškintos pakartotinai 2006 m. balandžio 5 d. Be to, 2008 m. spalio 28 d. patalpinant pareiškėją į karcerį 10 parų, jis buvo supažindintas su elgesio taisyklėmis – šią aplinkybę patvirtina būrio viršininko 2008 m. spalio 28 d. įrašas Nr. 4109 „Pareigūnų lankymosi karceryje“ žurnale. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas A. V. 2008 m. spalio 30 d. apie 8.25-8.30 val. taip pat nurodė pareiškėjui susitvarkyti karcerį ir įspėjo apie nurodymo nevykdymo pasekmes – šią aplinkybę patvirtina 2008 m. spalio 30 d. įrašas Nr. 4128 „Pareigūnų lankymosi karceryje“ žurnale. Tos pačios dienos 12-12.10 val. minėto žurnalo įrašas Nr. 4132 patvirtina, kad pareigūnai dar kartą kalbėjosi su nuteistuoju V. K. ir jam nurodė susitvarkyti kamerą, tačiau jis atsisakė tai daryti. Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas pareigūnas P. B.. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė teisėto pareigūnų nurodymo, tokiu būdu pažeisdamas Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 2.2-7/399 jam buvo pagrįstai paskirta nuobauda – atimta teisė 1 mėnesiui pirkti maisto produktus. Kalėjimų departamentas 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2S-4159 pagrįstai paliko galioti pareiškėjui paskirtą nuobaudą. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog nuobauda jam paskirta neįgalioto asmens, yra nepagrįstas. Kardomojo kalinimo įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad nuobaudas skiria kardomojo kalinimo vietos direktorius ir jo pavaduotojai. Pareiškėjui nuobaudą paskyrė Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius. Dėl pareiškėjo teiginio, kad skiriant jam drausminę nuobaudą buvo pažeistos Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 26.1, 56.1, 56.2, 57.1, 57.2, 59, 60.1, 60.2, 60.3, 60.4, 60.5 punktų nuostatos, teismas pažymėjo, kad rekomendacijomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia tik savo nuomonę ir pasiūlo veiksmų kryptis, tačiau tokios rekomendacijos nesukuria teisinių įsipareigojimų šalims. Be to, atsižvelgiant į paminėtų Europos kalėjimų taisyklių punktų turinį, yra akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės nepažeidžiant jų reikalavimų.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie pakeistą administracinės bylos numerį ir apie pakeistą bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtį. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas buvo šališkas. Teismo sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas pažymi, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų (filmuotos medžiagos, fotonuotraukų ir pan.), patvirtinančių, kad jo kamera buvo netvarkinga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Kauno tardymo izoliatorius prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog tą aplinkybę, kad 2008 m. spalio 30 d. rytinio patikrinimo metu pareiškėjo kamera buvo labai netvarkinga, patvirtina Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų – būrio viršininko P. B. ir vyriausiojo prižiūrėtojo A. K. 2008 m. spalio 30 d. tarnybiniai pranešimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas V. K. ginčija Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 2.2-7/399, kuriuo jam už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirta drausminė nuobauda – vienam mėnesiui atimta teisė pirkti maisto produktus, ir Kalėjimų departamento 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2S-4159, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl šio Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 2.2-7/399.
Aukščiau nurodyta nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2008 m. spalio 30 d., atlikdamas anksčiau jam paskirtą drausminę nuobaudą Kauno tardymo izoliatoriaus karcerio kameroje Nr. 147, atsisakė vykdyti Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų nurodymus sutvarkyti kamerą.
Iš byloje esančio Kauno tardymo izoliatoriaus būrio viršininko P. B. ir vyriausiojo prižiūrėtojo A. K. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2008 m. spalio 30 d. rytinio patikrinimo metu apie 8 val. 20 min. užėjus į karcerio kamerą Nr. 147, kur nuteistasis V. K. atlieka drausminę nuobaudą, buvo pastebėta, jog kamera yra labai netvarkinga. Nuteistajam V. K. buvo pasiūlytas valymo inventorius ir nurodyta susitvarkyti kameroje. V. K. buvo įspėtas, kad vėliau bus patikrinta, ar kamera yra sutvarkyta. Tačiau apie 11 val. 15 min., patikrinus kamerą, patalpos buvo nesutvarkytos, o V. K. kategoriškai atsisakė tvarkyti kamerą, motyvuodamas tuo, kad jis to neprivalo daryti (b. l. 34, 35). Nurodytas aplinkybes P. B. patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 77).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nuteistasis V. K. iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos buvo perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių laikinai – administracinės bylos nagrinėjimo laikui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsniu (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu), nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas (šiuo metu Suėmimo vykdymo įstatymas).
Bendrąsias asmenų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, pareigas nustato Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnis (1996 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. I-1175 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu). Viena iš tokių pareigų yra pareiga vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus.
Asmenų laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei pareigų, kurias nustato Kardomojo kalinimo įstatymas, užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką bylai aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintos Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės. Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 256 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse (šiuo metu Bausmių vykdymo kodeksas). Tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių – atliekama karceryje, bet taikant Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas dėl šios nuobaudos vykdymo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 213 punkte nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas baudos arba drausmės izoliatoriuje, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras. Nuteistasis, uždarytas į karcerį, kamerą visada tvarko pats. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų elementariųjų elgesio bei bendravimo taisyklių 1.4 punkte taip pat nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji kardomojo kalinimo įstaigoje privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją vietą, budėti nustatyta eilės tvarka kamerose (b. l. 24). Su Suimtųjų ir nuteistųjų elementariųjų elgesio bei bendravimo taisyklėmis pareiškėjas yra supažindintas (b. l. 60-62).
Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Kardomojo kalinimo įstatymo, Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir Suimtųjų ir nuteistųjų elementariųjų elgesio bei bendravimo taisyklių nuostatomis, nuteistasis, atlikdamas paskirtą nuobaudą karcerio kameroje, kamerą turi tvarkyti pats. Todėl pareiškėjas, dėl bylos nagrinėjimo teisme laikinai perkeltas iš pataisos darbų įstaigos į Kauno tardymo izoliatorių ir atlikdamas šio tardymo izoliatoriaus karcerio kameroje jam paskirtą drausminę nuobaudą, privalėjo vykdyti teisėtą Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų nurodymą sutvarkyti kamerą.
Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl kokių nors objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos ir pan.) negalėjo įvykdyti aptariamo Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų nurodymo. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas, jo paties teigimu, turėjo ruoštis teismo posėdžiui, nelaikytina pateisinama priežastimi, dėl kurios nuteistasis galėtų atsisakyti vykdyti savo pareigas ir teisėtus tardymo izoliatoriaus administracijos nurodymus.
Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų (filmuotos medžiagos, fotonuotraukų ir pan.), patvirtinančių, kad karcerio kamera, kurioje jis buvo laikomas, patikrinimo metu buvo netvarkinga. Šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas. Faktinę aplinkybę, kad 2008 m. spalio 30 d. rytinio patikrinimo metu Kauno tardymo izoliatoriaus karcerio kamera Nr. 147, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo netvarkinga, patvirtina paminėti Kauno tardymo izoliatoriaus būrio viršininko P. B. ir vyriausiojo prižiūrėtojo A. K. tarnybiniai pranešimai ir P. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat išrašai iš Pareigūnų lankymosi karceryje žurnalo (b. l. 62-64). Nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Kardomojo kalinimo įstatymas, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ar Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kad patikrinimo metu kamerų būklė turi būti fiksuojama fotonuotraukose, vaizdo įrašuose ar kitais panašiais būdais. Tokio reikalavimo nenustato ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-6 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašas (b. l. 25).
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 213 punktą ir Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, laikinai perkeltiems iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas, už režimo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama tokia drausminė nuobauda kaip draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. Vadovaujantis Kardomojo kalinimo įstatymo 25 straipsniu, skatinimo priemones ir nuobaudas skiria kardomojo kalinimo vietos direktorius ir jo pavaduotojai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuobaudą paskyrė Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuobaudą pareiškėjui paskyrė kompetentingas pareigūnas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, todėl jų šioje nutartyje nekartoja.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 2.2-7/399 yra teisėtas ir pagrįstas. Kalėjimų departamentas ir Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus dėl šio nutarimo panaikinimo. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.