- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2-33-829/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus, R. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui, UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, UAB „Scanprekyba“
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant E. P., dalyvaujant ieškovui V. S., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus atstovui T. Š., atsakovui R. S.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, pareikštą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui, UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, UAB „Scanprekyba“, R. S., R. S., trečiaisiais asmenims esant AB „Swedbank, AB „Šiaulių bankas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2006-03-24 įsakymą Nr. ŽŠ-212 „Dėl leidimo nuomoti naudojamu žemės sklypus“ ir jo priedą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šakų skyriaus vedėjo 2012-10-12 įsakymą Nr. 18VĮ-(14.18.2)-1045 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir nekilnojamojo turto registro įrašų patikslinimo; pripažinti 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, išnuomojo dalimis 0,2092 ha valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomininkams AB „Minpenta“, UAB „Jundula“, D. M., D. S. įmonei „Vuorė“.
Ieškovas savo patikslintus reikalavimus grindžia tuo, kad Kauno apygardos teismo 2004-09-14 nutartimi UAB „Šilupė“ buvo iškelta bankroto byla. Realizuojant bankrutavusios įmonės turtą 2005-07-04 buvo surengtos varžytynės, kurių metu ieškovas V. S. įsigijo skalbyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Marijampolės apskrities viršininko 2006-03-24 įsakymo Nr. ŽŠ-212 „Dėl leidimo nuomoti naudojamus žemės sklypus“ pagrindu, 2006-03-29 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Lietuvos Respublikos valstybė atsakovams UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, D. S. įmonei „Vuorė“ ir D. M. išnuomojo 0,2092 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Būtent ant šios valstybinės žemės stovi BUAB „Šilupė“ priklausę ir varžytynėse ieškovo įsigyti kiemo statiniai, o atsakovų įsigyti pastatai. Sutartimi buvo nustatytos kiekvienam iš nuomininkų tenkančios bendro išnuomoto žemės ploto dalys. Sudarius šią sutartį nuomininkai įgijo teisę 50 metų laikotarpiui naudotis valstybine žeme, esančia po ieškovui V. S. nuosavybės teise priklausančiu statiniu-kiemo aikštele. Tokiu atveju susidarė tokia situacija, kad žemės plotas ir statinys, ant kurio jis stovi, priklauso skirtingiems valdytojams. Ieškovo teigimu, Valstybinės žemės sklypo dalys atsakovams nepagrįstai buvo nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 32 punktu, nukreipiančiu į 7 punktą, kuriame nurodyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ar kitos paskirties statinio bendraturčio perkama/naudojama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kitos statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Šių Taisyklių 33 punkte įtvirtina nuostata, jog „kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskirai statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-08-16 išrašą pastatai, priklausantys atsakovams yra įregistruoti kaip atskiri, savarankiškai funkcionuojantys objektai, kurie nuosavybės teise priklauso skirtingiems savininkams. Būtent todėl suformuoto valstybinės žemės sklypo dalys atsakovams turėjo būti nustatytos vadovaujantis Taisyklių 33 punktu nukreipiančiu į 8 punktą tvarka, kuriame nurodyta, jog keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais, parduodama/išnuomojama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Parduodamų/išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka parengtą parduodamo/nuomojamos žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Ieškovas teigia, kad ginčijama administracinis aktas turėtų būti panaikintas, o valstybinės žemės nuomos sutartis pripažinta negaliojančia, nes ginčijama nuomos sutartimi atsakovams buvo išnuomota dalis žemės sklypo esanti po ieškovui priklausančiu statiniu – asfaltuota ir betonuota kiemo aikštele. Šiuo atveju išnuomojant valstybinę žemę po kitam savininkui priklausančiu pastatu atsirado ieškovo ir atsakovų interesų kolizija, buvo nepagrįstai apribotos ieškovo, kaip savininko, teisės. Ieškovas, eksploatuodamas jam priklausantį pastatą ir statinį – kiemo aikštelę, negali visiška apimtim pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisėmis, tai yra savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Taisyklių 30.6 punktas įpareigoja nuomotoją sprendime dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta (I tomas, b. l. 76-80).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ir jo atstovas T. Š. teismo posėdyje prašydami patikslintą ieškinį atmesti nurodo tokius atsikirtimus: Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, tarp jų ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Atsakovas laiko, kad nepaisant to, kad žemės sklype esantys kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip statiniai, jie priskiriami neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie turėtų tarnauti pagrindiniam statiniui ar įrenginiui, tai yra savarankiška veikla, eksploatuojant kiemo aikštelę, tvorą, nevykdoma. Net jei ir būtų pripažinta, kad ieškovas turi subjektinę teisę išnuomoti žemės sklypo dalį, ieškovui priklausančiam turtui, esančiam žemės sklype, nekilnojamojo turto registre iki šiol nėra nurodytas plotas, pagal kurį būtų galima nustatyti tenkančią išnuomotiną žemės sklypo dalį. Ieškovas prie ieškinio prideda Namų valdos techninės apskaitos kortelės kopiją, kurioje nurodomi ieškovui priklausančio turto plotą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad rengiant valstybinės paskirties žemės nuomos sutartis, į šios rūšies dokumentuose nurodytus duomenis pagal Taisyklių nuostatas nėra atsižvelgiama (I tomas, b. l. 31-33, 99-103).
Atsakovas UAB „Jundula“ prašydamas ieškinį atmesti teismui pateiktame atsiliepime nurodo tokius atsikirtimus: atsakovo teigimu, niekada nekilo jokių ginčų, nesutarimų ar trukdžių naudotis šiuo sklypu nei vienam iš nuomotojų, nei ieškovui. Be to UAB „Jundula“ yra įkeitusi AB bankui „Swedbank“ nuosavybės teise priklausantį Laisvalaikio centro pastatą ir 0,0539 ha ploto žemės sklypo nuomos teisę, todėl bet koks minimo žemės sklypo nuomos sutarties keitimas būtų susijęs su išlaidomis. Pripažinus minimą žemės sutartį negaliojančia UAB „Jundula“ turėtų materialinių nuostolių (I tomas, b. l. 44).
Atsakovas UAB „Minpenta“ prašydamas patikslintą ieškinį atmesti teismui pateiktame atsiliepime nurodo tokius atsikirtimus: atsakovo teigimu, jam nesuprantama ieškovo pretenzija dėl žemės, esančios po 40 metų asfaltu, ir dar labiau nesuprantama pozicija, kurioje reiškiamas pageidavimas išsinuomoti žemės sklypą, kuris aptvertas tvora. Jų nuomone buvo neteisingai įvykdytas kiemo statinių pardavimas, nes atsakovo UAB „Minpenta“ įsigytas pastatas liko be priėjimo prie pastato, kadangi aplinkui pastatą randasi V. S. asfaltas Atsakovas teigimu, žemės nuomos sutartis sudaryta teisingai, kiekvienam pastatui paskirtas žemės sklypas, kurį visi šios žemės sklypo bendrasavininkai pasidalino pagal priėjimą prie pastatų ir jokių pretenzijų vieni kitiems neturi. Ieškovas V. S. buvo paskutinis BUAB „Šilupė“ pastatų komplekso pirkėjas. Dėl visiškai nesuprantamų ir nelogiškų priežasčių jis nusipirko asfalto dangą, kurios didžioji dalis aiškiai neturėjo jokio ryšio su jo perkamu statiniu. Kadangi daliai įvažiavimo yra nustatytas servitutas, nėra didėlio skirtumo, kad žemė po juo išnuomota. V. S. siūlė kaip kompensaciją už servitutiniame kelyje išnuomotą mažesnį žemės sklypą, leisti naudotis mašinų stovėjimo aikštelėje viena vieta, bet jis kategoriškai atsisakė. Atsakovas UAB „Minpenta“ nesutinka dengti V. S. bylinėjimosi išlaidų, kadangi pilnai sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos pasirašytas žemės nuomos sutartimi. Be to, UAB „Minpenta“ yra įkeitusi AB „Šiaulių bankui“ nuosavybės teise priklausantį Autoserviso pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir visą išnuomotą žemės sklypo nuomos teisę. Todėl bet koks minimo žemės sklypo nuomos sutarties keitimas būtų susijęs su išlaidomis arba netgi nutraukta paskolos sutartimi, kas įmonei sukeltų nepakeliamų pasekmių (I tomas, b. l. 45, 94).
Šalies argumentai
A. R. S. prašydamas patikslintą ieškinį atmesti nurodo tokius atsikirtimus: jam su žmona perkant pastato dalį pirkimo – pardavimo sutartyje buvo apibrėžtos pastatui priskirtos teritorijos ribos ir joje nebuvo pažymėta jokių kitų galimų turto ar teritorijos savininkų bei pretenzijų. Pirkimo metu jie su kitais bendro pastato savininkais aptarė ir žodžiu nustatė teritorijoje naudojimo tvarką pagal priėjimo būtinybę pastato dalių eksploatavimui. Ieškovas ieškinyje nepateikė jokių duomenų apie jam priklausančios aikštelės konkrečias ribas, nei apie jos vietą bendrame teritorijos plane, pridėdamas tik 1994 m. bendrą planą buvusios UAB „Šilupė“ valdos, kuri pardavus pastatus dalimis buvo išskaidyta ir išdalinta proporcingai pagal pastatų dalių plotą. Jokios informacijos apie ieškovo pretenzijų į teritoriją pagrįstumą nėra matęs ir jokių pretenzijų dėl teritorijos ieškovas jam asmeniškai iki šiol nėra pareiškęs. Mano, kad iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovas turėjo informuoti jį, kaip būsimą atsakovą, apie savo pretenzijas, ir pateikti savo siūlymą dėl teritorijos naudojimo tvarkos nustatymo. Panaikinus ieškinyje nurodomos teisės aktus, jo pastato dalies pirkimo – pardavimo sutartis taptų ginčytina, būtų pažeisti jo teisėti lūkesčiai, jo šeima patirtų didelę materialinę ir moralinę žalą, kas iššauktų tolimesnius ieškinius. Kadangi jo ir žmonos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta su pardavėju D. M. yra teisėta ir teisinga, sudaryta atsižvelgiant į galiojančią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybinės žemės nuomos sutartį, nemato jokios savo kaltės ir nesutinka padengti ieškovui bylinėjimosi išlaidas (I tomas, b. l. 93).
Atsakovas UAB „Scanprekyba“ prašydamas dėl patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, nurodo tokias aplinkybes: ginčijamos 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu UAB „Scanprekyba“ nebuvo šios sutarties šalis, todėl įmonei nežinomos sutarties sudarymo aplinkybės. 2012-11-14 tarp UAB „Scanprekyba“ ir D. S. įmonės „Vuorė“ buvo sudaryta pastato pirkimo – pardavimo sutartis. Įgydama pastatą, įmonė perėmė teise ir pareigas, kylančias iš 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutarties (I tomas, b. l. 96-97).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašydamas patikslintą ieškinį atmesti nurodo tokius atsikirtimus: 2013-05-10 AB Šiaulių bankas ir atsakovas UAB „Scanprekyba“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas nurodytai įmonei suteikė 600 000 Lt kreditą. Kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Scanprekyba“ bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos teisė priklausanti UAB „Scanprekyba“. Turtas buvo įkeistas sutartinės hipotekos sutartimi, patvirtinta 2013-05-15. Sutartinės hipotekos sutartis buvo patvirtinta laikantis įstatymo reikalaujamos formos. AB Šiaulių banko nuomone, patenkinus ieškovo ieškinį, būtų pažeisti AB Šiaulių banko kaip hipotekos kreditoriaus interesai. Be to, AB Šiaulių banko Alytaus filialo ir UAB „Minpenta“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią nurodytai bendrovei buvo suteiktas kreditas. Kredito grąžinimui ir kitų prievolių įvykdymui užtikrinti AB Šiaulių bankui buvo įkeistas turtas, priklausantis kredito gavėjui UAB „Minpenta“. Nurodytas turtas buvo įkeistas sutartine hipoteka, kuri buvo patvirtinta. Įkeičiant turtą sutartinės hipotekos sutartimis, nei kreditoriui AB Šiaulių bankas, nei notarui, tvirtinusiam hipotekos ir įkeitimo sandorį, nebuvo žinoma apie patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad įstatymas gina hipotekos kreditoriaus interesus – nekilnojamojo turto hipoteka ir daiktinės teisės – žemės sklypo nuomos teisės įkeitimas turi galioti iki visiško atsakovų UAB „Scanprekyba“, UAB „Minpenta“ prievolių įvykdymo AB Šiaulių bankui (I tomas, b. l. 141-144, II tomas, b. l. 9-12).
Trečiasis asmuo AB bankas „Swedbank“ prašydamas patikslintą ieškinį atmesti nurodo tokius atsikirtimus: UAB „Jundula“ yra hipotekos lakštu įkeitusi AB bankui „Swedbank“ nuosavybes teise priklausantį pastatą – laisvalaikio centrą ir visos esamos ir būsimos nuomos teisės į 0,0539 ha ploto žemės sklypo dalį. Ieškovas savo ieškinyje nepateikia jokios informacijos, kai įsigydamas ieškinyje minimą turtą pardavėjas jam perdavė teises į tą žemės sklypo dalį, kurią užima ieškovo nuosavybei priklausantis turtas. Taip pat ieškovas nenurodo ieškinio dalyko, tai yra patenkinus ieškovo reikalavimus ir pripažinus 2006-03-29 valstybinės – žemės nuomos sutartį negaliojančia, situacija nesikeičia, nes remiantis teisės aktais, kurie reglamentuoja valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, tokia sutartis su ieškovu sudaroma nebus (I tomas, b. l. 157-158).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos šios faktinės aplinkybės:
2005-07-04 ieškovas iš varžytinių įsigijo skalbyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (kanalizacijos šulinius 5 vnt., tvorą, kiemo aikštelę ir skysto kuro rezervuarą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 6-7).
Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašų duomenų matyti, kad 0,2092 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikos valstybei, yra statinių nepriklausančių žemės sklypo savininkui nuosavybės teise, tai yra pastatas-parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Scanprekyba“ (ginčo sutarties sudarymo metu priklausęs UAB „Vuorė“); pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. S. ir R. S. (ginčo sutarties sudarymo metu priklausęs D. M. ir UAB „Minpenta“); pastatas-automobilių remonto servisas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Minpenta“; pastatas-laisvalaikio centras, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Jundula“; kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. S.. Pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. S. ir A. S., registruotas kitu adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors yra visai šalia ieškovo įsigytų kitų kiemo statinių (I tomas, b. l. 8-13, 34-39, 40-42).
Marijampolės apskrities viršininko 2006-03-24 įsakymu buvo leista nuomoti ne žemės ūkio paskirties naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka (I tomas, b. l. 81-82).
2006-03-29 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities viršininko A. M. ir AB „Minpenta“, D. M., UAB „Jundula“, D. S. įmonės „Vuorė“ dėl 0,2092 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Žemės sklypas išnuomojamas 50 metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 2006-03-29. Šia valstybinės žemės nuomos sutartimi 0,2092 ha ploto žemės sklypas buvo išnuomotas tokiomis dalimis: AB „Minpenta“ – 0,0285 ha, D. M. – 0,0604 ha, UAB Jundula“ – 0,0539 ha, D. S. įmonei „Vuorė“ – 0,0664 ha (I tomas, b. l. 14).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 12 d. įsakymu buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro įrašai (I tomas, b. l. 83).
Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.551 str.). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Ginčijamos 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojo 2005-08-17 Taisyklių redakcija. Šių Taisyklių 28.1 punkte nustatyta, kad naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taisyklių 30.10 punkte įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių ar įrenginių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taigi, pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar V. S. valdomi statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme numatytus kriterijus, kuriems esant ieškovas galėtų reikalauti jam išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. ginčija teisės aktus, kurių pagrindu buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes šia sutartimi buvo išnuomota dalis žemės sklypo esanti po ieškovui priklausančiu statiniu – asfaltuota ir betonuota kiemo aikštele. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio nurodo, kad į išnuomoto žemės sklypo teritoriją patenka tik ieškovui nuosavybės teise priklausantys kiti statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra kanalizacijos šuliniai (5 vnt.), tvora, kiemo aikštelė, skysto kuro rezervuaras. Šio sklypo ribos buvo nustatytos Šakių miesto bendruoju ir miesto centro detaliuoju planu, patvirtintu Šakių rajono tarybos 2004-12-23 sprendimu T-304, todėl ieškovui įsigyjant statinius buvo žinomas suformuotas žemės sklypo ribos ir jo įsigyjamų statinių dislokacija.
Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kuriuose numatyta, kad nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Laikinieji statiniai Nekilnojamojo turto registre iš viso neregistruojami.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2005-07-04 V. S. varžytinių metu įsigijo skalbyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Varžytinių akte nedetalizuojama pastatų paskirtis, tačiau tiek pastatas-skalbykla, tiek kiti statiniai(inžineriniai)-kiemo statiniai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamo turto objektai ir jiems suteikti unikalūs numeriai. Ta aplinkybė, kad ginčo sklype esantys objektai (ir ieškovui priklausantys kiemo statiniai bei pastatas esantis šalia ir nepatenkantis į ginčo sklypą) įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, reiškia ne tik tai, jog jie yra savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiškai, bet ir neabejotinai patvirtina, kad gali funkcionuoti savarankiškai, nes priešingu atveju nebūtų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro 7 str. 1 d. 2 p. nustatytu būdu. Iš byloje esančios bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui priklausantis bylos ginčo objektas-kiti statiniai nėra susiję tik su ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato – sandėlio – veikla. Betonuota kiemo aikštele naudojasi ir atsakovai, turintys ginčo sklype nuosavybės teise įsigiję statinius. Taigi, tai, jog betonuota kiemo aikštele galima naudotis privažiuoti ir prie ieškovui priklausančio pastato-sandėlio, nesančio ginčo sklype, savaime nereiškia, kad sklype gali būti tik vienas pagrindinis daiktas, o kiti – jo priklausiniai. „Pagrindinio pastato“ ir „Kitų statinių ir jų dalių“ sąvokos, naudojamos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, nėra tapačios ir nereiškia, kad pagrindinis pastatas pagal kadastrinių matavimų bylą yra pagrindinis, o Kiti statiniai - antraeiliai daiktai ir Lietuvos Respublikos CK 4.12 str.- 4.13 str. prasme. Teismas sprendžia, kad ieškovui priklausanti betonuota kiemo aikštelė kartu su skysto kuro rezervuaru, tvora yra nuolatiniai inžineriniai statiniai, kurie nėra pastatai ir nėra ieškovo nupirkto pastato-sandėlio priklausiniai ir jų eksploatavimui būtinas žemės sklypas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.551 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintų „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ 28 str. 1 d. žemė po ieškovui priklausančiais kiemo statiniais turėjo būti išnuomota savininkui.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą viename valstybinės žemės sklype yra du savarankiškai funkcionuojantys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (pagrindiniai daiktai), sprendžiant dėl šių objektų savininkų teisių į žemės sklypą apimties, nustatoma, kokia sklypo dalis reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti (Taisyklių 8, 30.10 punktai). Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri savarankiški nekilnojamieji daiktai yra registruoti penki pastatai bei kiemo statiniai, kurie priklauso skirtingiems savininkams, tačiau ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis yra sudaryta ne su visais savininkais. Teismas daro išvadą, kad 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas žemės sklypas buvo suformuotas nesilaikant aukščiau nurodytų Taisyklių reikalavimų, tai yra 0,2092 ha žemės sklypo naudojamų dalių dydis buvo nustatytas tik nekilnojamąjį turtą – pastatus, turintiems asmenims. Toks 0,2092 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į kurio plotą įeina ir ieškovui priklausantys kiemo statiniai, naudojamų dalių dydžio nustatymas, prieštarauja Lietuvos Respublikos CK 4.39 str. 1 d., nes nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai panaikinant Marijampolės apskrities viršininko 2006-03-24 įsakymą Nr. ŽŠ-212, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šakių skyriaus 2012-10-12 įsakymą Nr. 18VĮ-(14.18.2.)-1045 bei 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N 84/06-121.
Nagrinėjant bylą susidarė 25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (Lietuvos Respublikos CPK 92 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai kad patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.; 92 str. 2 d.). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinas jo sumokėtas 115,85 Eur (400 Lt) žyminis mokestis bei 347,54 Eur (1 200 Lt) išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį teismui (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2006-03-24 įsakymą Nr. ŽŠ-212;
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šakių skyriaus 2012-10-12 įsakymą Nr. 18VĮ-(14.18.2.)-1045;
Panaikinti 2006-03-29 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N 84/06-121.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, UAB „Scanprekyba“, R. S., R. S. 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 ct) žyminio mokesčio bei 347,54 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 54 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui V. S..
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, UAB „Scanprekyba“, R. S., R. S. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.