Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1063-834/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
1-1063-834/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09748-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Nukentėjusysis
J. G.
Kaltinamasis
G. G.
Advokatai
Eugenijus Karažinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1063-834/2021Proceso Nr. 1-01-1-09748-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIO NO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,Sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei, Algimantui Žilioniui,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniuidalyvaujant kaltinamojo gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,dalyvaujant nukentėjusiajai J. G. (dalyvavo 2021-10-06)dalyvaujant ekspertui S. C. (dalyvavo 2021-11-04),dalyvaujant vertėjoms Viktorijai Mikelevič, Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje, iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo ir perdavimo priemones (ZOOM platformą) išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. G. (G. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta-(duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009-03-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 201 str. 2 d. paskirta 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda;

2. 2015-03-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 140 str. 2 d. paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per 4 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų. Vadovaujantis BK 64 str. 1,2,7,8, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesiams įpareigojant per 4 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų bei 68 MGL (2560,88 Lt) bauda

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2021-03-29 ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku name, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį ir artimąjį giminaitį – senyvo amžiaus motiną J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent: tyčia sudavė rankos delnu vieną kartą per veidą ir rankos delnu sudavė jai ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajai J. G. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis 2021-03-30 apie 17.20 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,72 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį artimąjį giminaitį – senyvo amžiaus motiną J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent: tyčia sudavė 3 kartus į krūtinės sritį ir ne mažiau kaip 4 kartus sudavė į galvos sritį, tokiais veiksmai nukentėjusiajai J. G. sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis 2021-03-30 apie 17.20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,72 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojęs fizinį smurtą prieš savo šeimos narį artimąjį giminaitį - senyvo amžiaus motiną J. G., gim. (duomenys neskelbtini)m., ją grasino nužudyti, pasakydamas, jog jam pakaks penkių sekundžių peiliu ją užmušti, tuo sudarydama pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis G. G. kaltu pripažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, peiliu motinai negrasino, nes nebuvo peilio. Nepripažįsta 2021-03-29 įvykio, taip pat nepripažįsta kad trenkė motinai į veidą. 2021-03-30 buvo išgėręs, mama pradėjo rėkti ant jo ir išėjo į virtuvę, nagais norėjo sudraskyti jam veidą, jis gi norėdamas ją atstumti, vieną kartą ją pastūmė ir taip išėjo, kad ji nugriuvo prie šaldytuvo, tačiau jos nemušė, nenorėjo, kad ji griūtų. Trijų smūgių sudavimo nepripažįsta, taip pat nepripažįsta, kad grasino motinai. Gal ir pasakė kažką, bet tai buvo nerimtai, kokius jis tiksliai žodžius sakė, nepamena, buvo neblaivus, tuo metu mama rėkė ant jo dėl to kad jis išgėrinėjo, rėkė necenzūriniais žodžiais. Ji blogai girdi, todėl reikia rėkti jai atgal. Mano, kad mama pranešė policijai, nes jis ją pastūmė ir ji nugriuvo, turbūt susidraskę užtrauktuku, nugriuvo ir atsitrenkė į grindis. Gailisi, kad pastūmė mamą, nori atsiprašyti jos.

Nukentėjusioji J. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus buvo girtas, pradėjo muštis. Mušė nestipriai. Ranka sudavė per galvą ir krūtinę, paskui sudavė į nosį ir ji nuėjo pas kaimynę, paprašė, kad paskambintų dukrai ir iškviestų policiją. Kai sudavė sakė kažką, buvo girtas, ji kurčia nieko negirdėjo. Kad užmuš sakė, nes girtas buvo, bet tik taip pasakė. Prieš tai dieną G. nedarė nieko, tik rėkdavo. Tik vieną dieną mušė. Kai sūnus išgeria, būna kad pradeda kabinėtis. Kai sūnus grasino nužudyti nerimtai priėmė, nes taip tik pasakė. Ji atleidžia jam ir prašo nesodinti.

Iš nukentėjusiosios J. G. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog nukentėjusioji J. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sūnumi G. G.. Jos sūnus dažnai vartoja alkoholį ir būna agresyviai nusiteikęs prieš ją. 2021-03-29 sūnus jai liepė pagaminti jam valgyti. Pagamino šaltienos ir išvirė bulvių. Sūnus buvo girtas ir vakare, tiksliai neprisimena kelintą valandą, trenkė rankos delnu per veidą ties nosimi. Jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Taip pat sūnus jai kelis kartus rankos kumščiu trenkė per galvą. Jai skaudėjo. Ji niekur nesikreipė ir policijos nekvietė, nes neturi telefono. 2021-03-30 ryte, tiksliai neprisimena kelintą valandą, sūnus liepė atnešti jam valgyti. Atnešė jam šaltieną ir pašildė bulves. Sūnus paėmė lėkštę su šaltiena ir ją metė ant grindų. Sūnus pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir puolė ją mušti, o būtent trenkė jai kelis kartus kumščiu per krūtinę, nuo ko pradėjo dusti ir pajuto stiprų skausmą, kuri jaučia iki dabar. Vėliau sūnus jai trenkė per galvą ir pradėjo grasinti, kad ją gali su peiliu nužudyti. Peilio nerodė, o pasakė, kad jam ją su peiliu užmušti pakaks penkių sekundžių. Kadangi yra senas žmogus ir neturi jėgų apsiginti nuo sūnaus pastovaus smurto bei neturi galimybių iškviesti pagalbą, jai tenka kentėti pastovų smurtą nukreiptą prieš ją, tačiau ji išsigando, kad pas sūnų nuo alkoholio sutriko psichika ir jis gali ją sužaloti dar stipriau, todėl nuėjo pas kaimynų dukrą B. S. ir paprašė, kad ji paskambintų dukrai I. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) ir praneštų, kad ją muša jos brolis G., kad ji iškviestų policijos pareigūnus arba atvažiuotų pati. Sūnus prieš ją smurtauja visada, kai būna girtas. Dažniausiai ją muša per galvą, kad nesimatytų sumušimų. Ji į policiją anksčiau nesikreipė. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (b.l.45-48, I tomas). Nukentėjusioji J. G. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-03-29 sūnus jai liepė pagaminti jam valgyti. Pagamino šaltienos ir išvirti bulvių. Sūnus buvo girtas ir vakare, tiksliai neprisimena kelintą valandą, sūnus sudavė rankos delnu jai per veidą ties nosimi. Jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pajuto stiprų fizinį skausmą, apdraskė jai nosį. Tiksliai kuria ranka sudavė, pasakyti negali. Taip pat sūnus jai mažiausiai 4 kartus rankos delnu trenkė per galvą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Dėl šio įvykio niekur nesikreipė. 2021-03-30 apie 16 val. tiksliai neprisimena kelintą valandą sūnus liepė atnešti jam valgyti. Atnešė jam šaltieną ir pašildė bulves. Sūnus paėmė lėkštę su šaltiena ir ją metė ant grindų. Sūnus pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir puolė mušti, o būtent: 3 kartus rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Vėliau sūnus jai rankos delnu mažiausiai 3 kartus sudavė į galvą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir pradėjo grasinti, kad ją gali su peiliu nužudyti. Peilio nerodė, o pasakė, kad jam ją su peiliu užmušti pakaks penkių sekundžių. Jo grasinimų išsigando ir mano, kad jie galėjo būti realūs, nes jis ne pirmą kartą prieš ją smurtauja. Kadangi yra senas žmogus ir neturi jėgų apsiginti nuo sūnaus pastovaus smurto bei neturi galimybių iškviesti pagalbą jai tenka kentėti pastovų smurtą, nukreiptą prieš ją, tačiau išsigando, kad pas sūnų nuo alkoholio sutriko psichika ir jis gali ją sužaloti dar stipriau, todėl nuėjo pas kaimynų dukrą B. S. ir paprašė, kad ji paskambintų jos dukrai I. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) ir praneštų, kad ją muša jos brolis G., kad ji iškviestų policijos pareigūnus arba atvažiuotų pati. Sūnus prieš ją smurtauja visada, kai būna girtas, dažniausiai jis muša per galvą, kad nesimatytų sumušimų. Ji į policiją anksčiau nesikreipė. Greitoji atvykusi nebuvo, nes atsisakė, kadangi nenorėjo vykti į ligoninę. Iš policijos pareigūnų gavo siuntimą kreiptis pas med. ekspertus. Ekspertizę padarė 2021-03-31 14:00 val. Nori pabrėžti, kad nuo akistatos ir parodymų patikrinimo atsisako dėl savo senyvo amžiaus bei prastos sveikatos, yra sunkiai vaikštanti, todėl parodyti ant manekeno, kaip taip buvo, negalėtų. Taip pat sunkiai girdi, todėl prašo remtis šiuo metu duotais jos parodymais viso ikiteisminio tyrimo metu. Civilinio ieškinio nereikš. Daugiau neturi, ką pasakyti. (b.l.60-62, I tomas).

Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai paskambino mamos kaimynė B. S., pasakė kad atėjo mama, verkia, kad brolis ją sumušė. Pati su motina telefonu nekalbėjo nes ji blogai girdi, telefonu kalbėjo su kaimyne B. S.. Ji pasiūlė, kad jos sūnus nuvažiuotų ir paimtų mamą pas juos, tačiau mama nesutiko paprašė iškviesti policiją. Po įvykio ant mamos ant nosies matė du kažkokį įdrėskimą. Vėliau pati mamą matė kai vežė ją į abdukciją. Mama skųsdavosi, kad jie su broliu nuolat konfliktuoja, nes jie panašaus charakterio mama senyvo amžiaus, o brolis nuolat girtauja. Mama sakė, kad šaltiena broliui nepatiko. Mama negalėjo įsigalvoti, nors ir turi atminties sutrikimų ir kažką pamiršta. Apie tai, kad mama sakė, jog brolis grasino ją užmušti peiliu nepamena, nes praėjo daug laiko. Ji skundėsi, kad brolis G. G. ją pastūmė, bet nesakė kur, abejoja, kad mama tai galėtų sugalvoti. Kai brolis negeria viskas būna gerai. 2021-03-29 jos nematė, po 30 d. susitiko ir mama pasakojo, kad brolis trenkė jai 2021-03-30 į krūtinę. Kas buvo dieną prieš tai nieko nepasakojo. Policijoje vykusioje motinos apklausoje nedalyvavo, tyrėja ją pakvietė tik pabaigoje, kadangi mama blogai girdi, tyrėja jai pateikė perskaityti protokolą ir mama pasirašė. Jos manymu brolis rimtai negrasino susidoroti su mama. Mama daugiau provokuoja kaip senyvas žmogus, tačiau galbūt bijo brolio išgėrusio.

Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jos nebuvo ir ji nieko nematė. Apie įvykį sužinojo iš sesers, sužinojo, kad brolis sumušė mamą. Tai sužinojusi, pas mama nevyko. Klausė mamos, kas nutiko, mama pasakė, kad brolis grasino jog nužudys mamą, kokiais žodžiais buvo grasinama nesakė. Mama tik sakė, kad brolis porą kartų sudavė jai į krūtinę ir į galvos sritį. Kur į galvos sritį sudavė nesakė, nežino ar čia buvo per vieną dieną. Pas tyrėją buvo apklausta, davė teisingus parodymus, tada geriau aplinkybes prisiminė. Mama atminties problemų neturi. Mano, kad brolis tikrai negalėjo įvykdyti ketinimų dėl nužudymo, nežino kodėl mama pranešė policijai, mama brolio nebijo, tačiau išgėrusio šiek tiek bijo. Jų santykiai normalūs. Mama mėgsta pafantazuoti. Nežino ar mama išsigalvojo ar tikrus įvykius pasakojo.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo parodymų, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu matyti, jog liudytoja K. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. G. yra jos motina. Kiek jai yra žinoma, buvo pora kartų, kai brolis G. smurtavo prieš motiną J.. Dėl įvykio 2021-03-30, kuriuo metu brolis sumušė motiną, nori pasakyti, kad pati įvykio nematė, tik gali papasakoti, ką jai yra papasakojusi motina. Kai atvyko pas motiną po įvykusio įvykio, pastaroji papasakojo, kad brolis dvi dienas iš eilės ją mušė, t. y. šių metų kovo 29 d. ir 30 d. Kaip jai yra žinoma, motina nubėgo pas kaimynę, kuri paskambino jos sesei ir pranešė, kad brolis sumušė motiną. Sesuo iškvietė policiją. Taigi, jai motina pasakojo, kad jos brolis kaip minėjo, ją mušė dvi dienas iš eilės, tiksliai nenurodė, kur mušė. Taip pat sakė, kad brolis jai žodžiu grasino, kad gali ją per kelias minutes užmušti. Motina apie tai, kad brolis grasino jai peiliu nieko neminėjo. Savo motinos klausė, iš kur pas ją atsirado sužalojimai kairėje plaštakoje. Į tai motina atsakė, kad ji pati susižalojo kairę plaštaką, tačiau detaliau, kaip ji tai padarė, nepapasakojo. Nori paprašyti tiek savo vardu, tiek sesers, kad daugiau motinos J. neapklausinėti, nes dėl šio įvykio ji gavo neigiamų išgyvenimų bei yra senyvo amžiaus dėl ko jai sunku kalbėti. Be to turi problemų su klausa. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti neturi. (b.l.76-78, I tomas).

Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, dėl smurto artimoje aplinkoje, atvykus, nerado adreso, pasiklausė pas kaimynus, kai bendravo su kaimynais, pamatė močiutę, su ja buvo sunku susikalbėti, ji neprigirdi, sunkiai kalba, ji paaiškino, kad ją stipriai muša. Po to bendraujant su ta močiute, ji pasakė, kad smurtauja prieš ją sūnus, jis pastoviai ją muša jis dabar namuose, sake muša per galva, rodė kad kumščiais per galva, matėsi nubrozdinimai veido srityje, nosies srityje, taip pat sakė, kad grasino peiliu, pati negalėjo nurodyti kuriuo peiliu. Jis nesuprato, ar sūnus buvo paėmęs peilį, ar tik grasino nepaėmęs peilio, klausė močiutės kokiu peiliu grasino, bet ji tai nenurodė. Ji buvo sunerimusi, galbūt jautė baimės jausmą, galbūt buvo šoke. Kartu su močiute užėjo į namus, namie ji nurodė savo sūnų. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, sakė, kad nesmurtavo, bendravo ramiai, tvarkingai, nesipriešino. Su močiute dokumentų nepildė, susiskambino su policijos komisariatu, jie nurodė, kad ją apklaus tyrėjas, sulaikė asmenį ir pristatė į komisariatą. Po to bendravo su kaimyne, kuri pasakė, kad prie jos priėjusi močiute pasakė, kad prieš ją smurtauja ir tai vyksta nuolatos, vėliau pati močiute pasakė tai.

Liudytoja L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiosios apklausa buvo ganėtinai sunki, ji senyvo amžiaus, sunkiai girdi, vaikšto, apklausa buvo kabinete, ji ją apklausinėjo kartu su rusų kalbos vertėja, buvo atliekama papildoma apklausa, kad patikslinti parodymus, buvo svarbu sužinoti kiek kartu suduota, dėl grasinimų. Su ja buvo sunku susikalbėt, buvo garsiai šaukiama jai. Jai buvo viskas išversta, perskaityta, dukrai irgi viskas buvo perskaityta. Apklausos metu nukentėjusioji viską prisiminė, ji net susijaudino kai kuriose vietose, verkė. Verkė dėl to, kad kai sūnus prisigeria, pastoviai ją muša, per galva ją muša, ji neturi telefono, kaip išsikviesti pagalbą.

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo tarnybinį pranešima iš kitų patrulių, į įvykio vietą nuvyko su rusų kalbos vertėja, pradėjo bendraut su nukentėjusia, suprato, kad ji turi bėdų su klausa, bet pavyko susikalbėti. Vertėja šalia sėdinti uždavinėjo jo pateiktus klausimus ir susikalbėjo. Kai kuriuos klausimus 2-3 kartus reikėjo pakartot. Nuosekliai viską pasakojo, to pakako jiems susirašyt tarnybinį. Ji nurodė, kad jos sūnus turi problemų su alkoholiu, dėl kurio tampa agresyvus ir nenuspėjamas, labiausiai prisimena tą atvejį paskutinį, kai motinai liepė pagaminti valgyt, ji stovėjo virtuvėj, ar tarpduri ir jis iš kumščio davė jai į krūtinę. Ji minėjo ir apie ankstesni smurtą, bet jis neprisimena prieš kiek laiko.

Liudytoja B. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo kovo mėnesį, dienos neatsimena, buvo darbo diena, buvo nuotoliniai mokslai, maždaug po pietų, namuose truputi užmigo, išgirdo, kad eina jos kaimynė J., šaukia ir kviečia jos vardą, kaimynė užėjo pas ją, sakė, kad ją muša sūnus. J. verkdama šaukė, nesuprato ką šaukė, verkė, labai prašė, kad paskambintų dukrai. Ji paskambino kaimynės dukrai Irenai, ji pasakė, kad paskambins policijai, ir policija atvažiavo. Padėjo jai. Ką pasakojo konkrečiai neatsimena, Nesakė dėl ko galimai sūnus ją mušė. Negali pasakyti ar buvo tokių atveju anksčiau, nes ji dirba ir studijuoja, namie būna retai. Kaltinamąjį pažįsta, gyvena 20 metų kaimynystėje, nežino ar mėgsta išgert. Nukentėjusiosios dukros čia negyvena. Atsimena, kad pas nukentėjusiąją buvo maža mėlynė.

Ekspertas S. C. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo specialisto savo išvadą. 2021 metų kovo 31 dieną, į medicinos apžiūros tarnybą, Vilniaus skyrių atvyko J. G. ir atlikta jos apžiūra ir buvo nustatyti sužalojimai. Šie sužalojimai galėjo atsirasti, nuo daikto žalojimo, bet kokio konkretaus daikto negali pasakyti, bet su paviršiais, kad kontaktavo gali pasakyti. Remiantis žalojimų specializacija, kad jie yra skirtingose plokštumose, mažai tikėtina, kad jie atsirado griūnant. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1-3 parų laikotarpio iki apžiūros. Apžiūra buvo kovo 31 d., tai 1-3 dienų laikotarpi, galėjo būti ir 29 dienos sužalojimai. Sužalojimai yra panašaus senumo ir pasisakyti kurie galėjo būti padaryti 29, ar 30, nėra galimybės, nes jie yra panašaus senumo. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek griūnant, todėl kaip sužalojimai konkrečiu būdu buvo padaryti negali pasakyti. Jei vertinant atskirai, neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant. Sužalojimai, kurie šiuo atveju yra skirtingose plokštumuose, vertinant visumoje, vienu griuvimu negalėtų būti paaiškinami. Labiausiai tikėtina griūnant, turėtų susiformuoti ir aplinkiniuose audiniuose papildomi sužalojimai, lydintys tą konkretų sužalojimą. Šiuo atveju jeigu yra sužalojimas vieno plokštumoje, kaip pavyzdžiui nosies nugarėlėje, tai labiausiai tikėtina, kad būtų tą sužalojimą lydintys kiti sužalojimai, kaip pavyzdžiui kaktoje. Šiuo atveju visi sužalojimai yra skirtingose plokštumuose.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2021-03-30 17,23 val. VA VPK buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), J. G., gim. (duomenys neskelbtini), pastoviai muša sūnus G. G., gim. (duomenys neskelbtini)m. Atvykus į įvykio vietą smurtas pasitvirtino. (b.l.3-4, I tomas);

Iš byloje esančio 2021-03-30 VA VPK KP NVRS vyresniosios tyrėjos J. L. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 140 str. 2 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-03-30 apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) G. G., gim. (duomenys neskelbtini)m., fiziškai smurtavo prieš savo motiną J. G., gim. (duomenys neskelbtini)m., t. y. sudavė tris smūgius į krūtinę ir ikiteisminio tyrimo metu sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. (b.l.15-20, I tomas);

Iš byloje esančio 2021-06-03 VA VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nustatyta, kad 2021-03-29 ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku name, esančiame (duomenys neskelbtini), G. G. panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną J. G., o būtent tyčia sudavė rankos delnu vieną kartą per veidą ir rankos delnu sudavė jai ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajai J. G. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą, todėl tikslinga pradėti šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje papildomą ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 2 d., nesuteikiant tyrimui atskiro numerio. (b.l.25-28, I tomas);

Iš byloje esančio 2021-06-03 VA VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 1 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09748-21 buvo nustatyta, kad 2021-03-30 apie 17.20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), G. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, laikydamas peilį rankoje grasino nužudyti savo šeimos narį - motiną J. G., pasakydamas, jog jam pakaks penkių sekundžių peiliu ją užmušti, tuo sudarydama pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl tikslinga pradėti šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje papildomą ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str. 1 d., nesuteikiant tyrimui atskiro numerio. (b.l.29-32, I tomas);

Iš byloje esančio 2021-06-03 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas (duomenys neskelbtini). Garso įrašo data 2021-03-30. Garso įrašo pradžia: 17:20:56. Garso įrašo trukmė: 1 min. 42 sek. Garso įraše girdima, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, prisistačiusi I. B., kuri nurodo, kad nori iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), nes brolis sumušė motiną J. G.. Pasakė, kad greitoji turbūt nereikalinga bus. Pokalbis vyksta rusų kalba. (b.l.85-86, I tomas);

Iš byloje esančio 2021-04-30 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du vaizdo ir garso įrašai daryti įvykio vietoje policijos pareigūnų įvykio vietoje. Įrašuose užfiksuota, kad atvykę pareigūnai bendrauja su moterimi, kuri nurodo, kad būdama namuose išgirdo, kaip šaukia ją vardu ir prašo pagalbos. Išėjusi į kiemą pamatė, kad tai senyvo amžiaus kaimynė, kuri pasiprašė pas ją į namus ir papasakojo, jog sūnus girtas mušė, išvarė iš namų bei paprašė, kad praneštų dukrai apie tai. (b.l.87-88, I tomas);

Iš byloje esančio 2021-03-30 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus dėl smurto artimoje aplinkoje apžiūrima įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis vienkiemyje, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra medinis, vieno aukšto. Įėjus pro medines namo duris patenkama į prieškambarį, kuris yra apstatytas baldais. Stovint nugara į lauko duris kairėje pusėje yra durys į koridorių, iš kurio patenkama į gyvenamąsias patalpas. Stovint nugara į koridoriaus duris kairėje pusėje yra durys į kambarį Nr. 1., kuris yra tvarkingas, apstatytas svetainės baldais. Kambarys Nr. 1 yra pereinamas - stovint nugara į kambario Nr. 1 duris dešinėje pusėje yra durys į kambarį Nr. 2. Jo kairėje pusėje yra lova, centre, priešais duris yra stalas su foteliais. Stovint kambaryje Nr. 2 nugara į duris dešinėje pusėje yra durys į virtuvę, kurios kairėje pusėje yra sustatyti stalai. (b.l.37-42, I tomas);

Iš byloje esančios 2021-03-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad J. G. nustatytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai yra gyjantys, todėl pasisakyti apie jų pasekmes nėra galimybės. (b.l.54-55, I tomas);

Iš byloje esančio 2021-05-24 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad į užduotą klausimą, ar 2021-03-31 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, galėjo būti padaryti 2021-03-29, specialistas atsakė, jog nustatyti sužalojimai padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, todėl neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti ir 2021-03-29 dieną. (b.l.57-58, I tomas).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo G. G. kaltė, jog jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. G. (du epizodai) ir grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą įrodyta. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. G. savo kaltę pripažino iš dalies tik dėl to, kad 2021-03-30 vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ši griuvo ir atsitrenkė į grindis. Tačiau kitų faktinių bylos aplinkybių jis nepripažino, paaiškindamas, kad 2021-03-29 kaltinime nurodyto įvykio visai nebuvo, motinai negrasino ir kitų smūgių motinai nesudavė. Sužalojimas veide pas motina jo manymu galėjo atsirasti nuo susidraskymo užtrauktuku. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymo patvirtina iš dalies jo paties parodymai, nukentėjusios J. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš dalies liudytojos K. S. parodymai, kitų liudytojų parodymai, eksperto paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, specialisto išvada, garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-719/2018). Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Šiuo atveju pažymėtina, kad nors kaltinamais iš esmės neigia smurtavęs prieš motiną, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tiek 2021-03-29 tiek ir 2021-03-30 įvykio metu kaltinamojo naudotą smurtą prieš nukentėjusiąją. Byloje nekyla abejonių dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų. Jie užfiksuoti byloje esančiame tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir prie jo pridėtų nuotraukų (b.l. 5-7). Teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad sužalojimai, kurie šiuo atveju yra skirtingose plokštumuose, vertinant visumoje, vienu griuvimu negalėtų būti paaiškinami. Eksperto paaiškinimu, labiausiai tikėtina, kad griūnant, turėtų susiformuoti ir aplinkiniuose audiniuose papildomi sužalojimai, kurių šiuo atveju nebuvo nustatyta. Priešingai, visi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra skirtingose plokštumuose. Nors nukentėjusioji teismo posėdžio metu teigė, kad kaltinamasis 2021-03-29 tik rėkė, o kitą dieną mušė, jam atleidžia ir prašo jo nesodinti. Visgi pažymėtina, kad nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo jai suprantama kalba, jos apklausose dalyvavo vertėjas ir jos apklausą atliko pareigūnai, netikėti nukentėjusiosios pirminiais paaiškinimais ir pareigūnų užfiksuotais duomenimis teismas neturi pagrindo. Pirminėse apklausose nukentėjusioji nurodė, jog sūnus prieš ją smurtavo dvi dienas. Kaip nurodė nukentėjusiosios dukra liudytoja I. B. dėl amžiaus nukentėjusioji gali kai ką pamiršti, tačiau visgi išsigalvoti įvykio aplinkybių negali. Matyti, kad teiso posėdžio metu , įvertinus garbų nukentėjusiosios amžių gali ir neprisiminti visų įvykių , kurie įvyko anksčiau, bet iš nukentėjusiosios elgesio matyti, jog teisiamojo posėdžio metu stengėsi švelninti sūnaus, kaltinamojo padėtį. Teismas vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi laiko tarpas nuo įvykio buvo mažesnis ir nukentėjusioji teismo vertinimu geriau atsiminė visas aplinkybes. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir jos kaimynė liudytoja B. S., į kurią pagalbos ji kreipėsi 2021-03-30. Taip pat ir iš byloje esančių dviejų vaizdo ir garso įrašų darytų įvykio vietoje apžiūros protokolo, matyti, kaip liudytoja B. S. aiškino, jog nukentėjusioji, prašiusi jos pagalbos papasakojo, jog sūnus girtas mušė, išvarė iš namų bei paprašė, kad apie tai praneštų dukrai (b.l.87-88). Kaip matyti, nukentėjusiosios galimybės kreiptis pagalbos yra apsunkintos, ji neturi telefono, gyvena kaimo vietovėje, dukterys pas ją lankosi retai, o atbėgusi pas kaimynę, ji garsiai šaukė, verkė, sakė, kad ją sumušė sūnus. Pareigūnai apklausti teisme taip pat paaiškino, kad tiek įvykio diena, tiek ir vėliau duodama parodymus nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Liudytojos K. S. parodymai teisiamojo posėdžio vertintini kritiškai, kadangi ši su nukentėjusiąja bendravo tik praėjus savaitei po nagrinėjamų įvykių, tačiau visgi nurodė, kad girto brolio mama bijo. Tuo tarpu kita nukentėjusiosios dukra I. B. su motina bendravo jau kitą dieną veždama ją teismo medicininiam tyrimui, taip pat pažymėtina, kad būtent jai nukentėjusioji prašė, kad būtų paskambinta iškarto po įvykio atėjus pas kaimynę, ir ji gi pranešė policijai apie smurtą prieš motiną bei apie tai davė išsamius parodymus. Todėl įvertinus įrodymų visumą pilnai pasitvirtino , jog kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. kovo 30 d.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Šiuo atveju, nors grasinimo nukentėjusiajai J. G. fakto kiti asmenys nematė, tačiau visgi pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis teigė, jog nužudyti negrasino, tačiau gal kažką pasakė, bet tai buvo nerimtai. Tačiau šiuo aspektu pažymėti, jog svarbu kai nukentėjusysis suvokė grasinimo realumą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinamasis buvo neblaivus, fiziškai stipresnis , taip pat į tai, jog yra jau vartojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, teismo vertinimu garbaus amžiaus nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas šiuo atveju laikomas konkrečiu ir realiu, ypač turint omenyje, kad kaltinamasis jau yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, vartojant alkoholį jam pasireiškia psichikos ir elgesio sutrikimai.

Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Kaltinamojo G. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2 epizodai) ir BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

G. G. padarė 3 (tris) nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). G. G. administracine tvarka baustas (b.l.138-141), teistas (b. l. 142-145), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b.l. 132), tačiau jam taikytas psichiatrinis gydymas, o būtent jis gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2017-05-15 – 2017-05-16, diagnozuota: kitas delyras, buvęs savęs žalojimas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje registruotas nuo 2017 m., tačiau pas psichiatrą minėtoje įstaigoje nesilankė. 2021-04-21 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2021 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (b.l.135). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam G. G. gali būti skiriama LR BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. straipsnio sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant jam įpareigojimus bei draudimus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, nuo paskutinio smurtinio nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei 6 metai, atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenys, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šiuo atveju netaikyti BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros.

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. G. buvo sulaikytas nuo 2021-03-30 18.20 val. iki 2021-03-31 14.13 val. (b.l.91, 105) LR BPK 140 str. tvarka, kai 1 (viena) laisvės atėmimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Procesiniai klausimai

G. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (b.l.106-109), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su BPC garso įrašu ir Body kamerų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Byloje 2021-11-23 pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 262,35 Eur (2 t., b. l. 214).

BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme privalėjo dalyvauti gynėjas (LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu) ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirtas advokatas Eugenijus Karažinas. LR BPK 106 str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios bei į jo turtinę padėtį, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

G. G. (G. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 140 str. 2 d. (2021-03-29 epizodas) - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 6 mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Uždraudžiant per šį laikotarpį: vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

- pagal BK 140 str. 2 d. (2021-03-30 epizodas) – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 6 mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Uždraudžiant per šį laikotarpį: vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

- pagal BK 145 str. 1 d. - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 6 mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Uždraudžiant per šį laikotarpį: vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021-03-30 epizodas) ir 145 straipsnio 1 dalį (2021-03-30 epizodas) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 6 mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Uždraudžiant per šį laikotarpį: vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021-03-29 epizodas) ir paskirtą subendrintą pagal 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2021-03-30 epizodas) subendrinti iš dalies sudedant ir G. G. paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems ) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 6 mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Uždraudžiant per šį laikotarpį: vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d. į G. G. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-03-30 18.20 val. iki 2021-03-31 14.13 val., kai 1 (viena) laisvės atėmimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

G. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su BPC garso įrašu ir Body kamerų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė