Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr.1A-00232-366-2007-59

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.6.3; 2.4.

2007 m. birželio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio mėn. 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. S., kaltintą pagal LR BK 178 str. 2 d., atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja. Vadovaujantis LR BK 38 str. baudžiamoji byla P. S. nutraukta.

Vadovaujantis LR BK 67 str.1d., 2 d., LR BK 71 str. P. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL dydžio, t.y. 625 Lt. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

K. P. S. 2006 m. lapkričio 9 d. apie 21 val. pagrobė svetimą A. R. priklausantį turtą – automobilį CITROEN RELAY 1800D, v.n. (duomenys neskelbtini), 11 400 litų vertės, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje.

Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nenurodė, kas leidžia manyti, jog sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra pakankama poveikio priemonė, kad būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai, nenurodė jokių papildomų motyvų. Nuosprendyje nurodytos tik būtinos, formaliosios LR BK 38 str. 1 d. sąlygos (prisipažino, atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiu). Nuosprendyje nurodytos aplinkybės – kaltinamasis yra jauno amžiaus, pasižada nebedaryti teisės pažeidimų, gyvenamoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, ankstesnis teistumas išnykęs – negali būti laikomos pakankamais papildomais motyvais atleisti asmenį nuo atsakomybės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, jog P. S. 2000 08 04 buvo teistas už kvalifikuotą vagystę, tačiau nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas. 2000 10 17 jis buvo nuteistas už vagystę, padarytą įsibraunant į gyvenamąją patalpą ir nuo skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo taip pat atleistas. 2001 05 24 P. S. buvo nuteistas taip pat už kvalifikuotą vagystę ir nuo skirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas. Visi teistumai yra išnykę, tačiau tai charakterizuoja P. S. asmenybę, rodo jo pavojingumą visuomenei, jo vertybinę orientaciją, savanaudiškų interesų, antisocialinių nuostatų stiprumą. Be to P. S. dar prieš nusikalstamos veikos padarymą yra baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 187 str. 1 d. Jis niekur nedirba, nesimoko, darbo biržoje neregistruotas. Visa tai rodo, kad 2006 11 09 įvykdyta nusikalstama veika nebuvo padaryta dėl nepalankiai susiklosčiusių atsitiktinių aplinkybių, ar kitų asmenų įtakos, o buvo dėsninga jo gyvenimo būdo ir viso ankstesnio elgesio pasekmė. Kad nusikaltimas nebuvo atsitiktinis rodo ir tai, jog jam buvo kruopščiai ruošiamasi, panaudoti specialūs įrankiai. Visi šie duomenys neduoda pagrindo teigti, jog jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl darytina išvada, kad P. S. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Be to skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas nuosprendyje be pakankamo pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog P. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. S. tyrimo pradžioje neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, ne kartą keitė parodymus, nei tyrimo metu, nei teisme nedavė teisingų parodymų apie nusikaltimo tikruosius motyvus, tikslą, padarymo būdą, panaudotus įrankius, kritiškai nevertino savo elgesio. Automobilis buvo rastas policijos pareigūnų, pats P. S. savo iniciatyva negrąžino jo nukentėjusiam, niekaip nesistengė sušvelninti nusikaltimo pasekmių. Visa tai rodo, kad jo prisipažinimas nebuvo laisvanoriškas, jo nurodytas gailėjimasis yra deklaratyvus ir viso to negalima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti. P. S. ir jo gynėjas prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

BK 38 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, - t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. S. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, savo noru pilnai atlygino žalą nukentėjusiam ir susitaikė su nukentėjusiu. Tai, kad yra visos būtinos formaliosios BK 38 str. 1 d. nurodytos sąlygos pripažįstama ir apeliaciniame skunde. Skunde akcentuojama, kad nėra ketvirtosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, – t.y. pagrindo manyti, jog P. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

P. S. iš tikrųjų yra anksčiau tris kartus teistas, tačiau visi teistumai išnykę, todėl jis laikytinas neteistu (LR BK 97 str.). Iš tikrųjų, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, į išnykusius teistumus galima atsižvelgti kaip asmenį charakterizuojančią medžiagą, tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias P. S. buvo teistas, padarytos jam būnant nepilnamečiu. Po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei šeši metai. P. S. pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis pasižadėjo ateityje nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Todėl pirmos instancijos teismas padarė visai pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad P. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad P. S. prisipažinimas nebuvo laisvanoriškas, o tik dėl surinktų įrodymų ir gailėjimasis deklaratyvus. P. S. tik pirmoje apklausoje 2006 11 22 neigė pavogęs automobilį (b.l. 121 – 122). Po šios apklausos jis buvo išleistas į laisvę. Jau sekančioje apklausoje, atliktoje 2006 12 27 jis pilnai pripažino savo kaltę, paaiškino apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir būdą (b.l. 131 – 132). Visi kiti byloje surinkti įrodymai, grindžiantys P. S. kaltę (V. L., A. C. parodymai, K. B. parodymai ir tai, kad ji atpažino P. S.) buvo surinkti jau po prisipažinimo. Savo parodymų dėl esminių aplinkybių jis nekeitė viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Keitėsi tik neesminės detalės ir P. S. paaiškino kodėl jos keitėsi. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad prisipažinimas nelaisvanoriškas. Tai, kad P. S. gailėjimasis yra pakankamai nuoširdus parodo tiek tai, kad prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir gera valia pilnai atlygino žalą nukentėjusiam. Pirmos instancijos teismas pagrįstai P. S. prisipažinimą ir jo gailėjimąsi įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad P. S. nedavė teisingų parodymų apie nusikaltimo padarymo motyvus, tikslą, padarymo būdą ir panaudotus įrankius. Apie automobilio pavogimo motyvus, tikslą, būdą, panaudotus įrankius P. S. paaiškino tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Šie jo parodymai nėra paneigti, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad jie yra melagingi. Iš skundo turinio ir bylos medžiagos galima suprasti, jog netikima, kad automobilio spynelę P. S. išardė peiliuku, kadangi byloje yra duomenys, jog K. B. sodyboje buvusiame automobilyje rastas įrankis spynelėms išlaužti. Tačiau nei šis įrankis, nei automobilis niekaip nesiejamas su P. S.. Byloje nėra jokių duomenų, kad pavogto automobilio spynelė buvo išlaužta rastuoju įrankiu. Todėl ir šiuo pagrindu abejoti P. S. parodymais apie spynelės išardimą ir automobilio užvedimą nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė LR BK 38 str. ir P. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunde išdėstytais motyvais naikinti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuta r ė:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.