Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2018-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-289-482/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
1-289-482/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kaltinamasis
K. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-289-482/2018proceso Nr. 1-01-1-65720-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.2.; 2.12.1.4;1.1.7.2.3.;1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1;1.1.9. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 31 d.,MarijampolėMarijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Šakiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, našlys, teistas:

1. 2007-05-25 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 300 straipsnio 2 dalį 10 MGL (376,50 Eur) dydžio bauda,

2. 2018-01-26 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2017 m. gruodžio 17 d. apie 15.00 val. bute, esančiame(duomenys neskelbtini), sukėlęs tarpusavio konfliktą, tyčia sudavė smūgį nenustatytu daiktu sugyventinei R. V. į galvos sritį, ko pasėkoje R. V. nustatyta galvos sumušimas bei nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

K. G. apklausos duomenimis, kad su sugyventine R. V. jos sūnaus bute kartu gyvena daugiau nei metus, veda bendrą ūkį. 2017 12 17 po pietų grįžo namo. Buvo abu kažkiek išgėrę alkoholio. Būnant namuose, virtuvėje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio jis atsistojo nuo kėdės, norėdamas išeiti, ji griebė už kėdės ir traukė, jis tuo metu laikė kėdę, traukdamas į save, nuo ko atitrūko kažkuri kėdės dalis, jis pastūmė R. V. ir ji atsitrenkė į virtuvės sieną, nuo pastūmimo negriuvo. Matė, kad po to jai netoli ausies matėsi kraujo, gal ji ausį prasidūrė su kėdės dalimi, kai ji atitrūko, nežino. Po to jis iš kambario išėjo, o ji išėjo kažkur į koridorių, netrukus grįžo ir pasakė, kad iškvietė policiją. Nenorėdamas turėti reikalų su policija, jis išėjo iš namų. Jokių smūgių specialiai sugyventinei nesudavė, tarp jų įvyko abipusis susistumdymas. Jis fiziškai ir psichiškai sveikas, narkologo ar psichiatro įskaitoje neregistruotas (b.l.86–87).

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu ( b.l. 107–109)

Nukentėjusios R. V. parodymais, kad su savo sugyventiniu K. G. kartu gyvena nepilnai metus, veda bendrą ūkį, o pažįstami jau ilgesnį laiką. Šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) .2017-12-17 su K. G. išėjo pas jos giminaitį, kur išgėrė alkoholio, kiek išgėrė, negali pasakyti, tačiau visiškai girti nebuvo. Grįždami dar užėjo į parduotuvę, po ko parėjo namo. Namuose žodis po žodžio kilo konfliktas, net negali pasakyti, dėl ko konkrečiai jis kilo, tačiau vienas kitam nenusileido. Kas vyko po to, negali pasakyti, atsimena tik tiek, kad abu pradėjo mėtytis kažkokiais po ranka pakliuvusiais daiktais, kurių konkrečiai neįvardins, atsimena, kad lyg stumdėsi su kėde, kuri sulūžo, atsimena, kad K. G. buvo lyg užsimojęs kėde, tačiau ar ja sudavė, negali pasakyti, kadangi buvo išsigandusi ir pasimetusi, dabar neprisimena, kad ja būtų sudavęs. Ji jam nenusileido, į jį taip pat mėtė po ranka pakliuvusius daiktus, žino, kad sudavė kažkur puoduku. Nežino, ar dėl girtumo, ar iš baimės negali nieko tiksliau pasakyti ir įvardinti, negali patikslinti, ar jai sudavė per galvą kėde, ar ne, ar kuo kitu galėjo suduoti grumtynių metu, tačiau pamatė, kad praskelta jos galva ir per kaklą bėga kraujas. Po to nuėjo pas kaimynę Viktoriją, iš kurios telefono ji pati paskambino policijai, kiek dabar prisimena, pasakė, kad skambina iš kaimynės. Kol atvyko policija, K. G. iš namų išėjo. Atsimena, kad policijos pareigūnams sakė, kad K. G.jai sudavė kėde per galvą, tačiau nežino, kodėl sakė, kad būtent kėde, nes dabar to prisiminti tikrai negali, gal iš išgąsčio. Jai buvo tik nedaug prakirsta galva, todėl gal jis jai sudavė kuo kitu, jokių tikslesnių aplinkybių nurodyti negali. Po to ji savaitę buvo išvykusi į Kazlų Rūdą, kur prižiūrėjo pažįstamą senukę, kurios negalėjo palikti be priežiūros, todėl apklausai neatvyko. Kai grįžo į Marijampolę, buvo Kalėdos, K. G. atėjo pas ją į namus, atsiprašinėjo už savo elgesį, prižadėjo, kad daugiau taip nebus, pasakė, kad jam uždrausta pas ją lankytis ir bendrauti, tačiau ji pati jį įsileido į savo namus, kartu praleido Kalėdų dieną. Ji nepyksta, jokių pretenzijų neturi, gal dalis kaltės yra ir jos, kadangi ji yra užsispyrusi, pati irgi niekada nenusileidžia, dėl ko ir įsiplieskia konfliktai. Civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 21–23).

Liudytojos V. Ž. apklausos duomenimis, kad R. V. yra jos kaimynė. Nežino tiksliai kuri buvo diena, gali būti, gal gruodžio 17 po pietų, jai būnant namuose, pas ją atėjo R. V., paskui ją atėjo ir jos sugyventinis. Pamatė, kad jai kažkur iš galvos, pro kaklą žemyn bėgo kraujas, sakė, kad sugyventinis jai sudavė kėde, neleidžia paskambinti į policiją. Ji buvo pas ją bute, o sugyventinis laukė jos buto tarpdury. Kai R. V. norėjo skambinti į policiją, jis griebė jai iš rankų telefoną, atėmė. Tada ji paėmė telefoną, pati paskambino į policiją ir medikams, pranešė apie įvykį ir nurodė, kad skambina iš jos. Į tą laiką jos sugyventinis pabėgo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Kadangi ji pati įvykio metu nebuvo, nieko negali nurodyti apie konflikto aplinkybes. R. V. tik minėjo, kad iš pradžių kilo žodinis konfliktas, net neatsimena, dėl ko, po to dar sudavė kėde, tiksliau nieko neminėjo (b.l.42–44).

2017-12-17 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2017-12-17 apie 17.02 val. Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gautas R. V. pranešimas apie tai, kad sugyventinis K. G., būdamas neblaivus, buto, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje ne mažiau tris kartus kėde sudavė jai į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (b.l.4–5).

2017-12-17 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Draugystės gt.22-11, Marijampolėje. Virtuvėje, prie viryklės rasta sudužusių papuošimų, eglės šakų, plastmasinis butelis ir peilis. Virtuvėje prie lango ir stalo yra kėdė. Nukentėjusioji nurodė, kad su panašia kėde, kuri sulūžo, jai buvo suduoti smūgiai. Apžiūros metu sulūžusi kėdė nerasta (b.l.6–12). Prie bylos medžiagos prijungtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos (b.l.13).

2017-12-20 daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas vaizdo įrašas, padarytas įvykio vietoje. Įrašas trunka 33 sekundes. Įraše užfiksuota vaizdas virtuvėje, kur matosi išmėtyti eglutės papuošimai bei eglutės šakos, prie stalo matosi dvi kėdės -virtuvinė (taburetė) ir kėdė su atlošu. Po to seka vaizdas kambaryje, kur ant kėdės sėdi moteris, matosi kraujo žymės ant kairės kaklo pusės. Pareigūnui paklausus: kur jūs sužalota“, moteris rodo į galvos sritį ir sako: „čia turbūt, ba va čia bėgo kraujas“ ir rodo ranka į kraujo, nubėgusio kairėje kaklo pusėje, žymes, pareigūnas klausia: „su ranka mušė, ar kuo?“, moteris atsako: „su taburete, sulaužė taburetę-kažkur virtuvėje turi būti“ (b.l.14–16).

2017-12-17 Alcotest 6810 Nr. ARFM-0247 parodymuose fiksuota, kad R. V. 2017-12-17 17.42 val. nustatytas 1,40 promilių girtumas (b.l.17).

2017-12-20 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. G. pateikė kėdę (b.l.46–47).

2017-12-20 daiktų apžiūros protokole apžiūrėta medinė kėdė. Kėdės kairė koja bei skersinis nulūžę (b.l.48–49). Kėdė grąžinta K. G. (b.l.50).

2018-01-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 18/2018(09) fiksuota, kad R. V. klinikiniais duomenimis konstatuotas galvos sumušimas, o taip pat nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje vertinami nežymius sveikatos sutrikdymu, galimai padaryti 2017-12-17 vienu poveikiu (b.l.31).

2017-12-17 VšĮ „Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis“ pateiktoje greitosios pagalbos kvietimo kortelėje (kopija) fiksuota, kad R. V. konstatuotas galvos sumušimas. Sumušė sugyventinis su taburete. Skauda galvą (b.l. 34–36).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad K. G. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2017 m. gruodžio 17 d. apie 15.00 val. bute, esančiame Draugystės g.22-11, Marijampolėje, smurtaudamas nežymiai sutrikdė sugyventinės R. V. sveikatą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. K. G. anksčiau teistas (b.l. 53–54), linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus (b.l.59-78), nedirba (b.l.79). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė- laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką jo elgesiui.

Siekiant ir toliau koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas šeimoje, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 3 dalis). 2017-12-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi skirtos kardomosios priemonės įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir prie jos nesiartinti terminas, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną, jau pasibaigęs.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir proceso išlaidų byloje: 2017-12-17 įvykio vietoje fiksuotas vaizdo įrašas, saugomas byloje (b.l.13), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos; kėdė, grąžinta K. G. (b.l.50), jam ir paliktina.

Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

įsako:

K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę : įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtas kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė