- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-24
- Bylos Nr.
- eAN2-109-491/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidu
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 14.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 20 d. nutarimu A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 16 dalį buvo nubaustas administracine nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemone – daikto – keturių šunų ir vieno galvijo – konfiskavimu.
2. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies 1, 2, 15, 17 punktus, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus: 2025 m. sausio 8 d. 12.28 val., (duomenys neskelbtini), būdamas gyvūnų – keturių šunų ir vienos telyčios – savininku, tinkamai jais nesirūpino, tai yra nepakankamai juos šėrė ir girdė, neatsižvelgdamas į gyvūnų rūšį, amžių, fiziologiją, laikė juos netinkamomis sąlygomis, laikė be apšvietimo, nesiėmė priemonių, kad būtų suteikta profesionali veterinarinė pagalba sužalotiems gyvūnams, tokiais veiksmais neužtikrino gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos reikalavimų, žiauriai elgėsi su gyvūnais. Taip pat neužtikrino, kad jo auginama telyčia nepatektų į kitiems asmenims priklausančias valdas .
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundo, kuriuo jis prašė panaikinti Institucijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimą ir jam grąžinti konfiskuotus gyvūnus.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašo dar kartą peržiūrėti jo administracinio nusižengimo bylą ir jam grąžinti gyvūnus. Nurodo, kad sutinka sumokėti jam paskirtą baudą, tačiau teigia, jog iš jo konfiskuoti gyvūnus buvo nuspręsta nepagrįstai. Jis anksčiau nebuvo baustas už gyvūnų nepriežiūrą, nusiskundimų dėl to taip pat nebuvo gavęs.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė A. G. prašo šio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytas argumentais nėra pagrindo.
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apeliaciniame skunde A. P. nesutinka su jam taikyta administracinio poveikio priemone – 4 šunų ir vieno galvijo, konfiskavimu, teigdamas, kad ši administracinio poveikio priemonė neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų reikalavimų ir yra aiškiai per griežta. Šie argumentai nepagrįsti.
8. Už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą) yra privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą (to paties straipsnio 20 dalis). Taigi, gyvūnų konfiskavimas šioje įstatymo normoje nustatytas kaip privaloma administracinio poveikio priemonė, nepaliekant teismui ar bylą ne teismine tvarka nagrinėjančiai institucijai diskrecijos, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją ar ne. Kita vertus, neskirti šios administracinio poveikio priemonės būtų galimą nustačius pagrindą A. P. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, t. y. atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė bylos aplinkybių visumos ar išskirtinių aplinkybių, liudijančių gyvūnų savininko – A. P., naudai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliaciniame skunde A. P. teigia, kad jis anksčiau nebuvo baustas už nusižengimą, susijusį su gyvūnų laikymu ir priežiūra, todėl byloje nėra įrodyta, jog jis nesugeba prižiūrėti jam priklausančių šunų ir telyčios. Tačiau apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad A. P. ne tik nesugebėjo užtikrinti tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų, nesuteikė jiems būtinos veterinarinės pagalbos, telyčią padarė bepriežiūriu gyvūnu, bet ir visiškai buvo abejingas tokioms gyvūnų laikymo sąlygoms bei nesiėmė jokių priemonių jas pakeisti, nebuvo kritiškas savo veiksmams. Šioje byloje nustatyta, kad A. P. telyčia, iš esmės nuo pat jos laikymo pastarojo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime pradžios, po kaimą vaikščiodavo palaida, gadindavo kaimynų turtą (ištrypdavo žolę, sulaužydavo daiktus ir t. t.), gerdavo iš kaimynų tvenkinio. Tai patvirtina liudytojų A. P. kaimynų V. Š., T. N., policijos pareigūnų D. M., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VTMT) specialistės D. M., tos pačios tarnybos veterinarijos gydytojos G. R., seniūno R. S., vicemero D. Ž. parodymai, D. M. tarnybinis pranešimas, VTMT pateikta informacija, taip pat byloje esančios nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai. Iš šių įrodymų matyti ir tai, kad A. P. sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime niekas negyvendavo (jis pats gyvena Vilniuje), jis tik kartą per savaitę atvažiuodavo pašerti ir pagirdyti gyvūnus. Taigi, gyvūnai iš esmės visą laiką būdavo vieni, be jokios priežiūros. Iš bylos įrodymų matyti ir tai, kad nors ūkiniuose pastatuose (su bendru išėjimu į lauką) ir aptvare, kuriuose šunys buvo laikomi, buvo sauso ėdalo, tačiau be jo daugiau nieko – vanduo induose užšalęs, šunys išgraužę lede skyles, bandydami atsigerti. Tiek lauke, tiek ūkiniuose pastatuose mėtėsi kaulai, nuo kurių sklido aitrus kvapas. Ūkiniuose pastatuose netvarkinga, daug pašalinių daiktų, galinčių sužeisti gyvūnus (čiužiniai su metalinėmis spiralėmis, metaliniai daiktai su aštriais kraštais, mėtosi maišai, metalinė vonia, medinės lentos, vielinės tvoros likutis). Ūkiniuose pastatuose ir lauke šunims atsigulti nebuvo sausos vietos. Šunys buvo šlapi ir susivėlę. Taip pat jų laikymo vietoje buvo daug nevalytų šunų išmatų, aplinka nehigieniška, šunų laikymo lauko teritorijoje pritryptas sniegas, slidu, buvo kraujo pėdsakų. Vienas iš šunų kraujavo, kitam – akies srityje buvo matomas raudonas darinys. Tokios šunų netinkamos laikymo sąlygos matosi ir iš byloje esančių nuotraukų bei vaizdo ir garso įrašų.
10. Svarbu pažymėti ir tai, kad tokiems A. P. veiksmams būdingas sistemingumas. Tai patvirtina liudytojo R. S. (seniūno) parodymai, kad ši istorija su A. P. tęsiasi jau seniai – prieš kelis metus pradėjo žmonės skambinti dėl neprižiūrimų gyvūnų bei prašė kažką dėl jų daryti. Nuvažiavus pamatė telyčią, pririštą po obelim, be žolės, įsipainiojusią į grandinę. Tada jis su ūkvedžiu ją išvadavo, nuvedė į pievą, atnešė vonelę ir pripylė vandens, tada pranešė Bendrajam pagalbos centrui. VTMT 2024 m. lapkričio 7 d. ir 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad A. P. gyvūnais – 4 šunimis ir telyčia, kuriuos jis laiko savo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, nesirūpina jau kuris laikas, su VTMT darbuotojais jis nebendradarbiavo, priemonių pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas nesiėmė bei tam buvo visiškai abejingas. Visa tai rodo, kad švelnesnio pobūdžio priemonės – tai VTMT darbuotojų pokalbiai su A. P., jam jokios įtakos neturėjo, kadangi ir toliau jis elgėsi visiškai taip pat – telyčios ir šunų tinkamai neprižiūrėjo, telyčia toliau klaidžiojo po kaimą, šunys buvo apleisti (šlapi, susivėlę, kraujuojantys ir pan.) bei laikomi jiems pavojų keliančiomis sąlygomis. Toks A. P. elgesys (neveikimas) leidžia spręsti, kad jis savo elgesio nekeis ir ateityje. Todėl, nekonfiskavus A. P. gyvūnų, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad ir toliau jie bus neprižiūrimi ir apleisti.
11. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P., buvusios gyvūnų savininkės nurodomos aplinkybės apie jų artimą ryšį su augintiniais bei ūkiniu gyvūnu bei tai, kad jie patirs didelę dvasinę ir moralinę traumą, nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo neskirti šių gyvūnų konfiskavimo. Pabrėžtina, kad bet kokių teisinių pasekmių už padarytus administracinius nusižengimus atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, A. P. neabejotinai žinojo apie netinkamas jam priklausančių gyvūnų laikymo sąlygas, su juo bandė bendradarbiauti VTMT darbuotojai, tačiau jis tam buvo abejingas. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad A. P. nebegali būti suteikiama galimybė toliau bandyti tinkamai prižiūrėti savo gyvūnus, tuo rizikuojant pačių gyvūnų, kitų žmonių saugumu ar jų sveikata.
12. Tokiu būdu, darytina išvada, kad A. P. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta. Ji yra adekvati jo padarytų administracinių nusižengimo pavojingumui, atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl jam neskirti administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.