- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-22
- Bylos Nr.
- N-62-2030-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros grupės 2007 m. kovo 23 d. nutarimu R. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 124 ¹ straipsnio 6 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą nubaustas subendrintąja 2500 litų bauda, nes 2007 m. kovo 14 d. apie 17 val. 50 min. Ukmergėje, Deltuvos - Žiedo gatvių sankryžoje, vairavo automobilį Audi Coupe neblaivus, nesuvaldęs automašinos, kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į elektros stulpą ir jį nulaužė. Sugadino abu automobilius. Nepateikė teisę vairuoti transporto priemones liudijančio pažymėjimo.
II.
R. J. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti policijos nutarimą ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad pažeidimo nepadarė, nes automobilį vairavo jo tėvas V. J. .
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas teisėtas. Jį priėmęs pareigūnas teisingai išaiškino bylos aplinkybes, skyrė pagrįstą ir teisėtą administracinę nuobaudą. R. J. kaltė įrodyta. Pripažinta, jog pateiktasis skirtingas administracinio teisės pažeidimo protokolo variantas, nei esantis byloje, bylos esmei neturi įtakos. Įrašų nebuvimas administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje skundžiamo nutarimo nedaro neteisėtu.
III.
R. J. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti priimtus dokumentus dėl jo nubaudimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Su skundžiama nutartimi nesutinkama, manoma, kad ji nepagrįsta ir neteisėta.
Teigiama, kad apygardos administracinis teismas, atmesdamas skundą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Manoma, kad teismas neįvykdė šio reikalavimo.
Pirma. Jam turėjo būti įteikta administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija, identiška administracinio teisės pažeidimo protokolo originalui. Vertinant faktą, kad jam įteikta administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija neatitiko jos originalui, galima teigti, kad protokolas užpildytas pažeidžiant numatytas procedūras, o tuo pačiu proceso teisės normas.
Antra. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tik dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tačiau šis dokumentas surašytas vėliau, jame neteisingai nurodyta surašymo data. Tik 2007 m. kovo 16 d. gavo administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame neteisingai buvo nurodyta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, atsisakė duoti paaiškinimus, atsisakė jį pasirašyti, kad protokolas surašytas 2007 m. kovo 14 d. Kadangi protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisės normos, kadangi neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais jam užkirstas kelias duoti paaiškinimus dėl inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų.
Trečia. Norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad apygardos administracinis teismas nepagrįstai atmetė liudytojo V. M. parodymus. Iš 2007 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu į pateiktą klausimą atsakė tokiu teiginiu: „autobuso vairuotojas turėjo matyti visą eismo įvykį". Taigi, pats policijos pareigūnas, kurio parodymais teismas tikėjo, pripažino, kad autobuso vairuotojas turėjo matyti visą eismo įvykį.
Liudytojas V. M. tvirtino, kad vairuotojo pusėje sėdėjo stambaus sudėjimo vyras. Jam privažiavus arčiau, stambus vyras stovėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad stambaus kūno sudėjimo yra jo tėvas V. J. , o jis - smulkaus kūno sudėjimo. Taip pat šis liudytojas teigė, kad policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko po 7 - 10 minučių. Šie liudytojo V. M. parodymai nevisiškai sutampa su policijos pareigūnų V. Š. ir D. F. duotais parodymais, tačiau, skirtingai negu teigia teismas, jie nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.
Ketvirta. Faktą, kad eismo įvykio metu automobilį Audi Coupe vairavo jo tėvas V. J. , patvirtina jo parodymai, duoti tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, ir liudytojo V. M. parodymai. Nukentėjusios R. G. parodymai išvardintų įrodymų nei patvirtina, nei paneigia.
Penkta. Norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vertinant nukentėjusiosios duotus parodymus apie tarp jų Ukmergės rajono policijos komisariate vykusį pokalbį, kurio metu neva nukentėjusiajai prisipažino, jog eismo įvykio metu jis vairavo Audi Coupe automobilį, pažymi, kad nuketėjusioji ne taip suprato jo pasakytus žodžius. Jis turėjo omenyje, kad nukentėjusiajai jokių neigiamų pasekmių dėl to, jog už administracinių teisės pažeidimų padarymą nubaustas nekaltas asmuo nekils, tačiau jis dėl to gali prarasti darbą ir būti pašalintas iš universiteto.
Vertinant aukščiau išdėstytų įrodymų ir remiantis jais nustatytų faktinių aplinkybių visumą, galima padaryti vienareikšmišką išvadą, kad automobilį Audi Coupe eismo įvykio metu vairavo jo tėvas V. J. . Policijos pareigūnas V. Š. yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi jo santykiai su jo tėvu V. Jusu yra konfliktiški, visa tai patvirtino kaimynas V. J. , todėl dėl jo tėvo ir policijos pareigūno V. Š. tarpusavio konfliktų yra nepagrįstai nekentėjęs, t. y. nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, kurių nepadarė.
Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į būtinas sąlygas vertinant įrodymus, ko pasėkoje buvo nepasiektas vidinis teismo įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Motyvai dėl įrodymų turi būti paremti argumentuota visų įrodymų analize ir atitikti bylos faktinius duomenis, kurie turi būti ištirti teismo posėdyje, o išvados dėl kaltės turi būti pagrįstos ne atskirais įrodymais, o įrodymų viseto analize.
Pagal ABTĮ 143 straipsnį materialios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Netinkamai, t. y. pažeidžiant ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, atliktas įrodymų vertinimas suponuoja tai, kad byloje yra klaidingai nustatomos faktinės bylos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Būtina sąlyga tinkamam administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui - kiek įmanoma tikslesnis faktinių bylos aplinkybių nustatymas. Manoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų iš naujo ištirti ir įvertinti byloje surinktus įrodymus, kadangi apygardos administracinis teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė klaidingas išvadas dėl faktinių aplinkybių buvimo, ko pasėkoje buvo nubaustas asmuo už administracinius teisės pažeidimus, kurių nepadarė. Pagal ATPK 250 straipsnio l dalies 2 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta esant aplinkybei, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne tas asmuo, kuris padarė administracinius teisės pažeidimus, todėl buvo pažeistos materialios teisės normos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
R. J. , nesutikdamas su apygardos administracinio teismo nutartimi, iš esmės ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą ir tvirtina, kad nutartis neatitinka teisėtumo reikalavimų. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (123 straipsnio 3 dalis), administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl priimtų nutarimų apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu. Taigi, šios bylos nagrinėjamos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas ir tuo pačiu įrodymai vertinami pagal ATPK 257 straipsnį. Apeliaciniame skunde teigimas, kad įrodymų vertinimas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 57 straipsnio 6 punkto nuostatų, nėra visiškai teisingas. Kartu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo principai pagal šiuos skirtingus įstatymus esmingai nesiskiria. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apygardos administracinis teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas visas ištyrė. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka išdėstytosioms teismo nutarime. Taigi, teismas įrodymus vertino teisingai, yra įrodymų analizė ir nepažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Priimtoji nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Todėl negalima teigti, kad teismas įrodymų neįvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Kaip matyti, teismas nepatikėjo skunde pareiškėjo išdėstytais teiginiais, kad automobilį vairavo ne jis, o jo tėvas V. J. . Apeliantas remiasi V. M. parodymais, tačiau šis asmuo apygardos administracinio teismo posėdžio metu nurodė, kad jis negali pasakyti, kas vairavo automobilį (b. l. 46). Taigi, nėra duomenų, įrodančių apygardos administracinio teismo padarytos išvados nepagrįstumą.
ATPK 272 straipsnio l dalyje nustatytos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens teisės. Administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime apygardos administraciniame teisme, kuris bylą nagrinėja pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, reikšti prašymus, užduoti klausimus. Todėl visomis procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis ATPK 272 straipsnyje, turėjo galimybę tinkamai pasinaudoti ir jomis naudojosi. Negalima pripažinti, kad jam buvo užkirstas kelias duoti paaiškinimus dėl inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų. Taigi, R. J. teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, nepažeistos.
Apeliaciniame skunde kartojami teiginiai, buvę skunde apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo kelti klausimai išnagrinėti ir pripažinta, kad policija padarė pažeidimus, tačiau dėl jų nėra pagrindo pripažinti priimtus dokumentus neteisėtais. Šios teismo išvados vadovaujantis teise nepaneigiamos.
ATPK 297 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi administracinių teisės pažeidimų įrodymui, todėl nutarimas pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą, R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.