Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

kaltinamasis G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą,

kaltinamasis D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinius du kartus, - antrą kartą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-11-24 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šios vykdymą atidedant 2 metams; trečią kartą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-10-06 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą,

kaltinamoji A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista tris kartus, - antrą kartą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-10-30 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikusi, trečią kartą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021-03-04 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikusi, kaltinama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J., D. D., A. Z. bendrininkaudami nesunkiai sužalojo itin žiauriai kankindami, būtent :

2020 m. rugsėjo 12 d., apie 19.00 val., G. J., D. D., A. Z. bendrininkaudami dėl fizinio smurto panaudojimo, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tikslu atkeršyti už tariamą D. R. smurto panaudojimą prieš savo sugyventinę J. J., vykdant bendrą sumanymą, A. Z. paskambinus ir išsikvietus D. R. į minėto namo kiemą, ir toliau vykdydami bendrą sumanymą G. J., D. D. ir A. Z. sudavė kojomis ir rankomis nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam D. R. į įvairias kūno sritis, bendrai padarydami šiam nukentėjusiajam vidutinę galvos smegenų traumą, sumušimo židinius galvos smegenų kairiame pusrutulyje, nosikaulių lūžį, kairio IX šonkaulio lūžį, daugybines poodines kraujosruvas galvoje, krūtinėje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse ir keliuose, daugybinius odos nubrozdinimus galvoje ir visame kūne, dėl patirtų sužalojimų šis nukentėjusysis negalėjo atsistoti ir pasipriešinti, po to jie nukentėjusįjį D. R. nutempė už apie 100 metrų esančią atokesnę vietą ir išrengę nuogai šį paliko iki kitos dienos 11.00 val. ryto, esant nuo l6 iki 14,1 laipsnio temperatūroje, suprasdami, kad kilo šio nukentėjusiojo gyvybei pavojus ir šiam būtina medicininė pagalba ir sąmoningai pagalbos nesuteikė ir tai draudė padaryti kitiems asmenims, tokiu būdu jie bendrininkaudami padarė šiam nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą žiauriai kankinant bei bendrininkaudami paliko nukentėjusįjį be pagalbos, gresiant šio gyvybei pavojui.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. J. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą prisipažino visiškai. Paaiškino, atsakė, kad jis savo namų kambaryje su D., Z. ir savo sutuoktine J. gėrė alkoholį. Tuo metu buvusi brolio sutuoktinė J. J. pasiskundė, kad ją „daužo“ sugyventinis D. R. ir jis iš jos atima pinigus. Z. paėmė J. telefoną ir paskambino R. Neprisimena ką tuo metu kambaryje jie nusprendė R. padaryti, jie nieko šio atžvilgiu nesitarė. Po to R. atėjo į jo namų kiemą. Šis buvo neblaivus. Kieme buvo jis, D. ir Z. O jo sutuoktinė ir J. J. buvo kambaryje. Šio jis paklausė, kodėl daužo J. J. Į tai jis jį necenzūriniais žodžiais užgauliojo. Tarp jų įvyko konfliktas. Būtent, po to kai jam R. pasakė pora negrių žodžių, jis šiam rankos kumščiu du sykius sudavė į galvos sritį. Po to R. A. Z. įspyrė į tarpkojį. D. irgi ranka sudavė smūgius R., tačiau tiksliai nepastebėjo ir negali pasakyti į kurią vietą sudavė, bet du ar tris sykius. Tačiau D. irgi sudavė R. į galvos sritį. R. pargriuvo ant žemės. Po to jis (G. J.) nuėjo kambarį ir buvo kambaryje. Z. ir D. liko lauke. Nematė kas toliau vyko. R. pažinojo nuo seniai, konfliktų su juo nebuvę. Jo (G. J.) tikslas R. atžvilgiu buvo, kad apginti J. J., kad šis jos nedaužytų. Jei būtų blaivus buvęs, būtų žodžiais R. pasakęs. Pripažįsta, kad alkoholio vartojimas turėjo reikšmės jo veiksmams. R. jį išprovokavo necenzūriniais žodžiais, jis pirmas jį išvadino. Ten buvo jo namai, R. žinojo kur jis gyvena, jis ne kartą buvo atėjęs, anksčiau jiedu buvo draugai. Sutinka, kad buvo tokie R. sužalojimai padaryti, bet prieš tai jis (duomenys neskelbtini) buvo gavęs lupti. Vėliau, gal po kelių minučių po smurto R. atžvilgiu D. ir A. abu atėjo į kambarį. Toliau jie atsisėdę gėrė alkoholį. Nei D., nei A. jam atėję nesakė, kas toliau buvo su R. R. paskui nuėjo, to jis nematė, bet jis jau kitur buvo. Jis (G. J.) sekančią dieną iš nieko neišgirdo kas atsitiko su R., kaimynai jam nieko nesakė. Pareigūnai atvažiavo vakare. Įvykis vyko penktadienį, pareigūnai atvažiavo šeštadienį. Be to atsakė, kad buvo nuėję prie R., jis kalbėjo, sakė nemušti daugiau ir nieko nedaryti. Jis (G. J.) buvo nuėjęs iki jo du sykius. R. po smūgių nukrito kieme. Po to jis buvo paėjęs už namų gal penkis metrus. Vėliau kai jis (G. J.) išėjo į kiemą, jo jau nebuvo. Atsakė, kad pagal kaltinimą kaltę visiškai pripažįsta. Šiuo metu viską užmiršęs. Tačiau jis neprisidėjo prie R. vietos pakeitimo. Tikslas skambinti R. buvo toks, kad jis atsiprašytų J. J. ir daugiau jos nedaužytų. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, tada buvo teisingi jo duoti paaiškinimai. Neturi tikslo pakeisti paaiškinimus (parodymus). Teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (II tomas, b. l. 80-82, 84-85, 89-90), atsakė, jog šiuos tvirtina, šie teisingi, jų nekeičia ir neatsisako, šiais galima vadovautis. Be to, šiuo metu kaip viskas buvo primiršęs, nes praėję daug laiko. Be to, atsakė, kad nesutarimų su D. ir Z. nebuvo tik po to įvykio užsidegė jo (G. J.) namo koridorius. Buvo išsiaiškinta, kad Z. padegė. Jis su ja nei po to, nei iki tol dėl R. nekalbėjo. Nežino kodėl Z. atėjusi padegė. Taip pat atsakė, kad po minėtų įvykių prie R. buvo greitoji med. pagalba atvažiavusi ir gaisrinė. Pergyvena dėl tokio savo poelgio ir gailisi. Be to, atsakė, kad jam D. nesiūlė kviesti greitosios. Tai jis neprisimena. Be to atsakė, kad negali pasakyti kiek smūgių R. sudavė Z. - dešimt ar kiek, tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena. Tačiau šiam jis pirmas sudavė smūgius. Z. spyrė R. į kiaušides. D. sudavė du sykius prieš nugriūvant R., šiam nugriuvus šiam niekas smūgių nesudavė. Be to, jis nematė kada Z. paėmė telefoną, tačiau ši sakė, kad daugiau R. tetos nedaužys. Į tai jis sakė, kad gal nereikia ir tiek, bet ji buvo išgėrusi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. D. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą prisipažino visiškai. Paaiškino, atsakė, kad susiskambino su J. ir pas šį nuėjo gerti. A. Z.. Jie visi vaišinosi. Jis buvo išėjęs į lauką. Po to, atėjęs į kambarį, girdėjo kaip šnekėjo, kad ateis R. Daugiau nelabai atsimena. Atsakė, kad buvo stipriai išgėręs, blaivus to būtų nedaręs ir geriau atsimintų. Tačiau D. R. su G. J. ginčijosi. Buvo taip, kad visi gėrė prie šulinio. Begeriant G. D. užkabino, sakė, kad pinigus iš sugyventinės atima. Negali tiksliai pasakyti, bet kiek pamena, pirmas R. sudavė G. Po to šiam porą sykių jis (D. D.) sudavė ir šis suklupo. Z. stovėjo šalia. Kai R. parkrito, Z. jam porą sykių įspyrė. G. iš D. atėmė telefoną ir šio grandinėlę nukabino. Kas D. nurengė - nežino ir neatsimena. Neatsimena kas nutempė R., tačiau jis šio netempė, nebent jau neatsimena. Pamena, kad G. neleido iškviesti med. pagalbos, sakė, kad jam blogai baigsis, ir kad jis nebandytų, sakė tegul dvėsta. Dar siūlė su Z. G. įnešti D. į kambarį ir paguldyti, bet jis ir to daryti nesutiko. Gal sykį buvo nuėjęs pažiūrėti ar R. gyvas, tačiau neatsimena. Teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus D. D. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu (III tomas, b.l . 7-9, 15-17), atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo tiesą, jo paaiškinimai teisingai surašyti, šių nekeičia ir nepildo, šiuos tvirtina. Tačiau Z. porą sykių įspyrė D., tačiau nežino į kur, nes nematė, negali pasakyti. Pasilieka prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų. Negali atsakyti kodėl bijojo G. J. ir paliko tokioj būsenoje R.. Be to, atsakė, kad kai A. spyrė, jis (D. D.) stovėjo šalia A.. Kai jis sudavė smūgius, buvo priešais R., jis turėjo tai matyti. Jis „nedangsto“ A.. Gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, šis sakė, kad atleidžia ir jiedu susitaikė. Buvo nuvažiavęs pas nukentėjusįjį į namus. Civilinius ieškinius sutinka atlyginti. Atsakė, kad nepastebėjo, kad kas tai būtų turėjęs kokius tai įrankius, ji neturėjo. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino ir gailėjosi, ir dabar gailisi. Alkoholis kaltas dėl jo veiksmų, - dėl smurto. Po šio įvykio teistas, nes vartojo smurtą prieš Z. Atsakė, kad daugiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. Z. kalta padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą prisipažino iš dalies. Paaiškino, atsakė, kad pripažįsta kad du sykius į D. R. į tą vietą įspyrė. Sutinka, kad išsikvietė D. R. į namo kiemą. Ji kieme įspyrė du sykius D. R. į lytinius organus. Nepamena kaip, kiek kartų smurtavo J. ir D. Tiek J., tiek D. D. R. sudavė rankomis, tačiau neatsimena ar jie šiam sudavė kojomis. Jie sudavė R. gal po du kartus. Neprisimena, nes daug laiko praėjo. Ji R. netempiė. Nematė kas R. nutempė, nes tuo metu gal kambaryje buvo. Neatsimena, nežina kas R. išrengė. Ji tik po to matė, kad R. kieme jau nėra. Dešimtą valandą ji išėjo namo. Po įvykio buvo kalba prie stalo. Atsimena, kad ji dar pylė vandens ant D., kai šis dar kieme buvo, nes buvo daug kraujo. Tada dar jis buvo apsirengęs. Vyrai buvo išėję, tačiau nežino ko jie ėjo. Toliau jie visi gėrė ir ji išėjo namo. G. sakė, kad „pas mane ant kiemo čia jis negulės“. Nežino kas po tų žodžių buvo. Nedraudė, kad būtų iškviesta medicininė pagalba. Ji ryte paskambino mamai ir pasakė, kad iškviestų pagalbą. Mamai sakė, kad R. sumuštas, baisu, kad nenumirtų ir gal greitąją iškviesti. Tai jos mama iš jos sužinojo. Mamai paskambinusi pasakė, kad R. prie to paminklo. Eidama namo matė R. gulintį prie paminklo. Jis buvo apsirengęs, su kelnėm. Namo ėjo apie 22 val. Priėjusi pažiūrėjo, tikrino ir pulsas buvo. G. sakė nekviesti medikų ir visi jo bijojo. Buvo truputį baisoka, buvo šiokios tokios baimės. Nežino kodėl mamai vakare nepaskambino. Ryte nebuvo nuėjusi pažiūrėti kaip su D. D. ryte buvo nuėjęs pas G. Ji D. parašė žinutę kaip D. D. atrašė, kad D. dar guli. Tada ji paskambino mamai. Nežinau kodėl pati neskambino į pagalbą, kažkaip bijojo. Be to atsakė, kad nukentėjusiajam prieš šio sumušimą skambino iš J. telefono, ši jai davė paskambinti. Numerio J. nedavė, sakė skambinti iš jos. Ji paskambino D. ir šį pakvietė ateiti alaus atsigerti. Prieš tai J. J. pasakojosi, kad nukentėjusysis kažką jai blogo daro. Neatsimena, ar skambino D. dėl to, kad jį „pamokinti“. Dabar ji nieko neatsimena. Į prokuroro paminėtos žinutės tekstą, atsakė, kad tokios žinutės tikrai nerašė D. Klausė ar jis dar gyvas. Sako, kad skambino mamai ir pasakė, ir mama sakė iškvies greitąją. Neatsimena, kas nukentėjusįjį nurengė. Matė, kad nukentėjusysis gulėjo be batų, be maikės ir megztuko, bet su kelnėm. Lauke buvo nei šalta, nei šilta, nežino kokia tuo metu temperatūra buvo. Buvo tokia kalba, kad kiti neduotų parodymų prieš ją. Nežino kas padegė J. namą, ji apsiėmė kaltę ir čia jos reikalas. Ji apsiėmė kaltę, reiškiasi ji padegė, asmeninių reikalų nesakys. Prisipažįsta, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą padarė bendrais veiksmais. Gailisi dėl savo veiksmų. Nukentėjusiajam bandė atlyginti žalą, šiam duoda truputį kapeikų, davė apie 90 Eur. Jis pinigus priėmė. Davė, nes gaila žmogaus, vargsta žmogus. Atsakė, kad muštynės įvyko dėl J. J.. G. turbūt pirmas smūgiavo, tačiau nepamena. G. trinktelėjo truputį D. ir šis nukrito. D. sudavė gal du smūgius nukentėjusiajam į veidą. Po to D. dar bandė stoti. D. sudavė jau gulinčiam D. Su D. gyvena kartu. D. nukentėjusiajam davė 50 Eur. Be to atsakė, kad nukentėjusysis atėjo girtas. Neatsimena ar J. jam liepė išeiti iš kiemo. Mano, kad D. kieme nukrito labiau nuo girtumo, nei nuo smūgių. Jei J. nebūtų pasakiusi, nieko nebūtų įvykę. Nėra surašyta kiek pinigų nukentėjusiajam duota. Su nukentėjusiojo ir Kauno TLK ieškiniais sutiko.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. R. paaiškino, kad jis tą dieną su žmogumi vežė baldus, po to jiedu išgėrė alkoholio. Jam A. Z. iš jo sugyventinės telefono paskambino ir pakvietė ateiti. Jis kur jam pasakė ateiti atėjo. Po to buvo telefonas jo atimtas, grandinėlė nutraukta, jis sumuštas. Nors anksčiau jis su J. J. nesipyko, nesimušė, jos pinigų neatiminėjo, priešingai viską jai atiduodavo. Jie iš jo atėmė telefoną, nutraukė jo grandinėlę, jį sumušė ir jį paliko laukuose. Nors prieš tai jis su jais dar prie šulinio truputį gėrė. Paskui jis atsibudo laukuose, o dar vėliau Kauno klinikose. Atsakė, kad jį Z. kvietė alaus atsigerti. Ir kai jis pas juos atėjo tai dar prie šulinio stovėdami gėrė. Paskui jį sumušė. Jį mušė už tai, kad jis saviškę keičia ir pas kitas moteris eina. Pirmas jam sudavė G. J., už tai kad jis skriaudžia savo sugyventinę ir iš jos atiminėja pinigus. Jis jam sudavė ranka, tačiau nepamena kelis kartus. Dar žino, kad jis pagaliu per galvą gavo, tačiau neatsimena kas šiuo jį mušė. Nuo Z. jis gavo į tarpkojį, po to susirietė ir toliau kas jį mušė negali pasakyti. Po to atsibudo Kauno klinikose. Žino, kad iš kiemo jį vilko, o kas - nežino. Nežino kas išrengė, nes buvo be sąmonės. Atsakė, kad kai jis atėjo į kiemą, prie šulinio buvo J. J., jie (kaltinamieji), bet paskui J. nuėjo į kambarį. Taro jo ir jų vyko konfliktas, jie telefoną jo sudaužė, nutraukė grandinę nuo kaklo. Sunku pasakyti ką padarė D., nes buvo smūgių kruša. Tyrėjui teisingus parodymus davė, galima jais tikėti. Buvo pas jį atėjusi A. Z., ji davė 66 eurus žalos vaistams, ant to, ko reikia. Daugiau pinigų jam niekas nedavė. Teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus nukentėjusiojo D. R. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b. l. 41-43, 45, 46), atsakė, kad tiesą kalbėjo, buvo taip, kaip surašyta, šiuos paaiškinimus tvirtina. Be to atsakė, kad D. po įvykio nebuvo atėjęs pas jį į namus, vienintelė A. buvo atėjusi, padavė 66 eurus. D. jokių pinigų nedavė, jo po to nematęs, nors žadėjo, skambino atvežti pinigų, bet po šiai dienai to nėra. Su D. nesipyksta. Po įvykio buvo netyčia susimatę, jis žadėjo gavęs pinigų atvežti vaistams. Nepamena, kad jam D. būtų sudavęs smūgius. Nepamena kuris jam su pagaliu davė per galvą. Nors jautė, kad gavo su malka per galvą. A. jam įspyrė į vyrišką lytį. Po to jis priklupo ir tada jam pagaliu davė per galvą, davė kažkas iš nugaros. Nieko priešais nebuvo, visi buvo už nugaros. Kai A. įspyrė, jis priklupo ir A. nuėjo savo keliu, daugiau ji jam smūgių nesudavė. 3000 eurų ieškinį už moralinę žalą reiškia, o tie kiti už kelionę ir vaistus. Prašo šios sumos iš visų, 128 eurų prašo taip pat iš visų. Buvo momentas, kad J. vienu metu atsiprašė. Jis siūlė taikytis. Atsakė, kad kitaip jau nebebus, taip ir liko. Sutiktų pasirašyti susitaikymo protokolą. Be to, atsakė, kad Z. jam spyrė du kartus į vyrišką lytį. Po to jis susilenkė ir negali pasakyti kas jam sudavė iš nugaros. Buvo išgėręs tai gal po pirmo spyrio nesureagavo ir nesusilenkė, susilenkė po antro. Z. atsiprašė ir atnešė 66 eurus. Ji kas mėnesį atneša kapeikų vaistams, t. y. du mėnesius davė po 20 eurų, o praeitą mėnesį 26 eurus padavė. Iš Z. ieškinys turėtų būti mažinamas. Su Z. jis susitaikęs, nes ji rodo draugiškumą. Su D. nesipyksta, pasisveikina, jis pažadėjo gavęs algą atnešti kapeikų. Neturi piktumo nei su vienu iš kaltinamųjų. Esmė, kad jam atlygintų piniginę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. V. paaiškino, kad kaltinamieji matyti per darbo patirtį. 2020-09-12 gavo kvietimą per dispečerinę, kad prie kapinių yra nukentėjęs. Atvažiavo prie kapinių, čia rado pievoje gulintį žmogų. Šis iki pusės buvo nuogas, tik su kelnėmis ir gulėjo kniūpsčias. Matėsi, kad buvo sumuštas, kruvinas. Pirminė būklė sunki. Kvietė ugniagesius, nes reikėjo nukentėjusįjį pakrauti ant vadinamos medicininės lentos. Kiek buvo įmanoma, laukuose teikė pagalbą. Nukentėjusysis kažkiek kalbėjo, bet šio klausimais daug nevargino. Nukentėjusįjį užklojo, nes suprato, kad laukuose išgulėjo per naktį. Dėl alkoholio ir sušalimo buvo nukritęs gliukozės kiekis. Vėliau, atstačius gliukozę, sąmonė ėmė šiek tiek blaivėti. Matėsi sužalojimai, tačiau sunku prisiminti. Buvo sumuštas veidas, galva. Buvo padengta sukrešėjusiu krauju. Akys abi buvo užtinę, viena lyg su didesne hematoma. Ant plaukuotosios galvos dalies buvo guzai, hematomos, sukrešėjęs kraujas. Ant krūtinės ir nugaros buvo nubrozdinimai, kraujosruvos. Kalbinamas šis pasakė vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Sakė, kad sumušė šeštadienio vakarą nepažįstami. Prie asmens jokių daiktų nebuvo tik krūvelė purvinų, sudraskytų rūbų, tolėliau tapkės. Asmenų prie nukentėjusiojo nebuvo. Dispečeris pasakė, kad šį pamatė laukais pravažiuojanti moteris. Neprisimena dėl kraujo spaudimo, yra kvietimo kortelėje fiksuota. Kol laukė ugniagesių, laukuose šiam pastatė lašelinę. Jam buvo iškilusi grėsmė gyvybei dėl bendro kūno atšalimo ir žemo kraujo spaudimo, nes galima buvo įtarti vidinį kraujavimą. Į vietą atvyko apie 12 val. ar po 12 val. Aplink nukentėjusįjį buvo išgulusi žolė, žolė gana aukšta. Pavojų gyvybei kėlė galvos trauma, žemas kraujo spaudimas ir hipotermija. Nukentėjusysis buvo atšalęs, sumušimai sukrešėję ir dėl to teigia, kad buvo paliktas iš vakaro. Jis pats tai taip pat pasakė. Kokiu būdu jis ten atsirado, jis jai nesakė ir ji stengėsi daug neklausinėti tausodama žmogaus sveikatą. Sakė, kad ten atsirado vakare, tamsyje. Ji tiksliai neatsimena. Buvo vėsokas oras. Nuo ryto jei būtų buvęs paliktas, taip pat būtų atvėsęs, nes buvo žmogus nuogas. Kūno atvėsimui alkoholis turi reikšmės. Mano, jis neturėjo jėgų atsikelti ir kažkur eiti. Sako, kai žmogus atšąla, sutrinka sąmonė ir pats pradeda nusirenginėti. Alkoholio poveikis skatina atšalimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. J. atsisakė duoti sutuoktinio G. J. atžvilgiu paaiškinimus. Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (I tomas, b. l. 96-97). Pastabų nepareikšta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. J. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, jie buvusio vyro giminės. D. žino iš matymo. J. - jos mirusio vyro pusbrolis, Z. - buvusio vyro sesers dukra. Ji gyvena su D. R.. Šis gėrė su pažįstamu. Tuo metu ji buvo namie. G. J. atvažiavo su mašina ir pasivadino važiuoti pas juos. Ten su jaus ji išgėrė alkoholio. Z. paėmė jos telefoną ir paskambino D., kad ateitų. Kilo konfliktas dėl namo, kuriame dabar ji gyvena, liepė išsikraustyti ir po to vienas su kitu susimušė. Atsakė, kad ji pasiskundė, kad šeimoje visko būna, kad D. ranką pakelia. Paskui G. ir šoko. Ji J., G., A. pabėdavojo, kad D. kartais sumuša, - kad susipyko ir pakėlė ranką, nesmarkiai uždavė, kad smurtavo. A. Z. paėmusi jos telefoną paskambino D. D. atėjo. Jie paskui nuėjo prie šulinio gerti. Tuo metu ji (liudytoja) buvo pas J. kambaryje. Kai pradėjo daužyti D., ji išbėgo į kiemą. Matė, kaip G. D. mušė, jis šį mušė labiausiai. Nematė, kad D. D. muštų. Matė kaip A. įspyrė porą kartų D. Paskui jį G. nutempė į pieskyną. Tačiau D. buvo su rūbais kai šį tempė. Tuo metu ji nieko nedarė, nes buvo labai pasimetusi. Atsakė, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu ji sakė tiesą. Šiuo metu nieko nenori pakeisti. Atsakė, kad ji nematė kaip į pieskyną buvo nugabentas R. Dėl D. tai buvusio vyro sesuo paskambino į greitąją. Jai R. J. sesuo pasakė, kad R. prie pieskyno. Ji apie tai sužinojo į vakarą. Iš pradžių ji nematė, kad smurtą D. atžvilgiu naudojo G. J.. Jie nukentėjusįjį spardė kojom į galvą. Šito ji nematė. D. prisiminė, kad telefonas buvo išmestas, grandinėlė nutraukta. D. sakė, kad jį spardė, sakė smurtą vartojo G. J.. Ji nematė, kad D. D. būtų mušęs. Grandinėlė buvo nutraukta, ją paskui atnešė G. J.. G. J. paskambinęs pasakė, kad atsirado R. telefonas žolėse ir, kad ateiti pasiimti. R. maikės nebuvo, tik kelnės. Kroksus pati matė pas G. J. įdėtus į krosnį. Pas ją buvo atėjusi A. Z., davė 62 ir 20 eurų moralinei žalai atlyginti ir D. paskui davė. Atsiprašė jie abu. G. neatsiprašė, nors ir jis buvo atėjęs. Atsakė, kad po smurto D. atžvilgiu ji pasimetė ir nežino kodėl jo neieškojo. Ji parėjo namo ir naktį D. neieškojo. Ji D. negynė, nes bijojo gauti nuo G. J., nes jis ne kartą buvo prieš ją ranką pakėlęs. Kaltina save, kad pas G. ėjo. Pas šį ji atėjo blaivi. Iš dalies pripažįsta, kad įviliojo draugą į spąstus. Ji matė įvykį kieme. Ji iš namų išėjo, sakė nedaužykit, ką jūs darot. Matė kaip A. spyrė R. porą kartų į lytinius organus, o D. paskui gynė. D. tuo metu gulėjo aukštielninkas. A. Z. stovėjo šalia. Atsakė, kad vėliau D. atsiprašė, atnešė 50 eurų. Kai išėjo iš namo, R. jau buvo nutemptas. A. spyrė D. būdama J. kieme. Kai išėjo iš namo, R. gulėjo ir buvo beveik be sąmonės. Daugiau muštynių nematė. Nebuvo tarp jų kalbos, kad reikia R. paauklėti. Kai A. ėmė telefoną, ji (liudytoja) buvo išgėrusi. Nelabai prisimena dėl ko A. paskambino D., tačiau prieš tai kalbos apie mušimą nebuvo. Ji nieko neprašė, kad R. paauklėtų. Atsakė, kad ji nuėjo pas J. Čia G. buvo suplanuota. Jis atvažiavo su mašina, ją parsivežė. Nežino kokiu reikalo parsivežė. Po to pas J. jie gėrė alkoholį. Iki to laiko ji nebuvo D. sumušta, nebuvo mėlynių. Ji jiems paprasčiausiai pasiskundė. Kai ji išėjo namo, D. kieme jau nebuvo. Ji pasimetė, nei vieno neklausė dėl D. Ji iš J. išėjo tą pačią dieną, neprisimena jau kada. Po R. sumušimo ji grįžo į kambarį ir toliau gėrė alkoholį. Atsakė, kad atėjusi ir gerdama pas G. J. ji pasiskundė, kad D. mušė. Tačiau kai ji pas jį atėjo nebuvo išgėrusi. Konfliktas kilo dėl namo. G. konfliktą pradėjo. G. pasakė D. per 4 val. išsikraustyti iš buto kur ji (liudytoja) gyvena. Jai atrodo, kad viskas dėl to namo. Jis liepė R. išsikraustyti iš to namo. Ji savininkė to namo dalies.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. paaiškino, kad įvykio nematė. Rytojaus dieną ji paskambino A. Z., šios paklausė ką veikia. Sakė, kad nieko, kad sumušė stipriai D. ir, kad jis guli nuo vakaro. Paklausė kodėl greitosios nekviečia. Ji pasakė, kad bijo. Tada ji (liudytoja) iškvietė greitąją med. pagalbą. A. jai dar sakė, kad ji buvo, G. ir D. Kai ji kvietė greitąją, ji pasakė, kad pas kaimynus sumušė D. Po to atvažiavo policijos tyrėjas, šiam ji nurodė pavardes. Jai dukra pasakė, kad R. sumuštas. Dukra sakė, kad mušė J., D. Sakė, kad ir ji D. įspyrė į tą vietą. Ji jai nesakė, kas D. nurengė, kas nuvilko, tik pasakė, kad ten jis guli, kad prie žydų kapinių. Dar sakė, kad pylė vandenio, bet nežino nei ant ko. Suprato, kad kažkur pylė vandenį. Galėjo būti, kad A. sakė, kad J. ant R. pylė vandenį norėdamas nuplauti kraują. Jie visi girti buvo ir neaišku dėl ko jie ten mušėsi. Be to ji skambino S., šis pažįstamas nuo seniai. Šio ji klausė, ar žino, kad D. sumuštas. Tas sakė, kad matė gulintį, bet nežinojęs, kad tai D.. S. ji paskambino pasakyti, kad D. sumuštas. S. sakė matęs vakare gulintį vyrą, sakė jo neatpažinęs. Sakė ryte jau kitoj vietoj vyras buvo, buvo nuogas. Jis man sakė, kad G. liepė nekviesti nei greitosios, nei policijos. S. sakė, kad jei iškvies, J. jam grasino. Atsakė, kad G. nėra mėgėjas smurtauti. Jis dažniau nuo kitų gaudavo, būdavo sumuštas. Negirdėjus, kad smurtautų D.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. paaiškino (šio liudytojo paaiškinimai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi), kad jam 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, dienos nepamena, apie 22.00 val., jam dviračiu važiuojant pasižiūrėti savo gyvulių, kurie ganėsi netoli paminklo, skirto „Holokausto“ aukų atminimui ant žemės pamatė gulintį nuogą vyrą apie kurį mėtėsi kažkokie tai rūbai. Jis vyriškį judino, tačiau šis jam nieko neatsakė, todėl pamanęs, jog šis neblaivus, paliko gulėti. Kadangi buvo tamsu, todėl sumušimų ant šio nepastebėjo. Sekančios dienos rytą, apie 06.00-07.00 val. jis vėl, tuo pačiu keliu važiuodamas pas gyvulius pamatė, kad iš vakaro matytas gulintis vyras yra nuvilktas į kitą vietą, esančia už 6 m. prie pat paminklo, nes matėsi ir vilkimo žymės. Prie gulinčio vyriškio buvęs G. J. šį rankomis judindamas „budino“, bet kaip suprato vyriškis neragavo ir nejudėjo. Matė, kaip G. J. vyriškį apdengė rūbais. Jam bebūnant prie gyvulių atėjęs G. J. pasakė, jog ten guli D. ir liepė neskambinti medikams ir policijos pareigūnams bei, kad jis nieko nematė. Greitosios ir policijos jis nekvietė, tačiau apie tai pasakė G. J. giminaitei V. K., kad prie paminklo iš vakaro yra gulintis D., kurį galimai sumušė G. J. ir, jog šis jam liepė niekam nepranešti (I tomas, b. l. 83-84).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Tiek G. J., tiek D. D., tiek A. Z. kaltė jiems bendrai padarius anksčiau aprašytą, teismo nustatytą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis :

anksčiau aprašytais tiek kaltinamojo G. J., tiek kaltinamojo D. D., tiek kaltinamojo A. Z., nukentėjusiojo D. R., liudytojų J. J., V. K., V. V. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų R. S. ir J. J. duotais paaiškinimais;

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta informacija, kad yra apžiūrėtos trys įvykio vietos. Pirmoji įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis namo kiemas į kurį patenkama per vartelius, kur yra gyvenamas namas, kurio virtuvės krosnyje yra du tamsios spalvos „Crocs“ guminiai batai, kurie paimti. Antroji įvykio yra gretimai stovinčio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemas, kuriame yra šulinys. Trečioji įvykio vieta yra atvira lauko vietovė, yra paminklas, kuri yra nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) nutolusi apie 60 m. Prie paminklo yra ištryptas žolės įlotas. Daiktų įvykio vietoje nėra rasta (I tomas, b. l. 12-38);

Specialisto išvada Nr. 2226/2020 (02), kad nustatyta, kad D. R. konstatuota vidutinė galvos smegenų trauma pasireiškusi pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus, sumušimo židiniais galvos smegenų kairiame pusrutulyje, nosikaulių lūžis, kairio IX šonkaulio lūžis, daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje, krūtinėje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse ir keliuose, daugybiniai odos nubrozdinimai galvoje ir visame kūne, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 3-7 parų laikotarpyje kietais bukais daiktais ar plokštumomis, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima, jie galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant rankomis, spiriant kojomis, tiek velkant kūną dinaminio poveikio metu ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Pasisakyti apie trauminių poveikių skaičių kūne neįmanoma, nes konstatuoti daugybiniai įvairaus dydžio, įvairių krypčių, persidengiantys ir susiliejantys sužalojimai. D. R. konstatuoti sužalojimai nebuvo pavojingi gyvybei (I tomas, b. l. 57-60);

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-572/2020, kuriame nurodyta, kad G. J. nusikaltimo darymo metu konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, organinis asmenybės sutrikimas, tačiau jis nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo (afekto) būsenoje ir nusikaltimo darymo metu suprato savo veiksmų prasmę ir šiuos juos valdyti galėjo. Jis gali būt apklausiamas tyrimo metu ir dalyvauti teismo posėdyje ir nereikalinga taikyti priverčiamąsias med. priemonės (2 tomas, b. l. 119, 149-152);

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus garso įrašu, kad 2020-09-13 15.31 val. skambindama iš judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. nurodė, jog skambina dėl apie 11.00 val. rasto negyvo, t. y. labai žiauriai sumušto asmens, kurį apie 11.00 val. išsivežė medikai, nes iš J. sužinojo, jog D.sumušė G. J. ir D. ir vėliau nuvilkę iš kiemo prie žydų kapinių nuogą paliko per naktį gulėti (I tomas, b. l. 126-129);

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyrius pažyma, kad (duomenys neskelbtini) automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. rugsėjo 12-13 d. oro temperatūra buvo nuo 16 iki 14,1 laipsnio (I tomas, b. l. 131-132);

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad apžiūrėta kaip daiktas pora guminių 45 dydžio batų „Crocs“ be užkulnio dirželių ant vienos yra rusvos spalvos dėmė panaši į kraują (I tomas, b. l. 136-141);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, kad D. R. pateikė judriojo ryšio telefoną „NOKIA“ ir ties susegimu nutrauktą grandinėlę, kurie apžiūrėti kaip daiktai (I tomas, b. l. 143-144, 145-146, 147-148);

Reikalaujamų daiktų ir apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, kad D. D. pateikė judriojo ryšio telefoną „NOKIA 2220“ su SIM kortele „Tele - 2“, sportines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, striukę, sportinį bliuzoną ir šlepetes, kurie apžiūrėti kaip daiktai. Ant bliuzono „Adidas“ dešinės rankovės rankogalio yra įvairių formų ir dydžių dėmių panašių į kraują. Judriojo ryšio telefono aplanke „Adresatai“ yra adresas pavadinimu „BRANGIOJI,, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su A. Z. judriojo telefono numeriu bei aplankale „Susirašinėjimai“ yra SMS žinutės, kurių turinys susijęs su įvykiu, kur A-Z. 2020-09-13 klausia G. D. „ar tas velnias dar guli“, po minutės „tai jis gyvas“. 2020-13 12.13 val. A. Z. su D. D. nežino kas pranešė medikams (I tomas, b. l. 150-151, 155, 156-157, 158-160, 161-162, 163, 165-173);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokoluose aprašyta informacija, kad G. J. pateikė sportines kelnes, marškinėlius ir vieną porą kojinių, kurie apžiūrėti kaip daiktai. Ties marškinių apatinės sagos užsegimu ir nugaroje yra dėmių panašių į kraują. Nugaros pusėje, marškinėlių apatinėje dalyje yra dėmė panaši į kraują. Taip pat dėmių panašių į kraują yra ant vienos kojinės kelties (I tomas, b. l. 174,175-181);

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokoluose aprašyta informacija, kad A. Z. pateikė sportines kelnes, sportinį bliuzoną ir vieną porą sportinių batelių, kurie apžiūrėti kaip daiktai (I tomas, b. l. 184-185, 186-191);

Tarnybiniame pranešime ir prieduose prie pranešimo aprašyta informacija, kad Vilkaviškio rajono PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40917-20 dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kuriame A. Z. yra įtariama tuo, kad 2020-10-09 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kerštaudama G. J. dėl susitarimo, t. y. jos nenurodymo kaip smurtą vartojusios prieš D. R., sulaužymo žiebtuvėliu padegė G. J. namo duris ( 2 tomas, b. l. 1, 2-6).

Nenustatyta aplinkybių, jog minėti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta priežasties anksčiau aprašytais duomenimis abejoti, netikėti. Nenustatyta, jog šie duomenys vieni kitiems prieštarauja. Anksčiau aprašyti duomenys (jų analizė) patvirtina anksčiau aprašytas, teismo nustatytas tiek G. J., tiek D. D., tiek A. Z. nusikaltimo padarymo aplinkybes. Todėl minėti duomenys yra tiek G. J., tiek D. D., tiek A. Z. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, įrodymai.

Nenuginčytai įrodyta, jog tiek G. J., tiek D. D., tiek A. Z. anksčiau aprašytu laiku, vietoje, būdu nesunkiai sužalojo D. R., šį itin žiauriai kankindami. Tiek G. J., tiek D. D., tiek A. Z. anksčiau aprašyti nuoseklūs, kryptingi veiksmai rodo, jog jie šiuos atlikdami suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti - nesunkiai sužaloti D. R., šį itin žiauriai kankinant. Kiekvieno jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte požymius.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis).

Tiek G. J., tiek D. D., tiek A. Z. įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje. G. J. neteistas. Tai įvertinęs, bei įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, bei įvertinęs tai, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, kad šiuo atveju G. J. už padarytą nusikaltimą skirtina bausmė, kurios tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimą. Tačiau G. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), iki šiol jo atžvilgiu naujo ikiteisminio tyrimo nepradėta. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pakankamai priežasčių manyti, kad bausmės tikslai G. J. bus pasiekti be jo realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajam G. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, nenaikintina, nes iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos reikalinga. Nuosprendžiui įsiteisėjus ši priemonė panaikintina.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas. D. D. iki šiuo nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo padarymo teistas. Teistumas neišnykęs, nepanaikintas. Be to, jis po šiuo nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo padarymo teistas. Be to jis iki nustatyto nusikaltimo padarymo baustas administracine tvarka. Tai įvertinęs, bei įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, bei įvertinęs tai, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, kad šiuo atveju D. D. už padarytą nusikaltimą skirtina bausmė, kurios tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimą. Tačiau D. D. turi pastovią gyvenamąją vietą, jis darbingas, iki šiol jo atžvilgiu naujo ikiteisminio tyrimo nepradėta, nėra duomenų, jog padarė naują administracinį nusižengimą. Jis nukentėjusiojo atsiprašė. Jam nukentėjusysis atleido. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pakankamai priežasčių manyti, kad bausmės tikslai D. D. bus pasiekti be jo realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajam D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, nenaikintina, nes iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos reikalinga. Nuosprendžiui įsiteisėjus ši priemonė panaikintina.

Kaltinamosios A. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, bei, kad veiką padarė būdama recidyviste. A. Z. iki šiuo nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo padarymo teista. Teistumas neišnykęs, nepanaikintas. Be to, ji po šiuo nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo padarymo teista. Ji iki nustatyto nusikaltimo padarymo administracine tvarka nebausta. Tai įvertinęs, bei įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, bei įvertinęs tai, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. Z. už padarytą nusikaltimą skirtina bausmė, kurios tikslai bus pasiekti paskyrus jai laisvės atėmimą. Tačiau A. Z. turi du nepilnamečius vaikus, šiuos iš esmės viena išlaiko, ji darbinga, iki šiol jos atžvilgiu naujo ikiteisminio tyrimo nepradėta, nėra duomenų, jog padarė naują administracinį nusižengimą. Ji nukentėjusiojo atsiprašė. Jai nukentėjusysis atleido. Ji dalį turtinės žalos nukentėjusiajam atlygino. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pakankamai priežasčių manyti, kad bausmės tikslai A. Z. bus pasiekti be jo realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajai A. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, nenaikintina, nes iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos reikalinga. Nuosprendžiui įsiteisėjus ši priemonė panaikintina.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 923,41 EUR žalos atlyginimo priteisimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo D. R. gydymo (I tomas, b. l. 106-109). Tiek G. J., tiek D. D., tiek A. Z. kaltė bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdžius D. R. sveikatą įrodyta. Ieškovė rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų D. R. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jo gydymą buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų D. R. gydymo paslaugų kaina – 923,41 EUR. Todėl ieškinys pagrįstas. Be to, žalos dydžio tiek G. J., tiek D. D., tiek A. Z. neginčijo, jie su šiuo ieškiniu sutiko. Pagal tai ir CK 6.246 - 6.249, 6.279, 6.280, 6.283 straipsnius ieškinys tenkintinas. Priteistinas iš G. J., D. D., A. Z. solidariai turtinės žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusysis D. R. pareiškė ieškinį dėl 128,80 EUR turtinės žalos ir 3000 EUR neturtinės žalos atlygino iš kaltinamųjų (I tomas, b. l. 102, 103). Teisiamojo posėdžio metu D. R. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos iš esmės patikslino, nurodęs, kad jam A. Z. 66 Eur turtinės žalos atlygino, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlygino priteisimo palaikė. Iš esmės nurodė, jog dėl jo sužalojimo jis patyrė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, gydymosi, kelionės išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu G. J. su šiuo ieškiniu nesutiko, o D. D. ir A. Z. sutiko.

Ieškovas įtikinamais argumentais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir besigydydamas gydymo įstaigoje, tiek vėliau turėjo išlaidų vaistams ir kt., be to po gydymosi gydymo įstaigoje turėjo kelionės išlaidų. Todėl ieškinys pagrįstas. Pagal tai ir CK 6.246 - 6.249, 6.279, 6.280, 6.283 straipsnius patikslintas ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlygino tenkintinas. Priteistinas iš G. J., D. D., A. Z. solidariai 62,80 Eur turtinės žalos atlyginimas D. R. naudai.

D. R. reikalavimas atlyginti dėl nusikaltimų patirtą neturtinę žalą šiuo atveju kildinamas iš šalies Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinio reguliavimo bei BPK 110 straipsnio 1 dalies. Teismas sutinka su D. R. argumentais ir pripažįsta įrodytas byloje aplinkybes, jog kaltinamųjų G. J., D. D., A. Z. nusikalstamais veiksmais D. R. patyrė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Vertinant neturtinę žalą atlygintina pinigų suma, negali būti pritaikytas visiško žalos atlyginimo principas, todėl ji turi būti nustatyta atsižvelgiant į tai, kokiems gėriams ir kokiu būdu buvo pakenkta, kokia kaltininko kaltės forma, ar buvo kartu padaryta ir atlygintinos turtinės žalos, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, kad žalos nagrinėjamu atveju patyrė ne viešas fizinis asmuo, kad jos (žalos) atsiradimui įtakos turėjo ir nepakankamai rūpestingas bei atidus, atsakingas D. R. elgesys, taip pat formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą patenkintinas dalinai, priteistinos neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 2000 EUR.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tiek G. J., tiek D. D., tiek A. Z. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2022-01-05 pažymą – prašymą Nr. (12.33Mr) PT-100 priteisti tarnybos naudai iš G. J. 1049,10 EUR už valstybės garantuojama teisinę pagalbą.

Teismo posėdžio metu G. J. prieštaravo, jog iš jo būtų išieškotos minėtos išlaidos, nes gauna tik palyginus nedidelę (duomenys neskelbtini) pensiją, o turi paėmęs 5000 EUR paskolą, kurią dengia kas mėnesį po 112 EUR. Šie jo argumentai pripažįstami pagrįstais iš dalies. Pagal šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos dalis išlaidų iš kaltinamojo priteistina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2022-01-05 pažymą – prašymą Nr. (12.33Mr) PT-97 priteisti tarnybos naudai iš D. D. 672,81 EUR už valstybės garantuojama teisinę pagalbą.

Teismo posėdžio metu D. D. prieštaravo, jog iš jo būtų išieškotos minėtos išlaidos, nes nedirba, turto, iš kurio gautų pajamas neturi, be to išlaiko vieną nepilnametį vaiką. Šie jo argumentai pripažįstami pagrįstais iš dalies. Pagal šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos dalis išlaidų iš kaltinamojo priteistina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2022-01-07 pažymą – prašymą Nr. (12.33Mr) PT-185 priteisti tarnybos naudai iš A. Z. 774,98 EUR už valstybės garantuojama teisinę pagalbą.

Teismo posėdžio metu A. Z. prieštaravo, jog iš jos būtų išieškotos minėtos išlaidos, nes nedirba, turto, iš kurio gautų pajamas neturi, be to iš esmės išlaiko du nepilnamečius vaikus. Šie jos argumentai pripažįstami pagrįstais iš dalies. Pagal šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos dalis išlaidų iš kaltinamosios priteistina.

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti G. J. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir už tai jam paskirti dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, G. J. bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui; nustatyti jam tokias BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktuose numatytas pareigas - viso bausmės vykdymo atidėjimo metu : nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020-09-14 00.50 val. iki 2020-09-15 15.30 val., t. y. dvi dienas, ir laikyti, kad dvi laisvės atėmimo dienas G. J. atliko.

G. J. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti; nuosprendžiui įsiteisėjus, šią priemonę panaikinti.

Pripažinti D. D. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir už tai jam paskirti dviejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. D. bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui; nustatyti jam tokias BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose numatytas pareigas - viso bausmės vykdymo atidėjimo metu : pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. D. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020-09-14 01.50 val. iki 2020-09-15 14.53 val., t. y. dvi dienas, ir laikyti, kad dvi laisvės atėmimo dienas D. D. atliko.

D. D. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti; nuosprendžiui įsiteisėjus, šią priemonę panaikinti.

Pripažinti A. Z. kalta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir už tai jai paskirti dviejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. Z. bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui; nustatyti jai tokias BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktuose numatytas pareigas - viso bausmės vykdymo atidėjimo metu : nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. Z. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti; nuosprendžiui įsiteisėjus, šią priemonę panaikinti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš G. J., D. D. ir A. Z. Valstybinės ligonių kasos naudai 923,41 EUR (devynis šimtus dvidešimt tris eurus 41 ct) žalai atlyginti. Įpareigoti tiek G. J., tiek D. D. tiek A. Z., po nuosprendžio įsiteisėjimo, per šešis mėnesius, 923,41 EUR sumokėti į Kauno teritorinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188783839, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000.

D. R. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 62,80 EUR turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti jam solidariai iš G. J., D. D., A. Z. 62,80 EUR (šešiasdešimt du eurus 80 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

D. R. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti D. R. solidariai iš G. J., D. D., A. Z. 2000 EUR (du tūkstančiu eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Likusią šio civilinio ieškinio reikalavimo dalį netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dalį patenkinti. Priteisti iš G. J. valstybės naudai 209 EUR (du šimtus devynis eurus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti G. J., įsiteisėjus nuosprendžiui, per tris mėnesius, 209,00 EUR sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ar kituose Lietuvoje veikiančiuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dalį patenkinti. Priteisti iš D. D. valstybės naudai 135 EUR (šimtą trisdešimt penkis eurus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti D. D., įsiteisėjus nuosprendžiui, per tris mėnesius, 135,00 EUR sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ar kituose Lietuvoje veikiančiuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dalį patenkinti. Priteisti iš A. Z. valstybės naudai 155 EUR (šimtą penkiasdešimt penkis eurus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti A. Z., įsiteisėjus nuosprendžiui, per tris mėnesius, 155,00 EUR sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ar kituose Lietuvoje veikiančiuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai, iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo, palikti galioti taikytą kaltinamojo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu laikiną nuosavybės teisių apribojimą į turtą – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 280 EUR.

Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai, iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo, palikti galioti taikytą laikiną D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimą į turtą – 923,41 EUR sumai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai, iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo, palikti galioti taikytą Marijampolės apylinkės teismo (Vilkaviškio rūmai) 2021-09-21 nutartimi laikiną A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimą 923,41 EUR sumai į nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nesant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui :

CD laikmeną, kurioje įrašytas garso įrašas (I tomas, b. l. 129) ir CD laikmeną, kurioje įrašyti D. D. mob. ryšio telefono „Nokia“ duomenų failai (I tomas, b. l. 155) palikti saugoti byloje;

D. R. batus „Crocs“, judriojo ryšio telefoną ir grandinėlę, kurie perduoti jam saugoti (I tomas b. l. 142, 149), palikti jam;

D. D. judriojo ryšio telefoną, kuris perduotas jam saugoti (I tomas, b. l. 164), palikti jam; sportines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, striukę, sportinį bliuzoną ir šlepetes, kurie saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK (I tomas, b. l. 182, 183), palikti jam;

G. J. sportines kelnes, marškinėlius ir vieną porą kojinių, kurie saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK (I tomas, b. l. 182, 183), palikti jam.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.