Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1187-524/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-22Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
2A-1187-524/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16395-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
D. V.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1187-524/2012Teisėja J. Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-16395-2011-9)
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 78.2.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. V., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui sumažinimo bei ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-25-546/2007 patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio ir sumažinti ieškovui priteistą mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V. nuo 250 Lt iki 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad šiuo metu dėl sunkios ekonominės padėties valstybėje jo darbo užmokestis yra labai mažas, t. y. 2011 m. liepos mėnesį buvo išmokėta 240 Lt, rugpjūčio mėnesį – 290,91 Lt, rugsėjo mėnesį – 315,64 Lt, spalio mėnesį – 180 Lt neatskaičius mokesčių. Dėl sunkios turtinės padėties mokėti vaikui po 250 Lt išlaikymo neturi galimybės. Nuo išlaikymo dydžio nustatymo dienos 2007-02-05 jo turtinė padėtis pablogėjo, nes ne dėl savo kaltės gauna mažas pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-22 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas įvertinęs bylos duomenis nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas vaikui išlaikymas, iš esmės nepasikeitė, vaiko poreikiai nesumažėjo, todėl nebuvo teisės aktuose nustatytų pagrindų mažinti priteisto išlaikymo dydį. Nurodė, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas (duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikta), todėl privalo rasti galimybių teikti vaikui reikalingą jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimą ir ieškinį tenkinti – sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad teisinėje doktrinoje, sprendžiant klausimus dėl išlaikymo dydžio, galima priteisti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, bet išlaikymo dydis negali būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį, t. y. 130 Lt. Teigia, kad jo turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, pasikeitė – pablogėjo, ieškovo draudžiamosios pajamos per 2011 m. sudarė tik 3184,61 Lt. Paaiškina, kad gyvena jam priklausančiame bute Vilniuje, moka komunalinius mokesčius, turi sveikatos problemų, todėl neturi jokių galimybių mokėti 250 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-05 nutartimi iš A. V. sūnaus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį priteista mokėti po 250 Lt nuo 2007-02-13 iki vaiko pilnametystės. Ieškovas dirba UAB „Aldasa“, jo draudžiamosios pajamos per 2011 metus sudarė 3184,61 Lt (b. l.10–12). Ieškovui nuosavybės teise priklauso pirkimo–pardavimo sutartimi 2010-12-28 įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14), pirkimo–pardavimo sutartimi 2010-12-27 įgyta ½ dalis 2,9900 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 52). Ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 14, 56). Atsakovė D. V. dirba UAB „Klaipėdos mediena“, jos darbo užmokestis sudaro apie 1650 Lt per mėnesį atskaičius privalomus mokėti mokesčius (b. l. 38, 48). Atsakovei D. V. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–36), ½ dalis 2,9900 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 51–52). Atsakovės vardu transporto priemonių nėra registruota (b. l. 57). Nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovė vidutiniškai per mėnesį išleidžia 734 Lt (b. l. 33). Atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį dėl pasikeitusių aplinkybių, t. y. pasunkėjus jo turtinei padėčiai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė pasikeitusios, t. y. pasunkėjusios, turtinės padėties, todėl nebuvo pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiomis teismo išvadomis.

LR CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai, visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga 800 Lt. Darytina išvada, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas turėjo sudaryti 800 Lt. Ieškovės pateiktoje vieno mėnesio nepilnamečio vaiko išlaidų ataskaitoje nurodyta 734 Lt suma. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie paneigtų šioje ataskaitoje nurodytas sumas, todėl konstruotina, kad abi šalys savo nepilnamečiui vaikui pagal savo turtinę padėtį, vidutiniškai turi skirti iš viso 734 Lt sumą per mėnesį.

Teisėjų kolegija nurodo, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, t. y. butą (b. l. 13–14), jam taip pat priklauso ½ žemės sklypo dalis (b. l. 52). Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis asmuo. Pažymėtina, kad ieškovo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b. l. 71–72) nesudaro pagrindo teigti, kad nurodyti sveikatos negalavimai gali turėti ar turi įtakos ieškovo bendram darbingumui. Ieškovas teigia, kad gauna labai mažas pajamas, todėl turi būti sumažinta išlaikymo suma iki minimumo – 130 Lt. Iš civilinės bylos Nr. N2-25-546/2007 duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, ieškovas dirbo UAB „Eurogranda“ ir Co, darbdavys įsipareigojo mokėti 1500 Lt darbo užmokestį per mėnesį (civ. b. Nr. N2-25-546/2007 l. 46–47). Šiuo metu ieškovas dirba UAB „Aldasa“, jo draudžiamosios pajamos per 2011 metus sudarė 3184,61 Lt. Nors ieškovo darbo užmokestis nuo 2007 m. sumažėjo, tačiau kartu jis, dirbdamas UAB „Adasta“, įsigijo nekilnojamojo turto – butą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju turi būti įvertinta ne tik kokias pajamas ieškovas gauna, bet ir kokių aktyvių veiksmų jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių duomenų, kodėl ieškovas, gaudamas tokį mažą darbo užmokestį, t. y. mažesnį nei LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, neatlieka jokių aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti kitą, geriau apmokamą darbą. Taip pat ieškovas nenurodo, kokių priemonių jis ėmėsi, kad galėtų gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų jo nepilnamečio vaiko poreikius.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto ir ½ dalis žemės sklypo (b. l. 34–36, 51–52). Šį turtą atsakovė turėjo tuo metu, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-05 nutartimi buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui. Atsakovė dirba AB „Klaipėdos mediena“, darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1650 Lt per mėnesį (b. l. 38, 48).

Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal atsakovės pateiktą ataskaitą, kuri nėra nuginčyta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, išlaikymas šalių sūnui sudaro 734 Lt, darytina išvada, kad kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 367 Lt. Šiuo atveju ieškovo teikiamas išlaikymas sudaro 250 Lt, taigi didesnė atsakomybės dalis ir taip yra priskirta motinai, todėl dar daugiau sumažinti išlaikymo sumą nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinio skundo atmestini kaip nepagrįsti (LR CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena su motina – atsakove, todėl patenkinus apeliacinį skundą, neabejotinai būtų pažeisti atsakovės interesai, nes jai tektų ne tik pareiga vienai rūpintis sūnaus kasdiene buitimi, auklėjimu, bet ir tektų neproporcingai didelė dalis pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų.

Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su išlaikymo dydžio vaikui nustatymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėAlona Romanovienė