Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Outlet store“, atstovaujamo bankroto administratorės Veronikos Sinkevičienės, ieškinį atsakovui L. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Apie 2017-11-07 parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta tinkamai, šalys ir jų atstovai į 2017-11-07 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Teismas 2017-11-07 parengiamajame teismo posėdyje konstatavo, kad į posėdį atvykęs Vytautas Sinkevičius nėra tinkamas ieškovo BUAB „Outlet store“ atstovas. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės teismo posėdyje šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2016-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2970-567/2017 (ankstesnis Nr. eB2-4452-567/2016) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė UAB „Outlet Store“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskirdamas Veroniką Sinkevičienę.

2016-07-29 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė taikyti UAB „Outlet Store“ supaprastintą bankroto procesą ir visam bankroto procesui patvirtino 3 500 Eur išlaidų sąmatą, iš jų 1 050 Eur administratorės atlyginimui ir 2 450 Eur kitoms administravimo išlaidoms.

2016-09-16 nutartimi UAB „Outlet Store“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat nustatyta, kad pardavus BUAB „Outlet Store turtą, turi būti patenkinti šie kreditoriniai reikalavimai (antros eilės kreditoriai): 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – 58,62 Eur; 2) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 2347,41 Eur.

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Outlet Store“ vadovu nuo bendrovės įregistravimo 2012-04-04 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas L. B. (el. b. l. 20-22).

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo kaip juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė fiduciarines rūpestingumo pareigas (netinkamai vedė turto apskaitą, neteikė kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registrui, neišsaugojo duomenų apie įmonės finansines operacijas), laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat neperdavė bendrovės turto ir dokumentų bankroto administratorei, tuo padarydamas bankrutavusiai bendrovei 5906,03 Eur turtinę žalą.

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai, bei daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Tokie atvejai, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Be to, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją. Kai įmonės vadovas, matydamas realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai, taip pat ir imperatyvūs įstatyme nustatyti įpareigojimai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas kaip bendrovės vadovas nuo bendrovės įsteigimo jos finansinių ataskaitų neteikė (el. b. l. 20-23). Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Outlet Store“ bankroto byla teismo 2016-05-24 nutartimi iškelta vieno iš bendrovės kreditorių iniciatyva, tuo tarpu atsakovas, esant bendrovės nemokumui, neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdamas įmonės vadovui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvią pareigą. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-24 nutartimi civilinėje iškėlęs UAB „Outlet Store“ bankroto bylą, be kita ko, įpareigojo bankrutuojančios UAB „Outlet Store“ valdymo organus per 10 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėto įpareigojimo atsakovui nevykdant, Vilniaus apygardos teismas 2016-06-10 išdavė vykdomąjį raštą, tačiau jis taip pat nebuvo įvykdytas ir buvo antstolio grąžintas išieškotojui (el. b. l. 12-13). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas kaip bendrovės vadovas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai, taip pat pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareigą perduoti bankroto administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtą, tuo atlikdamas neteisėtus veiksmus (CK 6.264 straipsnis).

Tačiau tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, nepakanka vien tik konstatuoti atsakovą padarius neteisėtus veiksmus – tam būtina savarankiškai nustatyti visas šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį, neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5906,03 Eur turtinę žalą, kurią sudaro UAB „Outlet Store“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 2 406,03 Eur ir bankroto administravimo išlaidos – 3 500 Eur (iš jų 1 050 Eur administratorės atlyginimas ir 2 450 Eur kitos administravimo išlaidos).

UAB „Outlet Store“ bankroto byloje pareikšti ir teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai iš viso sudaro 2 406,03 Eur sumą (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus reikalavimas – 58,62 Eur ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimas – 2 347,41 Eur). Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad vien tik ta aplinkybė, jog bankrutuojanti įmonė turi skolų, savaime nereiškia, kad šiuos įsiskolinimus lėmė būtent bendrovės vadovo neteisėti veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vertinant padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama vadovo vadovavimo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Atsakovas turi pareigą atlyginti tik tą žalą, kuri teisiniu priežastiniu ryšiu betarpiškai susijusi su jo neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog po UAB „Outlet Store“ tapimo faktiškai nemokia atsirado naujų piniginių prievolių (CPK 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta, kada susiformavo kreditorių prievolės, ar tai įvyko po pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento, todėl bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma negali būti prilyginama ieškovo patirtai žalai. Be to, byloje esančių duomenų pagrindu teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad UAB „Outlet Store“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos susidarė būtent dėl to, kad atsakovas kaip UAB „Outlet Store“ vadovas laiku neteikė kasmetinių finansinių ataskaitų, neišsaugojo duomenų apie įmonės finansines operacijas ar dėl to, kad neperdavė bendrovės turto ir dokumentų bankroto administratorei (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalaujamo 2 406,03 Eur dydžio žala kilo būtent dėl ieškinyje nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas jokių papildomų įrodymų teismui neteikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis aptarta teismų praktika, ieškovo reikalavimas dalyje dėl 2 406,03 Eur žalos, kurią sudaro bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3 500 Eur administravimo išlaidų, kurias sudaro 1 050 Eur administratorės atlyginimas ir 2 450 Eur kitos administravimo išlaidos.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Taigi, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį vadovui, laiku nesikreipusiam dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo iš principo kyla pareiga atlyginti įmonės bankroto administravimo išlaidas, jei jų bankroto procese negauta ar gauta nepakankamai. Tačiau svarbu pažymėti, kad kreiptis į teismą, prašant priteisti iš šioje teisės normoje nurodytų asmenų atitinkamas pinigines sumas, turi tik įstatyme įvardinti subjektai – kreditorius ir/ar prisiėmęs riziką bankroto administratorius. Tokiu atveju, esant įrodymams apie patirtų bankroto administravimo išlaidų pagrįstumą, bankroto administratoriui jo lėšomis apmokėtos administravimo išlaidos gali būti priteisiamos tiesiogiai riziką prisiėmusiam administratoriui ar jas apmokėjusiam kreditoriui, bet ne bankrutuojančiai įmonei.

Šioje byloje reikalavimą priteisti administravimo išlaidas pareiškė ne pati bankroto administratorė, bet BUAB „Outlet store“, kuri neturi reikalavimo teisės į išlaidas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies prasme. Konstatavus, kad ieškovas atsakovo atžvilgiu reikalavimo teisės priteisti bankroto administratorės patirtas administravimo išlaidas neturi, ieškinio reikalavimas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 3 500 Eur žalą, kurią sudaro administravimo išlaidos, atmestinas kaip pareikštas netinkamo ieškovo.

2017-06-16 nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017-06-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.