- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- 2VP-1101-359/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- VMI prie LR finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos VMI prie LR finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyr. specialisto D. K. (toliau - institucija) pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei R. D., V. M. ir L. M., dėl skolininko turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkui V. M. priklauso ½ dalis turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. ½ dalis jo sutuoktinės L. M. visų gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pašalpos bei kitokios išmokos. Prašymu nurodoma, kad antstolė R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0167/16/00275 vykdo išieškojimą pagal 2016 m. kovo 10 d. pareiškėjos išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 483-9906 dėl 37 eurų skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjos naudai, o vykdomojoje byloje Nr. 0167/16/00892 vykdo išieškojimą pagal 2016 m. birželio 22 d. pareiškėjos naudai išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 483-73912 dėl 56 eurų skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjos naudai. Pažymėjo, kad vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininko sutuoktinė L. M. dirba (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje ir gauna darbo užmokestį iš šios įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas daugiau jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, neturi, prašoma nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. ½ dalis jo sutuoktinės L. M. visų gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pašalpos bei kitokios išmokos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.
Pagal CK 3.87 straipsnį, CK 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0167/16/00275 vykdo išieškojimą pagal 2016 m. kovo 10 d. institucijos išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 483-9906 dėl 37 eurų skolos išieškojimo iš skolininko institucijos naudai, o vykdomojoje byloje Nr. 0167/16/00892 vykdo išieškojimą pagal 2016 m. birželio 22 d. institucijos išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 483-73912 dėl 56 eurų skolos išieškojimo iš skolininko institucijos naudai. Iš antstolės 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymo (vykdomoji byla Nr. 0167/16/00275) matyti, kad skolininko vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra registruota, piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, o VSDFV duomenimis skolininkas nedirba. Bylos duomenimis, L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. M. yra sudaręs santuoką su L. M., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Nei suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. M., nei L. M. nepateikė duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį, 2017 m. balandžio 19 d. Vedybų sutarčių registro duomenimis tokia sutartis taip pat neįregistruota, todėl konstatuotina, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę.
Skolininko V. M. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ L. M. darbo užmokesčio, nes sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad L. M. darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė, arba konkrečią dalį, priskirtiną V. M. nuosavybei. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių galima nepaisyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestis gali keistis, nustatoma ne tiksli suma, o jo dalis, kuri, vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių principu, priklauso skolininkui.
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojos, tiek skolininko bei jo sutuoktinės interesus, būtų nustatant, kad skolininko V. M. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ L. M. turto, įgyto po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog V. M. nustatytina ½ L. M. darbo užmokesčio dalis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos VMI prie LR finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyr. specialisto D. K. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad skolininko V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), turto, įgyto po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.