Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-08-31 · Byla Nr. N-444-1517-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-31
Bylos Nr.
N-444-1517-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė, Stasys Gagys, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N–1–1517/2007Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 14 d. nutarties L. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus eismo priežiūros grupės vyresniojo tyrėjo (toliau – ir Institucija) 2007 m. vasario 23 d. nutarimu L. A. paskirta administracinė nuobauda – 1500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, bei ATPK 123 straipsnio 1 ir 6 dalyse, padarymą.

Nuobauda paskirta už tai, kad L. A. 2007 m. vasario 15 d. apie 18 val. 13 min. Panevėžio rajone, kelyje Skaisgiriai - Paįstrys vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1, 68 promilės). Automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir be valstybinės techninės apžiūros.

II.

L. A. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą, sumažinant paskirtą baudą ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Gyvena kartu su tėvais, kurie yra silpnos sveikatos (tėvas antros grupės invalidas, serga širdies ligomis). Dirba ūkininko R. V. ūkyje mechanizatoriumi, papildomai verčiasi žemės ūkio veikla. Atlieka visus žemės ūkio darbus, vienintelis moka dirbti žemės ūkio technika. Tėvas dėl ligos pobūdžio transporto priemonių vairuoti negali. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų turimo darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui Institucija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad administracinė nuobauda L. A. paskirta teisėtai ir pagrįstai.

III.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad 2002 m. gruodžio 23 d. L. A. jau buvo baustas bauda už automobilio vairavimą esant neblaiviam (pagal LR ATPK 126 str. 2 d.). Tai, teismo manymu, rodo, kad L. A. bauda, kaip viena iš administracinių nuobaudų rūšių, poveikio nedaro, įstatymo numatyti administracinių nuobaudų tikslai lieka nepasiekti. L. A. ir toliau pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o vairuodamas transporto priemones neblaivus kelia grėsmę ne tik sau, bet kitiems eismo dalyviams. L. A. paskirta nuobauda yra minimalaus sankcijoje numatyto dydžio, todėl ją mažinti nėra pagrindo. Vien tik ta aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas L. A. yra reikalingas ūkininkaujant, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti jo atžvilgiu LR ATPK 30-1 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą.

IV.

Apeliaciniu skundu L. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su sunkia apelianto padėtimi, ir dėl jų nepasisakė. Teigia, kad gyvena kaimo vietovėje, su ypač silpnos sveikatos tėvais, kurių gaunama pensija negali užtikrinti poreikio vaistams, medicinos procedūroms, reabilitacijai ir paprasčiausių poreikių patenkinimui. Todėl papildomai verčiasi žemės ūkiu, dirba ūkininko sodyboje, kad gautų papildomų pajamų. Tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms ir apelianto atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo), skiriant nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, teisingumo ir protingumo principai nebūtų pažeisti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jo netenkinti. Nurodo, administracinė nuobauda L. A. paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliantas pripažįsta padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, bei ATPK 123 straipsnio 1 ir 6 dalyse (vairavęs transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir be valstybinės techninės apžiūros, būdamas vidutinio girtumo laipsnio), tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.

Ginčijamu Institucijos 2007 m. vasario 23 d. nutarimu apeliantui paskirta minimali nuobauda, įstatymų leidėjo numatyta už sunkiausio iš jo padarytų pažeidimų padarymą (ATPK 126 str. 2 d., ATPK 33 str. 2 d.). Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti paskirtą baudą būtų galima tik pritaikius apelianto atžvilgiu ATPK 30-1 straipsnio nuostatas, t.y. paskyrus švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30-1 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007).

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neištyrė skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių, ir dėl jų nepasisakė. Ginčijama 2007 m. kovo 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantui yra paskirta mažiausia įstatymo numatyta administracinė nuobauda, o skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30-1 straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą, nei numato įstatymas. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

Apelianto teigimu, išimtinės aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti ATPK 30-1 straipsnį, yra tai, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, bei padėti silpnos sveikatos tėvams. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių apeliantui paskirta administracinė nuobauda turėtų būti švelninama.

Į tai, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese, skiriant jam ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos minimumą. Tačiau ši aplinkybė nevertintina kaip išimtinė apelianto naudai liudijanti aplinkybė, dėl kurios apeliantui turėtų būti skiriama mažesnė administracinė nuobauda, nei numatyta įstatyme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–1378/2007). Dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, apeliantas privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau pačiam, tiek savo šeimos nariams. Tačiau apeliantas sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę transporto eismo saugumui, kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Esant tokioms aplinkybėms apelianto ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad apeliantas anksčiau jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Nors šioje byloje tai nelaikytina apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe (nes nuo pastarojo pažeidimo praėjo daugiau nei vieneri metai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę įvertino kaip apelianto asmenybę charakterizuojančią aplinkybę, liudijančią, kad pirmą kartą nubaustas už tokį pažeidimą apeliantas reikiamų išvadų nepadarė, ir kad sušvelninus jam paskirtą administracinę nuobaudą administracinės nuobaudos tikslai liktų nepasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. A. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius