Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-548-397-2013;

Teisėjas Jorūnė Pukinskienė Teisminio proceso Nr. 1-20-3-00009-2012-0;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant nukentėjusiajam privačiam kaltintojui ir civiliniam ieškovui T. M., jo atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei, išteisintajam G. P., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo privataus kaltintojo ir civilinio ieškovo T. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. buvo išteisintas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje

T. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) vykusiame neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime, keršydamas T. M. už tai, kad jis tame pačiame neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime aktyviai pasisakė už G. P. pašalinimą iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių, turėdamas nusikalstamą tikslą T. M. apšmeižti, pažeminti jo garbę ir orumą bei įžeisti medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių akivaizdoje, viešai, dalyvaujant ir girdint neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime dalyvavusiems medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariams (dalyvavo dvidešimt tikrųjų medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių, vienas tikrasis medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys buvo atstovaujamas pagal įgaliojimą, taip pat dalyvavo vienas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ garbės narys), žodžiu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią T. M. asmenį bei pakertančią pasitikėjimą T. M., taip pat T. M. įžeidžiančią, t. y. pasakė, kad T. M. yra „svolačius“, „durnelis“, „vagis“, „aferistas“, „parazitas“, „padirbinėja dokumentus“, „padirbinėja parašus“, ir kad G. P. turi įrodymų, o jeigu medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai G. P. nepatikės, jis (G. P.) kreipsis į prokuratūrą, bet tada jau bus blogai pačiam medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“. T. M. buvo apšmeižtas G. P. kaltinant jį nepadarytomis nusikalstamomis veikomis, tokiu būdu G. P. apie jį paskleidė tikrovės neatitinkančią ir jį niekinančią bei žeminančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą T. M..

Teismo posėdyje nukentėjusysis, privatus kaltintojas ir civilinis ieškovas T. M., jo atstovė advokatė Agnė Paškevičiūtė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis G. P. ir jo gynėja advokatė A. Fominienė prašė skundą atmesti.

Nukentėjusiojo, privataus kaltintojo ir civilinio ieškovo T. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl G. P. kaltės padarius BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nurodant, kad teismas netinkamai, šališkai vertino įrodymus, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė neleidžia daryti išvados, jog G. P. (duomenys neskelbtini) vykusiame neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad teismas įrodymų vertinimo taisykles pažeidė, nenurodo, kuo remiantis jis daro tokias išvadas, kokiais būtent teismo veiksmais pasireiškė netinkamas įrodymų vertinimas. Ta aplinkybė, kad apeliantas yra kitokios nuomonės, negu skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, nėra pagrindas aukštesnės instancijos teismui pagrįstai suabejoti pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, savo išvadas dėl G. P. kaltės grindė betarpiškai teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Savo išvadas, kad neįrodyta, jog G. P. veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, apylinkės teismas grindė teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. M., A. M., P. S., G. S., G. M., O. G., V. R.. V., S. B., R. T., R. A., L. J., K. K., J. K. parodymais, privataus kaltintojo pateiktu garso įrašu bei kitais rašytiniais bylos duomenimis, aptartais skundžiamame nuosprendyje. Išanalizavus minėtų liudytojų parodymus aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, kad minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo kategoriškai išvadai, kad įžeidžiančius žodžius pasakė būtent G. P. ir kad jie buvo adresuoti būtent T. M. siekiant jį įžeisti ar pažeminti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, visi liudytojai sutarė tik dėl vienos aplinkybės, kad medžiotojų būrelio nariai yra susiskaldę į dvi grupes, iš kurių viena palaiko T. M., kita – G. P.. Ši aplinkybė, tą pabrėžė ir pirmos instancijos teismas, yra itin svarbi vertinant liudytojų parodymus apie galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš jau minėtų liudytojų parodymų matyti, kad dalis jų teigia girdėję, kad G. P. žodžius „svolačius“, „durnelis“, „vagis“ ir kt. pasakė būtent nukentėjusiajam privačiam kaltintojui T. M.. Kita dalis teismo posėdyje apklaustų liudytojų pažymėjo, kad susirinkimas vyko chaotiškai, visi kalbėjo vienu metu, niekas nesiklausė, tiesiogiai T. M. atžvilgiu nukreiptų įžeidžiančių žodžių negirdėjo. Be kita ko, liudytojas S. B. nurodė, kad T. M. pats provokavo žmones, lakstė iš vieno salės galo į kitą, o G. P. iš viso stengėsi su T. M. nebendrauti. Be to, minėtas liudytojas nurodė, kad jo įsitikinimu T. M. būrelio veikloje buvo padaręs pažeidimų, tačiau jokie dokumentai to susirinkimo metu nebuvo pateikti, kadangi svarstomas buvo ne T. M., o G. P. pašalinimo iš būrelio klausimas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. T., R. A., L. J., K. K., J. K.. Minėtų liudytojų parodymai plačiai aptartį skundžiamame nuosprendyje, todėl aukštesnės instancijos teismas jų nekartoja. Tą aplinkybę, kad susirinkimas vyko chaotiškai, kad jame buvo daug ginčijamasi, patvirtino ir T. M. pateiktas susirinkimo garso įrašas. Išklausius minėtą įrašą teismas pažymėjo, kad pateikti garso įrašai yra prastos kokybės, dažnai sunku suprasti kas šneka, apie ką ir dėl ko, buvo rėkiama keliems dalyviams kartu, todėl vienareikšmiškai nustatyti, kas pasakė kurį žodį ir frazę, kam ji buvo skirta, negalima. Atsižvelgiant ir į tai, kad susirinkime dalyvavusių medžiotojų būrelio narių parodymai apie tas pačias aplinkybes yra prieštaringi, nesant galimybės iš garso įrašo nustatyti kas kurią frazę pasakė ir kam ji buvo skirta ir nesat jokių kitų objektyvių, abejonių nekeliančių duomenų, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančiais duomenimis neįrodyta, kad G. P. padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu jį kaltina T. M.. Teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai atskleidė LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius, juos plačiai aptarė ir, remdamasis visų byloje esančių įrodymų analize bei vertinimu padarė pagrįstą išvadą, kad G. P. T. M. atžvilgiu išsakė tik savo asmeninę nuomonę, įsitikinimą, pagrįstą asmeniniu turimo informacijos apie situaciją būrelyje vertinimu. Nenustatyta, kad G. P. būtų turėjęs interesą ar asmeninį nusistatymą skleisti pramanytą informaciją, šmeižti ar įžeidinėti T. M.. Kadangi G. P. veikoje nėra nustatyta tiesioginės tyčios apšmeižti ar įžeisti T. M., nėra nustatyta subjektyviųjų šmeižimą ir įžeidimą, kaip nusikalstamą veiką apibūdinančių požymių, todėl apylinkės teismas pagrįstai G. P. pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį išteisino.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad T. M. savo skunde apygardos teismui nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu aukštesnės instancijos teismas galėtų suabejoti pirmos instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio motyvais. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą privataus kaltinimo tvarka, gana išsamiai, plačiai ir visapusiškai išanalizavo visas T. M. nurodytas aplinkybes dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, išklausė tiek G. P., tiek T. M. paaiškinimus, apklausė eilę betarpiškai susirinkime dalyvavusių liudytojų, priėmė ir ištyrė T. M. pateiktą garso įrašą, suteikė abiem šalims galimybę pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis ir galimybėmis, todėl teigti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neobjektyviai, sprendimą priėmė neištyręs visų įrodymų, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl proceso šalių asmeninė nuomonė, kitoks, negu teismo įrodymų supratimas ir vertinimas, nėra teisinis pagrindas priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Šių įstatymo reikalavimų pirmos instancijos teismas nepažeidė ir pagrįstai, nesant neginčijamai G. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, atitinkantį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Apeliantui nenurodžius jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių suabejoti išvadomis, kad G. P. kaltė neįrodyta, tokių duomenų buvimo nenustačius ir aukštesnės instancijos teismui, pirmos instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Priėjus išvados, kad neįrodyta, jog G. P. padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo ir civilinio ieškovo T. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pagrįstai paliktas nenagrinėtu. Aukštesnės instancijos teismui atmetus privataus kaltintojo T. M. apeliacinį skundą išteisintojo G. P. prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliaciniame procese atlyginti, laikytinas teisėtu, pagrįstu, įrodytų byloje esančiais duomenimis (2 t. b. l. 56), todėl tenkintinas ir iš T. M. G. P. naudai priteistina 900 Lt. už advokato pagalbą apeliaciniame procese.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo privataus kaltintojo ir civilinio ieškovo T. M. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. M. G. P. naudai 900 (devynis šimtus) litų už advokato paslaugas apeliaciniame procese.