Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. Žiedelis Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.21

2008 m. balandžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovei A. Z. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-12-17 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės jos dukters (ieškovės) E. D. išlaikymui 1000 Lt dydžio periodines išmokas kas mėnesį nuo 2007-04-24 iki 2009-07-01, 14 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, o taip pat priteisė iš atsakovės 795 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė neneigė visą laiką dirbusi kruiziniuose laivuose ir neteikusi išlaikymo dukrai, o kadangi ji nėra deklaravusi pajamų ir turto, bei iškeldino ieškovę (dukrą) iš jai priklausančio buto dalies, tai rodo jos siekį išvengti išlaikyti aukštojoje mokykloje besimokantį vaiką. Teismas nustatė, kad ieškovė nesėkmingai siekė susirasti darbą, todėl remdamasis bylos aplinkybėmis, teismas sprendė, jog ieškovė išnaudojo visas galimybes pasirūpinti lėšomis studijoms, išlaikymas jai reikalingas. Atsižvelgęs į Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendime (b.l. 25) nurodytą aplinkybę, jog atsakovė už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2007-04-31 deklaravo turinti 266 111 Lt vertės turto, į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų bedarbė, teismas darė išvadą, jog atsakovė galinti teikti išlaikymą vaikui. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d., LR Konstitucinio Teismo (toliau – ir LR KT) 2007-06-07 nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2007-06-29 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-188/2007 suformuota pozicija, teismas sprendė ieškovės reikalavimus tiek dėl išlaikymo, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės esant iš dalies pagrįstais, tačiau prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą sumažino iki 14 500 Lt, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį už įsiskolinimo susidarymo laikotarpį, bei priteisė po 1000 Lt kas mėnesį nuo 2007-04-24 iki jos numatomos studijų pabaigos 2009-07-01. Teismas taip pat pažymėjo, jog teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, todėl pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms, sudarančioms pagrindą peržiūrėti sprendimą (pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jam atsirado galimybės gauti pajamas, suprastėjo jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje ir pan.), kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą prašydamas pakeisti išlaikymo dydį (LAT 2007-06-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. taikymo klausimas. Spręsdamas pastarosios teisės normos konstitucingumo klausimą, LR KT 2007-06-07 nutarimu pripažino, jog Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti (neturi įgaliojimų nepriteisti) tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja LR Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl ši teisės norma aptariama apimtimi negali būti taikoma nuo minėto LR KT nutarimo oficialaus paskelbimo (Konstitucinio teismo įst. 72 str. 1 d.). Tačiau LR KT nepaneigė įstatymo leidėjo teisės sureguliuoti šiuos teisinius santykius ir šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad normos prieštaravimas Konstitucijai savaime nereiškia, jog teismai, spręsdami bylas, kuriose iškyla Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. nuostatos taikymo klausimas, gali jų nespręsti vien dėl to, kad įstatymų leidėjas atitinkamų santykių dar nėra deramai sureguliavęs įstatymu; spręsdami tokias bylas, minėtas teisinio reguliavimo spragas teismai turi užpildyti ad hoc, t. y. spragos gali būti šalinamos individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Visgi teismai turi paisyti inter alia to, jog išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims, negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams, nes šie du institutai iš esmės skiriasi esant visiškai skirtingiems atitinkamų teisinių santykių subjektams.

Kaip teisingai skundžiamame sprendime yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui, reikšmingi yra kiti kriterijai, nei sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiams. Remiantis LR KT 2007-06-07 nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą (paramą) pilnamečiams vaikams pagal Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d.. Visų pirma, tai paramos pilnamečiui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą buvimas. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir kt.). Būtina įvertinti ir aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat galimybę gauti valstybės paskolą studijoms finansuoti. Negalima nepaisyti ir tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama šiems siekiant ne pirmojo aukštojo mokslo, mokantis nesąžiningai, nepažangiai, piktnaudžiaujančiam šeimos teisėmis, taip pat iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.

Šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (Civilinio proceso kodekso 178 str.), tačiau šeimos bylose teismui tenka pareiga veikti aktyviai, nes jam suteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jo nuomone, tai būtina teisingam bylos išsprendimui (Civilinio proceso kodekso 376 str. 1 d.). Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvaciją, kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nustatytos ne visos reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui turinčios faktinės aplinkybės, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė.

LR KT 2007-06-07 nutarime yra pažymėjęs, jog sprendžiant pilnamečių išlaikymo (paramos) klausimus, neturi būti vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kaip ir nepilnamečių vaikų išlaikymo atveju, tačiau siekiant sureguliuoti teisinį ginčą, kuomet yra šio santykio teisinio reguliavimo spragų būtina taikyti įstatymo arba teisės analogiją (Civilinio kodekso 1.8 str.). Ginčo teisiniam santykiui pagal įstatymo analogiją taikytina Civilinio kodekso 3.192 str. 3 d. nuostata, jog išlaikymą nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tėvų turtinė padėtis negali būti ignoruojama ir sprendžiant paramos reikalingam pilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-13 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-189/2007 taip pat išaiškinta, kad sprendžiant išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo klausimą, reikia įvertinti įrodymus apie abiejų tėvų turtinę padėtį, jų galimybes teikti išlaikymą, taip pat dieniniame skyriuje besimokančio vaiko turtą, pajamas ir poreikius.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo tirtos aplinkybės ir įrodymai, apibūdinantys ieškovės motinos (atsakovės) A. Z. turtinę padėtį, tačiau absoliučiai nebuvo tirta ieškovės tėvo (trečiojo asmens) A. D. turtinė padėtis. Išskyrus tai, jog A. D. priklauso 44/100 dalys 49,55 kv. m ploto buto Rygos g. 31-3, Vilniuje, byloje nėra jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, jo išlaikomus asmenis ir pan. Nėra duomenų, kokia forma ar apimtimi tretysis asmuo teikia išlaikymą ieškovei šiuo metu ir ar iš viso jį teikia.

Sulaukęs pilnametystės asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą (Civilinio kodekso 2.5 str. 1 d.), todėl pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta neturi būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi tėvų valdžios. Todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas be galo svarbu įsitikinti, jog išlaikymo reikalaujantis pilnametis išnaudojo visas įmanomas galimybes gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui. Šioje byloje šios aplinkybės buvo įvertintos nepakankamai išsamiai. Pavyzdžiui, teismas nevertino, ar ieškovė siekė gauti valstybės teikiamą studentams lengvatinį kreditą (paskolą), ar išnaudojo galimybes pati įsidarbinti laisvu nuo studijų metu (vasaros laikotarpiu ar kt.) ir tokiu būdu pati finansiškai prisidėti prie savo poreikių tenkinimo ir pan. Pažymėtina ir tai, jog teismas nepakankamai išsamiai vertino ieškovės poreikius. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas tik konstatavo, jog ieškovės išlaikymui priteisia iš atsakovės po 1000 Lt per mėnesį, nes ieškovei teks nuomotis gyvenamąjį plotą Vilniuje, tačiau netirtos kitos aplinkybės, sudarančios ieškovės poreikių turinį ir jų apimtį. Paminėtų faktinių aplinkybių nustatymas gali turėti lemiamą reikšmę sprendžiant nagrinėjamą ginčą, todėl neišsiaiškinus šių aplinkybių, negalima konstatuoti, jog buvo atskleista bylos esmė.

Atsakovės galimybę teikti išlaikymą teismas konstatavo remdamasis tik aplinkybe, jog jai nuosavybės teise priklauso 266 111 Lt vertės turto. Neginčijamų įrodymų, jog atsakovė gauna kokių nors pajamų, apart už savo buto dalies trijų mėnesių nuomą po 250 Lt per mėnesį (b.l. 104), byloje nėra. Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendime nurodoma, jog už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2007-04-31 atsakovė jokių pajamų neturėjo, o turto deklaravo už 266 111 Lt (b.l. 25-26). Atsižvelgiant į tai, jog LR KT praktikoje įtvirtintas išimtinumo principas sprendžiant išlaikymo pilnamečiams asmenims (besimokantiems aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir ne vyresniems nei 24 metų, kuriems reikalinga parama) klausimus, pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui privalu ištirti, ar atsakovės turtinė padėtis tikrai leidžia jai teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui. Taip pat būtina įvertinti, ar atsakovei neturint pajamų, išlaikymas pilnamečiui vaikui gali būti teikiamas atsakovės turimo turto sąskaita.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pilnamete ieškovė tapo 2004-01-27 sulaukusi 18 metų (gimimo liudijimas - b.l. 11), o į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik 2007-04-24 t.y. praėjus daugiau kaip trims metams nuo jos pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, jog išlaikymą pilnamečiams vaikams reglamentuojanti teisės norma (Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d.) yra speciali išlaikymą nepilnamečiams vaikams reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, o tame tarpe ir Civilinio kodekso 3.200 straipsniui, numatančiam išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę už tris metus iki ieškinio pareiškimo, iš naujo nagrinėjantis bylą pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar įstatymo ir teisės analogijos taikymo požiūriu (Civilinio kodekso 1.8 str. 3 d.) apskritai gali būti pripažįstamas pagrįstu reikalavimas priteisti išlaikymo (paramos) įsiskolinimą būtent pilnamečiui vaikui. Juo labiau, kad ginčo atveju ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl per aptarimą laikotarpį nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo, kuomet, kaip pati ieškinyje nurodo, išlaikymo atsakovė jai neteikė nuo pat 1992-08-26.

Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė, o pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.