- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- eI-1860-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05221-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Mediashop“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas, Povilas Gruodis
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Mediashop“ ir advokato Povilo Gruodžio skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas UAB „Mediashop“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba mokesčių administratorius) 2015-10-07 sprendimą Nr. (24.6-31-5)-R-7409 (toliau –ir Sprendimas) ir įpareigoti VMI suteikti galimybę pareiškėjo atstovui susipažinti su visais VMI priimtais sprendimais nagrinėjant mokestinius ginčus ir visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-09-19 nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjas (UAB „Mediashop“) neturi teisinio subjektiškumo ginčyti VMI 2015-10-07 sprendimą Nr. (24.6-31-5)-R-7409, administracinę bylą nutraukė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-12-14 nutartimi Nr. eAS-941-602/2016 Vilniaus administracinio teismo 2016-09-19 nutartį panaikino ir skundą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2017-02-13 į bylą pateiktas patikslintas su skundas su prašymu advokatą Povilą Gruodį byloje įtraukti pareiškėju.
2017-02-20 nutartimi patikslintas skundas priimtas, advokatas Povilas Gruodis įtrauktas pareiškėju (toliau – ir pareiškėjas, advokatas arba bendrovės atstovas).
Skunde nurodoma, kad VMI atliko Bendrovės pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo patikrinimą ir 2015-06-12 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.31-28)-FR0680-435, kuriame papildomai apskaičiavo ir nurodė Bendrovei sumokėti 1330707 Eur pridėtinės vertės mokesčio. 2015-08-10 priimtas sprendimas dėl minėto patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (24.6-31-5)FR0682-532. Šį sprendimą 2015-09-01 Bendrovė apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - ir MGK).
Pareiškėjo atstovas, siekdamas gauti veiksmingoms teisinėms paslaugoms būtiną informaciją, 2015-09-08 pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo Nr. (MV)-450 (toliau - Prašymas). Prašyme išdėstytas reikalavimas, kad būtų sudarytos sąlygos ir leista susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus, bei visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų.
Atsakydama į Prašymą VMI pateikė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo atstovo prašymus. Pareiškėjų nuomone, VMI Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas - VMI tyčia nepagrįstai trukdo Bendrovei efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą bei pareiškėjos atstovui susipažinti su VMI praktika (sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų skundus ir pastabas). VMI yra viešojo administravimo subjektas, kuris kartu vykdo ir ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijas - privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja mokesčių mokėtojų skundus ir pastabas, todėl VMI sprendimai, priimti ikiteismine tvarka nagrinėjant mokesčių mokėtojų skundus ir pastabas, formuoja VMI praktiką, kuri gali būti naudojama grindžiant konkrečių VMI sprendimų pagrįstumą ir (ar) nepagrįstumą. Joks teisės aktas nesuteikia teisės VMI slėpti nuo mokesčių mokėtojų ir visuomenės VMI sprendimus, priimtus VMI vykdant ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijas. Tai, kad VMI priimtuose sprendimuose gali būti asmeninės informacijos apie mokesčių mokėtojus, nelaikytina priežastimi neleisti susipažinti su VMI sprendimais, kadangi asmeninė informacija gali būti apsaugota teikiamus sprendimus nuasmeninant.
VMI vykdydama veiklą privalo vadovautis viešumo principu, kuris laikytinas vienu iš pagrindinių viešojo administravimo principų ir reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla būtų vieša, su ja būtų galima susipažinti, išskyrus įstatymuose numatytus pagrįstus ir konkrečius apribojimus.
VMI Sprendime išdėstyta pozicija, kai visiškai atsisakoma pateikti prašomą informaciją nesvarstant alternatyvų, kurios tenkintų abi ginčo puses, pažeidžia viešumo principą, nes atsisakymas nėra pakankamai argumentuotas, o kitų mokesčių mokėtojų teises galima užtikrinti alternatyviu būdu (pvz., iš teikiamos informacijos pašalinant tam tikrus duomenis). Be to, tokiu būdu buvo pažeistas ir proporcingumo principas.
VMI Sprendime pateikti teiginiai esą leidimas pareiškėjo atstovui susipažinti su Prašyme nurodyta medžiaga pažeistų kitų mokesčių mokėtojų teisę į slaptumo užtikrinimą yra nepagrįsti, nes buvo prašoma susipažinti su VMI oficialioje viešojo administravimo veikloje išdėstyta pozicija ne konkrečių mokesčių mokėtojų, o faktinių aplinkybių, identiškų pareiškėjo, atžvilgiu. Todėl VMI, siekdama tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose jai numatytas pareigas, ir manydama, kad visos prašomos informacijos pateikimas pažeistų kitų mokesčių mokėtojų teises, galėjo pateikti nuasmenintus duomenis, kuriuose akcentuojama VMI pozicija apmokestinimui reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste nenurodant informacijos apie konkrečius mokesčių mokėtojus, t.y. pasirinkti veiklos variantą, mažiau varžantį Bendrovės teisėtus interesus.
Kadangi VMI yra skundus bei ginčus nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas, pareiškėjų vertinimu, su jos formuojama praktika bei priimtais sprendimais pareiškėjo atstovas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę susipažinti. Advokatas yra įpareigotas neatskleisti informacijos, kurią sužino vykdydamas savo veiklą.
Pareiškėjo atstovui būtina susipažinti su Prašyme nurodyta informacija siekiant tinkamai atstovauti Bendrovės interesus. Prašomų duomenų atskleidimas būtinas tam, kad būtų žinoma, kokia informacija ir dokumentai, VMI nuomone, yra būtini siekiant pagrįsti Bendrovės poziciją bei kaip vertinamos vienos ar kitos faktinės aplinkybės. Pareiškėjui siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus yra itin aktualu susipažinti su VMI požiūriu į konkrečius užsienio mokesčių administratorių teikiamus faktinius duomenis, pvz., ar užsienio logistikos sandėlio darbuotojų patvirtinimai apie užsienio įmonėms teiktas sandėliavimo paslaugas bei prekių, gabenamų iš Lietuvos, pristatymą į šiuos logistikos sandėlius, laikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančias prekių faktinį išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Be to, pareiškėjų vertinimu Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų: jame nenurodyta akto apskundimo tvarka, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o atsisakymas suteikti informaciją motyvuotas lakoniškai.
VMI atsiliepime į skundą ir atsiliepime į patikslintą skundą nurodė su pareiškėjų reikalavimais nesutinkantis ir prašė skundą atmesti. VMI nurodo, kad tiek pateiktame skunde teismui, tiek Prašyme pareiškėjo atstovas nurodo, jog advokatas Povilas Gruodis teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovauja UAB „Mediashop“ teisėms ir teisėtiems interesams mokestiniame ginče dėl 2015-08-10 VMI prie FM sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (24.6-31-05)-FR0682-532. Pareiškėjo atstovas, vadovaudamasis Prašyme ir skunde teismui išdėstytais teisiniais motyvais prašo VMI sudaryti sąlygas ir leisti susipažinti su visais VMI sprendimais priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus bei visais VMI sprendimais priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų.
VMI, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių bei užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą. Šiuo atveju pareiškėjo atstovo pateiktas Prašymas susipažinti su visais VMI sprendimais priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus bei visais VMI sprendimais priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, iš esmės pažeistų kitų mokesčių mokėtojų teises užtikrinant mokesčių mokėtojų slaptumą, kurių atžvilgiu mokesčių administratorius yra atlikęs kontrolės veiksmus ir yra pradėta mokestinio ginčo procedūra.
Pareiškėjo atstovo Prašyme prašoma informacija nėra niekaip susijusi su Bendrovės mokestinės prievolės dydžiu ir pareiškėjo atstovo VMI pateiktomis 2015-07-10 rašytinėmis pastabomis ir VMI prie FM 2015-08-10 sprendimu Nr. (24.6-31-5) FR0682-532 UAB „Mediashop“ atžvilgiu dėl 2015-06-12 patikrinimo akto Nr. (21.31-28) FR0680-435 tvirtinimo, todėl Prašymas negali būti tenkinamas.
Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. VMI vertinimu, pareiškėjo atstovo Prašyme prašoma informacija nėra niekaip susijusi su jo atstovaujamo kliento vykstančiu mokestiniu ginču.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
2014-01-15 UAB „Mediashop“ su Advokatų profesine bendrija „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“ sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria advokatams Albertui Kručkauskui ir Povilui Gruodžiui pavedė, be kita ko, atstovauti ir visuose mokestiniuose ginčuose.
2015-09-08 advokatas Povilas Gruodis kreipėsi į VMI su prašymu Nr. (MV)-450 (Prašymas) sudaryti sąlygas ir leisti susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus ir visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų.
2015-10-07 sprendimu Nr. (24.6-31-5)-R-7409 (Sprendimas) Prašymą tenkinti VMI atsisakė.
Byloje nagrinėtinas ginčas dėl VMI 2015-10-07 sprendimo Nr. (24.6-31-5)-R-7409 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo, redakcija, galiojusi iki 2016-07-01, toliau - ABTĮ, 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Byloje, be kita ko, nagrinėtinas ir klausimas dėl Bendrovės teisinio suinteresuotumo, t.y. tinkamo subjektiškumo ginčyti VMI Sprendimą. Byloje nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus advokato Povilo Gruodžio 2015-09-08 prašymą, kuriame jis, prašydamas VMI sudaryti sąlygas ir leisti susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus ir visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, nurodė, jog prašoma informacija bus naudojama su tikslu veiksmingai ir efektyviai atstovaujant/ginant kliento teises ir teisėtus interesus. Advokatas Povilas Gruodis nurodė atstovaujantis Bendrovės teises ir interesus mokestiniame ginče dėl VMI 2015-08-10 sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-532.
Kaip šioje byloje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Skundu teismui pareiškėjai formuluoja reikalavimą panaikinti VMI Sprendimą ir įpareigoti VMI suteikti galimybę advokatui Povilui Gruodžiui susipažinti su jo prašomais duomenimis. Savo prašymą advokatas Povilas Gruodis iš esmės grindė Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punkto nuostatomis, t.y. teise savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis. Be to, advokatas Povilas Gruodis nurodė besiremiantis ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, kurios įpareigoja valstybės ar savivaldybės institucijas, pagal jų kompetenciją teikti asmenims informaciją, kurios šie prašo.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte informacijos teikimas asmenims laikomas administracine paslauga.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Įstaigos teikia informaciją pareiškėjams įstaigoje tvarkomais dokumentais, informacijos rinkmenomis arba jų dalimis, pirmenybę teikiant informacijos teikimui internetu ar kitokiomis elektroninėmis priemonėmis. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje informacija apibrėžta, kaip žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį.
Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas Povilas Gruodis jokios informacijos pas mokesčių administratorių neprašė. Jis formulavo prašymą sudaryti sąlygas ir leisti susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų. Tokia prašymo formuluotė suponuoja išvadą, jog advokatas Povilas Gruodis nagrinėjamu atveju siekė įgyvendinti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis ir to paties straipsnio 3 punkte nustatytą teisę susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. Bendrovės, kaip mokesčių mokėtojo, teisė gauti informaciją reglamentuota Mokesčių administravimo įstatyme, tačiau nagrinėjamu atveju 2015-09-08 Prašymas nėra grindžiamas Bendrovės, kaip mokesčių mokėtojo teisėmis, o būtent advokato teisėmis. Šiuo atveju Bendrovės atstovas advokatas Povilas Gruodis veikė kaip individualus subjektas, 2015-09-08 Prašymą grindė Advokatūros įstatymo nuostatomis, todėl ginčijamas Sprendimas sukelia teisines pasekmes ne UAB „Mediashop“, o tiesiogiai advokatui Povilui Gruodžiui. Minėtą išvadą patvirtina ir teismų praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl informacijos teikimo advokatui, kuriose pareiškėjais yra asmenys, kuriems nebuvo suteikta informacija pagal prašymą (pvz. LVAT 2013-12-12 nutartis Nr. A492-2328/2013).
Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais darytina išvada, kad Bendrovė neturi teisinio subjektiškumo ginčyti VMI Sprendimą, ir tai yra pagrindas skundą Bendrovės atžvilgiu atmesti.
Nagrinėjamu atveju advokatas Povilas Gruodis prašo VMI sudaryti galimybę susipažinti su „visais“ mokesčių administratoriaus sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, akivaizdžiai savo profesinės veiklos vykdymo tikslais. Teisę gauti informaciją grindžia Advokatūros įstatymo nuostatomis.
Kaip šiame teismo sprendime jau minėta Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje yra įtvirtinta advokato teisė vykdant advokato veiklą savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis ir susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. Būtina pažymėti ir tai, kad šioje įstatyminėje nuostatoje yra įtvirtintas ir reikalavimas prašymo turiniui, t.y. advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Ginčijamu Sprendimu atsisakydamas tenkinti advokato Povilo Gruodžio prašymą VMI, be kita ko, nurodė, jog advokato prašoma informacija, visi mokesčių administratoriaus sprendimai, priimti nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, nėra niekaip susijusi su advokato atstovaujamo kliento UAB „Mediashop“ mokestinės prievolės dydžiu ir Bendrovės pateiktomis rašytinėmis pastabomis bei VMI 2015-08-10 sprendimu Nr. (24.6-31-5)FR0682-532 dėl patikrinimo akto patvirtinimo.
Vertinant advokato Povilo Gruodžio 2015-09-08 Prašymą, atkreiptinas dėmesys, kad jame apsiribojama viso labo informacija apie tai, kad jis (advokatas P. Gruodis) teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovauja UAB „Mediashop“ teisėms ir teisėtiems interesams mokestiniame ginče dėl VMI 2015-08-10 sprendimo Nr. (24.6-31-5)FR0682-532. Advokatas, be to, detaliai nurodo teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl advokatų teisės gauti informaciją, tačiau prašyme nepateikti jokie objektyvūs duomenys, įrodantys prašomų „visų“ mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, ryšį su teisinių paslaugų teikimu konkrečiai UAB „Mediashop“. Kadangi pareiškėjas į VMI dėl galimybės susipažinti su visais mokesčių administratoriaus sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, kreipėsi kaip advokatas, vykdydamas advokato veiklą, Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje numatytu pagrindu, todėl turėjo įvykdyti atitinkamas įstatyme numatytas sąlygas, kurioms esant jis turėtų teisę gauti prašomą informaciją. Pareiškėjo prašymas neaiškus, nekonkretus ir yra išskirtinai abstraktaus pobūdžio. Iš prašymo turinio neaišku, kokios tiksliai praktikos sprendžiant mokestinius ginčus jis ieškotų ir kokią informaciją ir kokiu būdu jis tai panaudotų UAB „Mediashop“ teisių ir teisėtų interesų apsaugai, t.y. pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, įrodančių prašymo turinio ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Nors VMI ginčijamu Sprendimu nenurodė, jog vadovaujasi Advokatūros įstatymo nuostatomis, tačiau iš Sprendimu turinio akivaizdu, kad prašymas nebuvo tenkintas nenurodžius jame priežastinio ryšio tarp mokesčių administratoriaus kaupiamų dokumentų ir UAB „Mediashop“ mokestinio ginčo, kas iš esmės reiškia, jog advokato Povilo Gruodžio prašymas neatitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymas, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės) nenustato paduotų prašymų trūkumų šalinimo instituto. Asmuo, norėdamas, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas bei būtų efektyviai apgintos jo teisės, turėtų konkrečiai nurodyti, kokias savo teises siekia įgyvendinti, koks yra konkretus asmens prašymas viešojo administravimo subjektui. Vertinant pareiškėjo prašymo turinį atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas prašė suteikti administracinę paslaugą, numatytą VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte – asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais. Pažymėtina, kad VAĮ 15 straipsnis, reglamentuojantis administracinių paslaugų teikimą, turi būti aiškinamas kartu su atitinkamos srities specialiais įstatymais bei juos įgyvendinančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja viešojo administravimo subjekto kompetenciją, nustatydami konkrečias viešojo administravimo subjekto galimas atlikti funkcijas. Todėl teismas vertina kaip teisėtus ir pagrįstus ginčijamo Sprendimo argumentus, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus ir Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnis, kuriame nustatyta pareiga mokesčių administratoriui nepažeisti ir kitų mokesčių mokėtojų teisių bei užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtojus slaptumą. Teismo vertinimu, pareiškėjui pateikus abstraktaus pobūdžio prašymą sudaryti sąlygas ir leisti susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, nenurodant tokios informacijos panaudojimo tikslo ir ryšio su pareiškėjo atstovaujamo UAB „Mediashop“ mokestinio ginčo nagrinėjimu, mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi šia, kitų mokesčių mokėtojų teises apsaugančia, MAĮ nuostata.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ne tik 2015-09-08 prašyme mokesčių administratoriui, bet ir teismui neatskleidė kokos konkrečiai informacijos jis tikėjosi rasti „visuose“ VMI sprendimuose, priimtuose nagrinėjant mokestinius ginčus mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad buvo prašoma susipažinti su VMI oficialioje viešojo administravimo veikloje išdėstyta pozicija ne konkrečių mokesčių mokėtojų, o faktinių aplinkybių, identiškų pareiškėjo, atžvilgiu, tačiau 2015-09-08 prašymo turinys šį pareiškėjo argumentą paneigia. Prašyme nebuvo nurodytos jokios konkrečios faktinės aplinkybės, kurias galima būtų vertintini, kaip identiškas kitų subjektų atžvilgiu ir kurių vertinimui Bendrovės atstovui būtų buvę reikalingi mokesčių administratoriaus kitų subjektų atžvilgiu priimti išaiškinimai.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo teismas nenustatė, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius būtų pažeidęs lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.
Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas iš esmės atitinka ir Viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatas – Sprendimas yra pakankamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, t.y. iš jo turinio yra galimybė aiškiai suvokti jo esmę. Nors Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Atkreiptinas dėmesys, kad šis administracinio sprendimo trūkumas nesutrukdė advokatui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamu Sprendimu nėra užkertamas kelias pareiškėjui įgyvendinti savo, kaip advokato, teises atstovaujant klientus. Jis turi teisę pakartotinai teikti mokesčių administratoriui prašymą, pagrįstą argumentais, įrodančiais prašomų pateikti duomenų ryšį su konkrečių teisinių paslaugų teikimu, t.y. atitinkantį Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad VMI 2015-10-07 sprendimas Nr. (24.6-31-5)-R-7409 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo, todėl advokato Povilo Gruodžio skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjų UAB „Mediashop“ ir advokato Povilo Gruodžio skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.