- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- e1-3400-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47648-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, iki 2020-11-27 dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą:
jis 2020-12-04 13.35 val. Maksimiškių g. 5, Vilniuje, parduotuvėje „Depo“ pravažiavo pro kasos aparatą nesusimokėjęs už prekes ir taip pasikėsino pavogti nedidelės vertės svetimą, „Depo“ parduotuvei, įmonės kodas 302854461, priklausantį bendros 237,07 eurų vertės turtą – ruletę „Uehtpo“, kainuojančią 9,94 euro, du vienetus LED juostos komplektų „Struhm“, kurio vieneto vertė 28,89 euro, akumuliatorinį smūginį gręžtuvą su beangiu motoru „Edwards“, kurio vertė 166,66 euro, popierinius rankšluosčius „Isotta“, kurių vertė 2,69 euro, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo.
Kaltinamasis V. L. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2020-12-02 dirbo prie namų, sugedo akumuliatorinis suktukas, nusprendė nusipirkti naują. Jo draugai yra sakę, kad „Depo“ parduotuvėje yra pigių instrumentų, todėl norėjo nuvažiuoti ir maždaug už 60 eurų nusipirkti naują akumuliatorinį suktuką. 2020-12-04 apie 13 val. atvažiavo su automobiliu „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu jo žmonai R. L., prie „Depo“ parduotuvės Vilniuje, Maksimiškių g. 5, vaikščiojo po parduotuvę. Užėjęs į suktukų, gręžtuvų skyrių, pamatė brangų akumuliatorinį smūginį gręžtuvą maždaug 166 eurų vertės, kuris buvo labai geras ir jam patiko, todėl spontaniškai kilo mintis už jį nemokėti, o tiesiog pavogti. Tebevaikščiodamas po parduotuvę dar paėmė ruletę, galimai 7-10 eurų vertės, du vienetus LED juostos komplektų, kainuojančių apie 30 eurų už vieną vienetą, nors tuo metu galvojo, kad kainuoja apie 12 eurų, popierinius rankšluosčius, briketus kūrenimui, varžtus (neatsimena, kiek paėmė), grąžtą ir maistą šuniui. Visi tie daiktai buvo reikalingi jam darbui prie namų. Norėjo pavogti tik akumuliatorinį smūginį gręžtuvą, tačiau priėjęs prie automobilio ir pradėjęs dėti visus daiktus į jį, iš karto akumuliatorinį smūginį gręžtuvą padėjo į bagažinę, į vietą skirtą atsarginiam ratui, o tada kilo spontaniška mintis, kad jis dar į tą vietą gali padėti kelis kitus daiktus ir už juos irgi nesusimokėti, todėl sudėjo dar du vienetus LED lempučių, ruletę ir popierinius rankšluosčius. Privažiavęs prie kasų, susimokėjo tik už briketus kūrenimui, varžtus, grąžtą ir maistą šuniui. Pravažiavo apie 5-10 metrų už kasų, jį sustabdė parduotuvės apsaugos darbuotojas, patikrino automobilį ir rado prekes, už kurias jis nesusimokėjo. Apsauga iškvietė policiją ir jį sulaikė. Dėl pasikėsinimo pavogti „Depo“ parduotuvei priklausantį turtą gailisi ir savo kaltę pripažįsta (62-64 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta liudytojo S. V. parodymais, įvykio vietos, automobilio ir daiktų apžiūros protokolu.
Tyrimo metu liudytojas S. V. parodė, jog dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra parduotuvės „Depo“ Maksimiškių g. 5, Vilniuje, apsaugos vadovas. 2020-12-04 dirbo nuo 9 val. iki 17 val. Apie 13.35 val. buvo apsaugos poste, per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo įtartiną vyrą, kuris iš parduotuvės prekybos salės išėjo į parduotuvės šaltąją zoną „Drive In“, kurioje prekyba vyksta savitarnos būdu – pirkėjai patys pasirenka prekes ir su automobiliu nuvažiuoja iki parduotuvės kasų, kur sumoka už prekes. Minėtas įtartinas vyras, išėjęs iš prekybos salės į „Drive In“ skyrių, išsirinko keletą prekių, kurias susidėjo į vežimą ir nuėjo prie skyriuje palikto jo automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie automobilio, vyras atidarė bagažinės dangtį ir pradėjo dėtis prekes į bagažinę. Susidėjęs prekes, asmuo automobiliu nuvažiavo iki parduotuvės kasų, sumokėjo už visas vizualiai automobilio bagažinėje matomas prekes. Paklaustas, ar automobilyje yra prekių, už kurias jis nesumokėjo, atsakė, kad nėra. Vyras išvažiavo pro kasas į parduotuvės stovėjimo aikštelę. Išvažiavus vyrui iš parduotuvės, jis paprašė sustoti ir parodyti pirkimo kvitą bei atidaryti bagažinės dangtį, kad įsitikintų, jog buvo teisingai sumokėta už visas prekes. Apžiūrėdamas bagažinę pastebėjo, kad bagažinės dugnas yra įlinkęs, paklausė asmens, ar dar kažką turi įsidėjęs bagažinėje, šis atsakė, kad bagažinėje tik apmokėtos prekės. Truputi pakėlė bagažinės dugną, atidarė skyrių, į kurį dedamas atsarginis ratas, pamatė akumuliatorinį smūginį gręžtuvą, paklausė, ar tai yra prekė iš parduotuvės, tačiau asmuo neatsakė. Iškrovus visas asmens įsigytas prekes iš jo bagažinės ir pakėlus bagažinės dugną, buvo rastos iš parduotuvės bandytos pasisavinti prekės: ruletė „Uehtpo“, kurios vertė 9,94 euro, du LED juostų komplektai, kurių bendra vertė 57,78 euro, akumuliatorinis smūginis gręžtuvas, kurio vertė 166,66 euro ir popieriniai rankšluosčiai, kurių vertė 2,69 euro, iš viso vyras bandė pasisavinti prekių už 237,07 euro. Suradęs prekes, nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus. Parduotuvei žala nepadaryta, parduotuvė civilinio ieškinio nereikš, prekės gražintos į prekybą. Parduotuvės salė, „Drive In“ prekybos vieta ir asmens sulaikymo vieta fiksuojama vaizdo stebėjimo kameromis (19-21 b. l.).
Įvykio vietos, automobilio ir daiktų apžiūros protokole nurodytas parduotuvės skyrių ir prekių išsidėstymas, prekių pavadinimai, kainos, automobilyje rastos prekės, apžiūra užfiksuota nuotraukose (24-37 b. l.).
VĮ „Regitra“ informacijoje nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmą kartą registruoto 2004-01-19, valdytoja-savininkė yra R. L. (40 b. l.).
VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje nurodyta, kad automobilio „VW Polo 1.4 TDi“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1480 eurų su PVM (41 b. l.).
Teismas, įvertinęs surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta, veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis iš UAB „Depo“ parduotuvės pasikėsino pavogti prekių, iš viso kainuojančių 237,07 euro, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.
Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka, tačiau prašė išdėstyti baudos sumokėjimą dalimis ir leisti sumokėti baudą per 18 mėnesių, mokant kas mėnesį po 110 eurų (74, 75 b. l.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas V. L. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą, veiksmai nutruko pasikėsinimo stadijoje. V. L. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, priklausomybės ir psichikos ligos jam nediagnozuotos (46-47, 52, 53, 54 b. l.), jam buvo nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (50 b. l.). Bausmės paskirties įgyvendinimo teismas siekia V. L. už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą skirdamas baudos bausmę.
Esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Minėta, kad kaltinamasis prašė išdėstyti baudos sumokėjimą dalimis. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, baudos bausmė turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis pateikė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 110 eurų.
Teismas pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad baudos bausmės vykdymas, visų pirma, yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas, vadovaudamasis BPK 352 straipsniu, gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, kitaip tariant, nustatyti ilgesnį terminą, nei numato įstatymas, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tad nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis, ar visą iš karto, jokios reikšmės neturi. Šiuo atveju V. L. prašymas tenkintinas, nes teismas siekia bausmės tikslų pirmiausia suteikdamas galimybę V. L. baudą sumokėti savanoriškai, atsižvelgdamas ir į aplinkybę, jog kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, apie ką pasisakoma žemiau, todėl teismas nustato 10 mėnesių laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.
Prokuroras pareiškime nurodo, jog turėtų būti konfiskuojamas kaltinamojo turtas – automobilio, kuris buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. Su prokuroro nuomone sutiktina iš dalies, ši baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje, skirtina V. L..
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos aišku, kad be transporto priemonės V. L. nebūtų galėjęs iš parduotuvės išvežti gana didelio kiekio prekių, tai yra, be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos – vagystės, – dalyko gabenimas būtų neįmanomas. Transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui palengvinti ir be jos kaltininko tikslas pagrobti turtą negalėtų būti įgyvendintas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad į automobilis, kurį nusikaltimo padarymui palengvinti panaudojo V. L., atitinka konfiskuotino turto sąvoką.
Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti šio straipsnio 5 dalį, nes netikslinga konfiskuoti patį automobilį, nuosavybės teise priklausantį trečiajam asmeniui.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 ir kt. nutarimai). Siekiant įgyvendinti šiuos imperatyvus, tais atvejais, kai taikomas teisėtai kaltininkui priklausančio turto (nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės) konfiskavimas, atsižvelgtina į šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė, kuria buvo gabenami namų gamybos alkoholiniai gėrimai), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę.
Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia, kad V. L. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, kad prekės buvo iš karto grąžintos parduotuvei, realiai žala nebuvo padaryta, ir sprendžia, kad teisinga ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė V. L. būtų dalies ne kaltininkui priklausančios transporto priemonės „Volkswagen Polo“ vertės konfiskavimas, sumažinus konfiskuotiną pinigų sumą iki 600 eurų.
Teismas atkreipia dėmesį, jog V. L. prašė išdėstyti jam baudos sumokėjimą, tačiau akivaizdu, jog jis turėjo mintyje, kad prašo išdėstyti ir konfiskuojamos pigų sumos sumokėjimą (tai matyti iš jo prašymo išdėstyti mokėjimą 18 mėnesių ir leisti mokėti kas mėnesį po 110 eurų). Kadangi įstatymas nenumato, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (šiuo atveju – jos dalies) sumokėjimas gali būti išdėstytas dalimis, V. L. išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, šis įsakymas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo yra perduodamas nutarimą vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nutarimą vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, vadovaudamasis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo dalyvių prašymu, savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad įstatymas numato, jog klausimą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo gali spręsti antstolis. Todėl, jei V. L. neturėtų galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos 600 eurų, jis galėtų kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimo priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo.
Kaltinamajam 2020-12-04 nutarimu yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (65-67 b. l.), ji paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.
2020-12-08 nutarimu V. L. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki 2021-06-08 į automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), turto saugotoju paskirta R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (70 b. l.).
Teismas atkreipia dėmesį, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą reglamentuoja BPK 151 straipsnis, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Nagrinėjamu atveju V. L. nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Polo“ neturi, nustatyta, kad automobilis priklauso jo sutuoktinei R. L. (40 b. l.). Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Dėl šių aplinkybių visumos V. L. negalėjo būti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą, į kurį jis neturi nuosavybės teisės, be to, šiuo turtu nėra galimas (ir nėra būtinas) ir turto konfiskavimo užtikrinimas, nes yra siūloma išieškoti pinigų sumą, o ne konfiskuoti patį automobilį, kuris priklauso trečiajam asmeniui, bet ne kaltininkui, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (750,00 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti 10 MGL (500,00 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš V. L. konfiskuoti dalį konfiskuotino turto automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą 600 (šešis šimtus) eurų.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. L. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
V. L. 2020-12-08 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti.
V. L. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą – 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS „Citadele banka“ banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB „SEB“ banke, LT327180000000141038 AB „Šiaulių banke“, LT744010051001324763 „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, LT427230000000120025 UAB „Medicinos“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biuro tarnautojui arba išsiųstas teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio vykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
V. L. išaiškinti, kad teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį 600 eurų privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilniuje) Dokumentų priėmimo ir informacijos biuro tarnautojui arba elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.