Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-743-516/2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-09-20
Bylos Nr.: 2A-743-516/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė (pran.), Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas: A.L.
Atsakovas: A. J. F.
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba

Kategorijos

3.1.5Teismo sudėtis ir bylų skirstymas
75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-743-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.5; 75.4.3; 75.7; 75.8; 78.2; 121.15; 121.18.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei

dalyvaujant ieškovei A.L.- F.

ieškovės atstovei advokatei Z.Vizbarienei

atsakovui A. J. F.

atsakovo atstovui advokatui V.Dubrovskijvertėjui Rahmat Ghulam Rabani

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.J.F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A.L.- F .ieškinį atsakovui A.J.F. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei pagal atsakovo A.J.F. priešieškinį ieškovei A.L.- F .dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinės kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A.L.- F .2006-06-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1) santuoką, sudarytą 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F .ir A.J.F. įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3256, nutraukti dėl atsakovo A.J.F. kaltės;

2) nustatyti nepilnametės dukters N. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove A.L.- F.

3) priteisti iš atsakovo A.J.F. išlaikymą nepilnametei dukrai N.F., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės;

4) nustatyti tokią atsakovo A.J.F. bendravimo su dukra N.F. bei dalyvavimo jos auklėjime tvarką: atsakovas A.J.F. pasiima nepilnametę dukrą N.F. iš mokymo įstaigos 14.00 val. vieną kartą per savaitę antradienį ir grąžina ją motinai į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.; atsakovas A.J.F. pasiima nepilnametę dukrą N.F., iš jos gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį 10.00 val. ryte ir grąžina dukrą motinai į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (20.00 val. vasaros metu); atsakovas A.J.F. su dukra N.F., praleidžia dvi savaites vasaros atostogų, kurių grafikas turi būti iš anksto suderintas su ieškove prieš mėnesį laiko, bei turi būti atsižvelgta į dukters N.F nuomonę; nustatyti, jog dukters N.F., gimimo diena (duomenys neskelbtini.) poriniais metais švenčiama su motina A.L.- F, neporiniais metais – su tėvu A.J.F., Naujųjų Metų pirmą dieną (sausio 1 d.) atsakovas dukrą N.F paima iš motinos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina ją motinai 15.00 val.;

5) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių A.L.- F ir A.J.F. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005 m. lapkričio mėn. ir kad dalijamas turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium;

6) dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui priteisti 1/3 šio turto dalį, o ieškovei priteisti 2/3 turto dalis (5095,21 Lt);

7) padalinti santuokoje įgytą pagal ieškovės pateiktą tvarką:

atsakovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: 31 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „Fedaee ir ko“ – akcijų vertė – 7229,82 Lt; drabužių džiovyklą – 1300 Lt; televizoriaus staliuką – 150 Lt; elektrinį virdulį – 45 Lt; 1/3 dalį, t.y. 862,33 Lt dydžio skolą L.L.. Viso turto vertė – 7817,49 Lt;

ieškovei asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: trijų durų šaldytuvą ,,Ariston” (150 Lt); televizorių ,,Samsung” (150 Lt), mikrobangų krosnelę (100 Lt), telefoną su autoatsakikliu (80 Lt), plaukų džiovintuvą (15 Lt), virtuvinį kampą (300 Lt), sulčiaspaudę (60 Lt), šviestuvus butui 5 vnt. su lemputėmis (400 Lt), pakabinamą vonios spintelę (150 Lt), automobilinį televizorių 1 vnt. (50 Lt), įrenginį kokteiliams plakti (50 Lt), 2/3 dalis, t.y. 1724,67 Lt dydžio skolą L.L.. Viso turto už minus 219,67 Lt.;

8) Priteisti ieškovei iš atsakovo A.J.F 5314,88 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį;

9) priteisti iš atsakovo ieškovei 2/3 be ieškovės žinios parduotų automobilių Mercedes Benz 208, VW GOLF, OPEL OMEGA vertės kompensaciją, t.y. 1866,67 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovei 2/3 dalių be ieškovės žinios parduotų 69 vnt. UAB “Fedaee ir ko” akcijų vertės kompensaciją, t.y. 17333,33 Lt;

10) priteisti ieškovei A.L.- F nuosavybės teisėmis nepilnamečio vaiko N.F., gim. (duomenys neskelbtini), daiktus: spintą, lovą, spintelę, TV staliuką, oro šildytuvą bei staliuką su dviem kėdėmis, iš viso turto už 1700 Lt.

11) po santuokos nutraukimo ieškovei A.L.- F palikti ikisantuokinę pavardę – L..

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė dalies ieškinio atsisakymą dėl ieškinio reikalavimų priteisti 2/3 be ieškovės žinios parduotų automobilių Mercedes Benz 208, VW GOLF, OPEL OMEGA vertės kompensaciją 666,67 Lt ir 2/3 dalių be ieškovės žinios parduotų 69 vnt. UAB “Fedaee irk o” akcijų vertės kompensaciją, t.y. 17333,33 Lt.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Santuoka truko 5 metus, tačiau ilgainiui atsakovas pradėjo keistis, darėsi vis radikalesnis, iki santuokos bei santuokos pradžioje buvusi tolerancija išnyko. Atsakovas nepritarė ieškovės studijoms Vilniaus pedagoginiame universitete. Paaiškino, jog atsakovas visą laiką darė ieškovei spaudimą, kad ji nedirbtų, nepritarė jos savarankiškumui. Atsakovas pradėdavo kelti visiškai nepagrįstas pavykdo scenas, kaltindavo tariama neištikimybe, vaiko akivaizdoje žemindavo ieškovę, išvardindavo necenzūriniais žodžiais, ne kartą ieškovė buvo sumušta. Būtent dėl atsakovo agresijos – vartojamo psichologinio bei fizinio smurto, šeimoje ieškovė nuolat jautė pažeminimą. Ieškovės nuomone, toks atsakovo elgesys ne tik pažeidžia ieškovės teises, bet ir labai kenkia dukros interesams, jos požiūriui į šeimą. Atsakovas nuo 2005 m. lapkričio mėnesio su šeima kartu nebegyvena.

Nurodė, kad nepilnametė dukra visą laiką gyveno su ieškove. Geriausiai dukros interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į atsakovo požiūrį į moterį bei jos vietą šeimoje, jo pažiūros pakenktų dukros interesams, kadangi jis nepripažįsta moters pilnaverčio gyvenimo visuomenėje bei šeimoje.

Paaiškino, kad ji vidutiniškai dukros poreikiams per mėnesį išlaidžia apie 1000 Lt. Šios išlaidos yra būtiniausios ir atitinka ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį. Ieškovės nuomone, iš atsakovo dukters išlaikymui turi būti priteisiama 600 Lt per mėnesį, kadangi dukra yra mokyklinio amžiaus, todėl išlaikymui reikia daugiau išlaidų, o atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra gera. Atsakovas yra verslininkas, turi įmonę, kurioje yra vienintelis akcininkas bei direktorius.

Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ieškovei turi būti priteista 2/3 turto, o atsakovui 1/3 turto dalis. Nurodė, kad atsakovas nuo 2005 m. lapkričio mėn. su šeima kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda. Pradėjus gyventi atskirai atsakovas sudarė daugybę pirkimo – pardavimo sandorių, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu turtu, t.y. sumažino santuokinį turtą, bei prisiėmė skolinių įsipareigojimų. Sandorius atsakovas sudarė vienašališkai, be jos sutikimo, todėl ieškovė prašė teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2005 m. lapkričio mėn. Be to, ieškovė pažymi, kad santuokos metu šalys įgijo transporto priemones, kurias atsakovas pardavė neturėdamas ieškovės sutikimo. Todėl vadovaujantis CK 3.124 str. 4 d. atsakovas privalo kompensuoti santuokoje įgyto turto netekimą, t.y. 2/3 dalis automobilių vertės.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas vienašališkai perleido UAB „Fedaee ir Ko“ vertybinius popierius kitiems asmenims, nuslėpdamas tokių sandorių sudarymo faktą bei gautas pinigines lėšas. Kadangi buvo sumažinta santuokoje įgyto turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe vertė, iš atsakovo, ieškovės nuomone, atsižvelgiant į prašomas priteisti santuokoje įgyto turto dalis bei iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto pardavimo gautas pinigų sumas, ieškovei turi būti priteista 2/3 dalys lėšų, gautų už akcijas, kompensacija.

Atsakovas A.J.F. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismo:

1) santuoką, sudarytą 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F, ir A.J.F. įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3256, nutraukti dėl ieškovės kaltės, paliekant ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę;

2) nustatyti nepilnametės dukters N.F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakovu;

3) priteisti iš ieškovės dukros išlaikymui 300 Lt dydžio periodines mėnesines išmokas;

4) patvirtinti atsakovo pateiktą ieškovės bendravimo su dukra N.F. bei dalyvavimo jos auklėjime tvarką: metų porinių savaičių penktadieniais ieškovė turi teisę iki 19 val. pasiimti dukrą iš atsakovo gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val., švenčių dienomis ieškovė turi teisę paiimti dukrą iš atsakovo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 19 val. ir privalo parvežti į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 17 val. – sausio 1-ąją Naujųjų Metų dieną – poriniais metais, vasario 16 d. – neporiniais metais, kovo 11 d. – poriniais metais, sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų dienomis – neporiniais metais, gegužės 1 d. poriniais metais, birželio 24 d. – neporiniais metais, liepos 6 d. – poriniais metais, rugpjūčio 15 d. – neporiniais metais, lapkričio 1 d. – poriniais metais, gruodžio 25 ir 26 d. – neporiniais metais;

5) priteisti atsakovui natūroje iki santuokos įgytus daiktus – trijų durų šaldytuvą „Ariston“ (500 Lt), drabužių džiovyklą (1300 Lt) ir dukrai N. nupirktus vaikų baldus 1700 Lt sumoje;

6) kitus santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus padalinti pusiau, paliekant ieškovei daiktus ir už tai priteisiant atsakovui iš ieškovės 2452 Lt kompensaciją;

7) padalinti turimą skolą kiekvienam kreditoriui pusiau ir nustatyti, kad ieškovei priklauso skola grąžintina kreditoriams 18 605 Lt;

8) priteisti iš ieškovės 5560 Lt kompensaciją už suteiktą išsilavinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad šeimos išsaugoti neįmanoma, kadangi šiuo metu ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, bendrų interesų neturi, prasidėjus skyrybų procesui ypač išryškėjo skirtingas požiūris į žmoniškąsias vertybes, į rūpinimąsi dukterimi, požiūris į santuoką ir santuokinę ištikimybę. Atsakovo manymu, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas pažymėjo, jog jis puoselėjo šeimą, rūpinosi savo sutuoktine, jos sveikata, siekė, kad žmona įgytų aukštąjį išsilavinimą ir mokėjo už jos mokymąsi. Pagrindinė šeimos iširimo priežastis yra ieškovės neištikimybė ir santuokinės priesaikos sulaužymas. Be to, ieškovė niekada rimtai nežiūrėjo į santuoką, nenorėjo vaikų, siekė lengvo gyvenimo. Atsakovas iš ieškovės draugių sužinojo, kad ji laiką praleidžia kavinėse ir yra atsakovui neištikima, rūko ir vartoja dideliais kiekais alkoholį.

Paaiškino, jog jei teismas nustatytų vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tai taptų kasdieniu reiškiniu. Vaiko buvimas pas ieškovės motiną apriboja vaiko bendravimą ir su motina, ir su tėvu, todėl dukrai gyventi su atsakovu yra geresnės sąlygos ir labiau atitiktų vaiko interesus.

Atsakovas pažymėjo, jog santuokos metu jis sudarė keletą paskolos sutarčių. ieškovei apie paskolintas lėšas yra žinoma. Kreditoriai šiuo metu yra: F.M.. Iš jo 2004 m. atsakovas skolinosi automobilio pirkimui 5500 eurų, dalį pinigų atidavė ir liko skolingas 1900 eurų. M.K.S. atsakovas pasiskolino ir iki šiol negrąžino 3500 JAV dolerių. Ieškovės motinai nuo 2005 m. jie yra skolingi 1000 dolerių. Iš I.Š. atsakovas 2006 m. pirko akcijas ir liko skolingas 19 000 Lt. Taigi bendra kreditų suma – 37 211 Lt. Atsakovo teigimu, iš ieškovės turi būti priteista pusė šios sumos 18 605 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2001 m. gruodžio 29 d., tarp A.L.- F ir A.J.F., įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3256, teismas nutraukė dėl atsakovo A.J.F. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę – L., atsakovui– F.

Teismas nustatė nepilnametės dukters N.F. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A.L.- F ir priteisė iš atsakovo A.J.F išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis nuo 2006-06-30 iki vaiko pilnametystės.

Teismas nustatė tokią atsakovo A.J.F bendravimo su dukra N.F. bei dalyvavimo jos auklėjime tvarką:

1. Atsakovas pasiima nepilnametę dukrą N.F. iš mokymo įstaigos 18.00 val. vieną kartą per savaitę antradienį ir grąžina ją motinai į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Tuo atveju, kai dukra tą dieną nesimoko, t. y. nėra mokymo įstaigoje, atsakovas pasiima nepilnametę dukrą N.F. iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. vieną kartą per savaitę antradienį ir grąžina ją motinai į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.

2. Atsakovas A.J.F pasiima nepilnametę dukrą N.F. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį 10.00 val. ryte ir grąžina dukrą motinai į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (20.00 val. vasaros metu).

3. Atsakovas su dukra N.F. praleidžia dvi savaites vasaros atostogų, kurių grafikas turi būti iš anksto suderintas su ieškove prieš mėnesį laiko, bei turi būti atsižvelgta į dukters N.F. nuomonę.

4. Nustatė, jog dukters N.F. gimimo diena (duomenys neskelbtini.) poriniais metais švenčiama su motina A.L. F., neporiniais metais – su tėvu A. J. F., Naujųjų Metų pirmą dieną (sausio 1 d.) atsakovas dukrą N. paima iš motinos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina ją motinai 15.00 val.

Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių A.L. F ir A. J. F. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2006 m. sausio 1 d. ir kad dalijamas turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuotiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki 2005 m. gruodžio 31 d.

Priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise televizorių ,,Samsung” (150 Lt), mikrobangų krosnelę (100 Lt), telefoną su autoatsakikliu (80 Lt), plaukų džiovintuvą (15 Lt), virtuvinį kampą (300 Lt), sulčiaspaudę (60 Lt), šviestuvus butui 5 vnt. su lemputėmis (400 Lt), pakabinamą vonios spintelę (150 Lt), automobilinį televizorių 1 vnt. (50 Lt), televizoriaus staliuką (150 Lt) bei elektrinį virdulį (45 Lt), o atsakovui - UAB „A. Fedaee ir ko", 240 akcijų (akcijos nominali vertė 100 Lt), nekilnojamuosius daiktus - trijų durų šaldytuvą ,,Ariston” (150 Lt) ir drabužių džiovyklą (1300 Lt).

Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 700 Lt kompensaciją, priteisė ieškovei nuosavybės teisėmis nepilnamečio vaiko N.F. daiktus: spintą, lovą, spintelę, TV staliuką, oro šildytuvą bei staliuką su dviem kėdėmis, viso turto už 1700 Lt.

Pripažino atsakovo asmenine prievole I. Š. dėl 19 000 Lt skolos grąžinimo pagal 2006-11-20 sudarytą Akcijų pirkimo pardavimo sutartį, bei pripažino ieškovės ir atsakovo solidariąja prievole L. L. dėl 1000 JAV dolerių (2587 Lt) skolos grąžinimo.

Priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dėl 2/3 dalių be jos žinios parduoto automobilio Mercedes Benz 208, v/n SVL 158, vertės (667,67 Lt) kompensacijos bei be jos žinios parduotų 69 vnt. UAB ,,A. Fedaee ir ko”, akcijų vertės kompensacijos, t. y. 17 333,33 Lt priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

Priteisė ieškovei A.L. F iš atsakovo A.J.F. 900,00 Lt išlaidas, susijusias su advokato pagalba, 1360,00 Lt išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, 97 Lt žyminio mokesčio, viso 2357,00 Lt, grąžino ieškovei 579,00 Lt žyminio mokesčio, grąžino atsakovui sumokėto daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai 304,00 Lt

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė.

Teismas konstatavo, kad tiek ieškovės nurodytos aplinkybės, tiek jos paaiškinimai bei liudytojų parodymai ir rašytiniuose įrodymuose fiksuotos aplinkybės dėl atsakovo kaltės yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, pripažino atsakovo žiaurų elgesį, panaudojus prieš savo šeimos narius psichologinį bei fizinį smurtą, su kuriuo siejama jo kaltės prezumpcija, įrodytu.

Teismas pažymėjo, jog esant faktiniams duomenims apie ieškovės išsilavinimą bei darbą, kuriame keliami darbuotojams ypatingi reikalavimai dėl gyvenimo būdo, bei nesant jokių įrodymų apie ieškovės nuolatinį vartojimą alkoholinių gėrimų, teismas laikė, jog atsakovas neįrodė aplinkybės dėl ieškovės alkoholio vartojimo, kas sąlygotų santuokos dėl ieškovės kaltės iširimą.

Teismas nustatė, kad atsakovas vartodamas psichinį smurtą ir fizinę jėgą prie šeimos narius, žiauriai elgėsi su jais, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad toks atsakovo elgesys grubiai pažeidė lojalumo ir pagarbos pareigas ir teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina esant CK 3.60 str. 2 d. numatytiems pagrindams – kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas.

Dėl dukters gyvenamosios vietos teismas konstatavo, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė yra bloga mama, jog ieškovė vedžiojasi į namus vyrus ir duktė mato juos pusnuogius nepagrįstos jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis. Teismo vertinimu, susiklostęs psichologinis N. ir mamos ryšys atitinka vaiko interesus, todėl konstatuoti, jog mergaitės gyvenimas su ieškove prieštarauja jos interesams ir todėl į jos nuomonę neturėtų būti atsižvelgiama, nėra teisinio pagrindo. Taip pat, nurodė, jog šiuo metu geresnes gyvenimo sąlygas vaikui gali užtikrinti ieškovė, nes ji su dukra gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute. Nurodė, jog šiame bute duktė gyvena ilgą laiką, tuo tarpu atsakovo nuomojamas butas yra toli nuo mokyklos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai jog šalių duktė lanko mokyklą, čia turi draugų, jai žinoma ir saugi aplinka, gyvenamosios vietos pasikeitimas gali neigiamai įtakoti jos vystimuisi ir psichinei būsenai. Be to, teismas įvertino ir tą aplinkybę, jog tėvas pastaruoju metu labai retai bendrauja su dukra, nurodydamas, kad vaikas įtakojamas motinos ir močiutės, ir todėl nenori su juo susitikti. Tačiau šiuos atsakovo argumentus teismas vertino kaip nepagrįstus jokiais byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas ieškinį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove patenkino.

Dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, taip pat į nepilnamečio vaiko poreikius ir vertinant ieškovės ir atsakovo turimas galimybes išlaikyti nepilnametę dukrą, teismo nuomone, šalys turi lygiavertes galimybes teikti išlaikymą. Teismas pažymėjo, jog nors ir Sodros duomenimis atsakovo darbinės pajamos yra mažesnės nei ieškovės, tačiau ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo teismui konstatuoti, jog atsakovo turinė padėtis yra prastesnė. Teismas įvertino, jog atsakovas yra verslininkas, užsiima statybos verslu, jis yra įmonės direktorius, be to, atsakovas turi galimybes teikti vertimo paslaugas. Taigi teismo vertinimu iš atsakovo priteistas 600 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį nepilnametei dukrai nėra neprotingai didelis ir jo negalima vertinti kaip pažeidžiantį atsakovo interesus. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas pats sutiko su ieškovės ieškiniu dėl 600 Lt išlaikymo vaikui.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teismas pažymėjo, jog ieškovė su atsakovu nesutarė dėl šių daiktų pasidalijimo, t.y. dėl 2 automobilių, įrenginio kokteiliams plakti, vandens filtro Brita, oro ventiliatoriaus, virtuvinių kombainų, automobilio televizoriaus, dulkių siurblio. Teismas nustatė, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė davė sutikimą parduoti ginčo automobilius. Tai pat nepagrįstas atsakovo argumentas, jog gautos lėšos už parduotus automobilis buvo panaudotos šeimos interesams, kadangi teismas konstatavo, jog šalys nustojo katu gyventi santuokinį gyvenimą jau nuo 2006 m, sausio 1 d. Tokiu būdu teismas laikė, kad atsakovas be ieškovės žinios parduodamas automobilius, sumažino dalintino turto apimtį. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nurodė santuokoje įgytus vandens filtrą BRITA, oro ventiliatorių, dulkių siurblį, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie daiktai buvo įgyti santuokos metu už sutuoktinių lėšas bei buvo naudojami šeimos interesais, todėl šie kilnojamieji daiktai išeliminuojami iš dalintino daiktų sąrašo. Atsakovas pateikė įsigijimo dokumentus dėl virtuvinių kombainų atitinkamai 2000 m. lapkričio ir rugsėjo mėn., tačiau tuo metu šalys dar nebuvo įregistravusios santuokos ir tokiu būdu teismo teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad šie daiktai yra įtrauktini į dalintino turto sąrašą. Teismo nuomone, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovės nurodomas įrenginys kokteiliams plakti, bei atsakovo nurodomas virtuvinis kombainas įgyti santuokos metu ir naudoti šeimos interesams, kadangi šalys nepateikė dokumentų, patvirtinančių įsigijimą santuokos metu, bei naudojimą šeimos interesais, todėl šie daiktai taip šalintini iš turto dalintino sąrašo. Dėl kito dalintino turto tarp šalių ginčo nekilo.

Dėl lėšų už mokslą teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog lėšas ieškovės mokymuisi skyrė ieškovės tėvai. Taigi teismo teigimu, santuokoje įgytos abiejų sutuoktinių lėšos yra laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe ir tokiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, jog ieškovė privalo atsakovui grąžinti šias pinigų sumas, kurios buvo panaudotos šeimos interesais.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kreditorių teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad su F.M. ir M.K.S. santuokos metu buvo sudaręs sandorius šeimos interesais, todėl jo argumentai dėl ieškovės prievolės nurodytiems kreditoriams yra laikytini nepagrįstais ir atmestini. Teismas taip pat laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, jog ieškovė yra atsakinga prieš kreditorių I.Š.. Teismas pažymėjo, jog teismo sprendimu nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2006-01-01, po šios datos sudarytų sandorių pasekmes turi prisiimti kiekvienas sutuoktinis asmeniškai. Todėl atsakovui įsigijus iš I.Š. 20 vnt akcijų pagal 2006-11-20 sudarytą Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 19 000 Lt įsiskolinimas pripažintinas asmenine atsakovo prievole. Teismas taip pat konstatavo, jog iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys pripažįsta santuokos metu sudarę paskolos sandorį su kreditore L.L. dėl 1000 JAV dolerių ir nė viena šalis neginčijo šios aplinkybės. Tokiu būdu teismas laikė, jog ieškovė ir atsakovas privalo solidariai atsakyti prie kreditorę L.L..

Apeliaciniu skundu atsakovas A.J.F. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą toje dalyje, kur buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovė ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) apeliantas nesutinka su liudytojų – ieškovės motinos, motinos draugės, Tanios, bei Manto, kuris yra ieškovės draugas melagingais parodymais ir prašo teismo šių liudytojų parodymus atmesti dėl privačių interesų konflikto. Dukros auklei M. ieškovė prigrasino, jog ji neliudytų, todėl apeliantas prašo teismo dar kartą pakviesti šią liudytoją. Be to, į teismo posėdį pakviesta ieškovės geriausia draugė Ž. pasakė teismui visą tiesą, tačiau teismas neužfiksavo šių parodymų. Svarstant šį klausimą, apeliantas prašo dar kartą pakviesti šią liudytoją;

2) apeliantas nesutinka ir su santuokos metu turėtų įsiskolinimų nustatymu. Teigia, jog pati ieškovė yra prisipažinusi, kad žino apie atsakovo vardu registruotą turtą, ji taip pat žinojo ir apie tuo metu šeimoje pasiskolintus pinigus iš giminaičių. Apelianto nuomone, ieškovė iš jos atstovė neigė šį faktą tik dėl to, kad nebuvo sudarytos raštiškos sutartys. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė pripažino apie 2000 JAV dolerių įsiskolinimą ieškovės motinai, su kuria taip pat nebuvo sudaryta jokia raštiška sutartis, todėl apeliantas prašo teismo atsižvelgti į tai ir suteikti ieškovei ir atsakovui lygias teises šiame ginče ir lygiai padalinti santuokos metu turėtų įsiskolinimų sumas;

3) teigia, jog teismo posėdžiuose ir paskelbus sprendimą atsakovas jautė didelę diskriminaciją dėl jo religinių įsitikinimų, tautybės, odos spalvos. Apeliantas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ne tik su teismu, jam meluodama, o taip pat teikdama klaidingus pranešimus ir skundus kitoms valstybinėms įstaigoms. Teigia, jog melagingi skundai ir parodymai pakenkė jo interesams ir verslui. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė nesilaikė teismo nutarties ir paskirtomis dienomis neleido atsakovui matytis su dukra. Dėl nesimatymo su dukra 4 metus, atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 300 000 Lt patirtą moralinę žalą. Moralinė žala buvo patirta ir tada, kai ieškovė vaiko akivaizdoje išvarė ieškovą vidurnaktį iš namų, pasisavino jo asmeninius daiktus. Apeliantas prašo teismo atkreipti dėmesį, kad po šio įvykio dukra pasibaisėjo savo motina ir nenorėjo būti su ja, o su apeliantu ji gyveno 7 mėnesius;

4) apeliantas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog dėl ieškovės draugo M. dukra yra ne kartą pasiskundusi ir ji nepageidauja, kad jis būtų jos namuose. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvoje dažnus vaikų fizinio, seksualinio smurto atvejus, prašo teismo atsakingai išnagrinėti šiuos parodymus ir paskirti psichologo ekspertizę dėl šio vyro galimos žalos atsakovo vaikui;

5) ieškovės pageidavimas skirtis įvyko dėl jos kaltės, dėl jos interesų išsaugoti darbą, dėl jos interesų gauti papildomas pajamas iš valstybės ir iš atsakovo. Apeliantas prašo teismo panaikinti teismo sprendimą, jog skyrybos įvyko dėl atsakovo kaltės. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo priteistu 600 Lt dydžio išlaikymu vaikui. Teigia, jog remiantis LR taikoma teismų praktika ir įstatymais, vaiko išlaikymui turėtų būti skiriama iki 800 Lt per mėnesį. Išsiskyrę tėvai šią sumą dalinasi per pusę, t.y. atsakovas turėtų mokėti dukrai po 400 Lt dydžio išlaikymą. Taigi apeliantas prašo sumažinti nustatytą vaiko išlaikymo sumą iki 400 Lt, kadangi dėl ekonominės krizės jis turi didelių finansinių sunkumų ir šiuo metu neturi jokių pajamų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A.L. – F. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad teismas priteisė 600 Lt išlaikymą vaikui vadovaudamasis paties atsakovo sutikimu mokėti tokią sumą. Ieškovė nurodo, jog nagrinėjant civilinę bylą buvo pateikta vaiko išlaidų ir poreikių lentelė, atsakovas su ja sutiko, teisme nurodinėjo, kad jam savo vaikui nieko negaila. Ieškovė taip pat pažymi, jog atsakovas pats nevykdė nustatytos laikino bendravimo grafiko tvartis, nes būdavo užimtas arba iš viso dingdavo. Teigia, jog nebendravimas su vaiku neatleidžia vaiko tėvo nuo pareigos jį išlaikyti. Be to, atsakovas nuolat užsiiminėja šantažu, rašo nepagrįstus skundus Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl ko ieškovė turi gaišti savo laiką ir įrodinėti neteisybę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat, nors šeimos santykių bylų priskiriamos bylų, kuriose teismo vaidmuo aktyvus, kategorijai (Civilinio proceso kodekso 376 str.), paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas nesiekia viešojo intereso gynimo, todėl bylą teisėjų kolegija nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nurodytų skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t.y. parteikto skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl santuokos iširimo priežasčių.

Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Reikalavimą pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ieškovė grindė smurto (tiek fizinio, tiek psichologinio) jos atžvilgiu naudojimu.

Atsakovas, pareikšdamas, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nurodė, kad ji buvusi jam neištikima, dideliais kiekiais vartojo alkoholį.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Taigi, abi ginčo šalys santuokos iširimą sieja su įstatyminėmis prezumpcijomis. Įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t.y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais faktas, kuriuo buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas, bei santuokinė neištikimybė, kuria buvo grindžiamas priešieškinio reikalavimas, priskiriami prie sutuoktinių kaltės prezumpcijų, todėl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą ir tai yra pagrindas konstatuoti vienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Abiems šalims įrodžius aplinkybes, kuriomis jos grindė savo reikalavimą dėl sutuoktinio kaltės (t.y. tuo atveju, jeigu įrodomas žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais iš atsakovo pusės, faktas bei santuokinės neištikimybės iš ieškovės pusės faktas), būtų pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi, vertinant teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą santuokos iširimo priežasčių aspektu, aktualus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šalių nurodomas aplinkybes patikimumas bei jų pakankamumas.

Teismas atsakovo žiauraus elgesio su ieškove faktą nustatė remdamasis ieškovės paaiškinimais, kad 2005 m. gruodžio mėnesį įvykusio konflikto metu atsakovas grasino jai peiliu, tampė už plaukų, mušė. Ieškovė nurodė, kad konfliktą matė nepilnametė šalių dukra N. bei ieškovės močiutė; atsakovas įniršęs metė į sieną puodelį, kurio nuskilusi šukė pataikė N. į veidą; N. bandant užstoti ieškovę, atsakovas sudavęs jai delnu per veidą. Taip pat, šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo liudytojų G.Š. bei L.L. parodymais. Visi kiti įrodymai, kuriais, kaip netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo nepagarbą ieškovei, jos artimiesiems, rėmėsi teismas, susiję su vėlesniu laikotarpiu- jau prasidėjus skyrybų procesui, kai šalys kartu nebegyveno, jų santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę (1 t., b.l. 124-132, 161, 180-181; 2 t., b.l. 24). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek SMS žinučių turinys, tiek atsakovo pasisakymai teisme apie ieškovę, jos motiną, tiek šalių kreipimasis į teisėsaugos institucijas gali būti vertinami tik kaip įrodymas apie besitęsiančią šalių konfliktinę situaciją, tačiau ne kaip įrodymas, jog egzistuoja aplinkybės, priskiriamos prie įstatyminių prezumpcijų, pripažįstamų santuokos iširimo priežastimis. Taigi, tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia šalių nurodomas aplinkybes iki faktiško šeimos iširimo vertintini kaip turintys įtakos sprendžiant dėl ištuokos priežasčių.

Teisėjų kolegija, vertindama fizinio smurto vartojimo prieš šeimos narius įrodytumą, pažymi, jog ieškovei nurodant 2005 m. gruodžio mėnesį įvykusio konflikto metu prieš ją atsakovui pavartojus fizinę prievartą, o atsakovui tokį faktą kategoriškai neigiant, smurto faktas galėtų būti įrodinėjamas visomis Civilinio proceso kodekso 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tai gali būti ir liudytojų parodymai, netgi jei tie liudytojai yra ir ieškovei artimi asmenys (šiuo atveju- ieškovės motina L.L. ir ieškovės teta G.Š.). Tačiau teismui vertinant tokių vienai iš ginčo šalių artimų liudytojų parodymus jų patikimumo prasme, turi būti atsižvelgta į tą artimą ryšį ir tokiais liudijimais galėtų būti remiamasi, jeigu ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtintų atitinkamas liudytojų nurodomas aplinkybes. Be to, svarbu pažymėti, jog aptariamu atveju nei viena iš paminėtų liudytojų neparodė asmeniškai mačiusios atsakovą vartojus prieš ieškovę fizinį smurtą: abi jos liudijo tai žinančios iš pačios ieškovės bei konfliktą mačiusios ieškovės močiutės, kuri yra mirusi, žodžių. Taigi, toks liudijimas buvo ne apie asmeniškai liudytojų matytas aplinkybes, o apie jų girdėtas iš kitų asmenų aplinkybes. Vertindama įrodymų pakankamumą fizinio smurto pavartojimo faktui nustatyti, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nei teisme apklausiant šalių nepilnametę dukterį N., nei jos psichologinės ekspertizės metu nėra užfiksuoti N.F. pasisakymai apie tai, kad ji būtų mačiusi kaip tėtis muša mamą, kad ir ji pati būtų nukentėjusi nuo tėčio veiksmų (nors ieškovė nurodė, kad jai buvo suduota per veidą, jai į veidą atsitrenkė atsakovo mesto puodelio šukė). Priešingai, psichologinio tyrimo metu N. bendraujant su tėvu, stebima saugi mergaitės savijauta, teigiamos emocijos, kas vargu ar galėtų būti stebima, jeigu vaikas būtų matęs fizinį smurtą ir pats jį patyręs. Tokiu būdu, konstatuojama, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog prieš ieškovę ar kitus šeimos narius buvo naudojamas fizinis smurtas. Pažymėtina ir tai, kad pradiniame ieškinyje (1 t., b.l. 1-2) ieškovė nebuvo nurodžiusi tokios santuokos iširimo priežasties kaip atsakovo smurtavimas prieš ją, tik vėliau, tikslindama ieškinį, nurodė tokias aplinkybes. Tai taip pat leidžia manyti, jog santuokos iširimo priežastimi nebuvo smurtas.

Dėl psichologinio smurto, kuris, pasak ieškovės, pasireiškė nepagrįstai didele kontrole iš atsakovo pusės, nuolatiniais priekaištais, nenoru, kad ieškovė dirbtų, pažymėtina, jog tokio pobūdžio veiksmai galėtų būti vertinami kaip smurtas tuo atveju, jeigu ieškovė būtų finansiškai ar kitokia prasme labai priklausoma nuo atsakovo, neturėtų galimybių apsiginti nuo tokių veiksmų (priekaištų, įtarinėjimų ir pan.). Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovė santuokos metu dirbo, studijavo, būstu šeima buvo aprūpinta ne atsakovo, o ieškovės mamos lėšomis, taigi, iš esmės jokios ieškovės priklausomybės nuo atsakovo jų santykiai neliudija. Vadinasi, kylantys konfliktai, jų aiškinimasis, tarpusavio pretenzijos ir kaltinimai neturėtų būti vertinami kaip psichologinis smurtas, o greičiau kaip sutuoktinių tarpusavio pagarbos, lojalumo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, kurdami šeimą žinojo ar turėjo žinoti, jog atsižvelgiant į jų kultūrų, religinius, tradicijų skirtumus gali kilti tam tikrų nesutarimų, nesusipratimų ir neaiškumų, todėl skirtingų kultūrinių tradicijų šeimose ypač svarbūs tolerancija, gebėjimas kylančius nesutarimus išsiaiškinti, įvertinant abiejų sutuoktinių požiūrį į tam tikrą problemą, o ne siekiant vienam ar kitam primesti savo požiūrį, tradiciją. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, šalių tarpusavio konfliktai kildavo būtent dėl jų skirtingo tradicinio požiūrio į šeimos vertybes, moters vaidmenį šeimoje, dukters auklėjimą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo siekiama išsiaiškinti, ar prieš santuokos sudarymą sutuoktiniai aptarė savo lūkesčius, principus, kuriais jie vadovausis šeimoje, taip pat- kokios tradicijos principais bus grindžiama šeima, kaip bus pasiskirstoma vaidmenimis, kokia religija bus praktikuojama (ar dominuojanti) ir pan. Iš šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, jog aiškių kriterijų iki santuokos sudarymo būsimi sutuoktiniai nebuvo nusistatę, taigi, aiškaus ir abiems sutuoktiniams suprantamo šeimos modelio šalys nebuvo apsibrėžę, o tai ir įtakojo jų tarpusavio konfliktus, nes kiekvienas iš jų siekė šeimos santykius kurti pagal savo tradiciją, įpročius, suvokimą. Skirtingų kultūrinių, religinių tradicijų sąlygoti sutuoktinių nesutarimai, tuo pagrindu reiškiami priekaištai, įtarumas, tokioje situacijoje nevertintini kaip psichologinis smurtas (ką nurodė ieškovė) ir, atitinkamai, euriopietiškajai tradicijai priimtinas ieškovės elgesys (susitikimai su draugais, vėlesnis grįžimas namo, studijos, darbas, netgi alkoholio vartojimas, jeigu tai nėra priklausomybė) negali būti traktuojama kaip santuokinė neištikimybė ar esminis sutuoktinio pareigų pažeidimas, ką siekė įrodyti atsakovas. Atsakovas ieškovės neištikimybės faktą įrodinėjo savo medicininiais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad A. J. F.2002-10-30 nustatytas alerginis varpos dermatitas, aštriagalvės kondilomos (1 t., b.l. 188), t.y. atsakovas kaltino ieškovę užkrėtus jį venerine liga. Tačiau pažymėtina, kad ieškovei panašiu metu (2002-11-18) atliktuose tyrimuose lytiniu keliu plintančių infekcijų nebuvo nustatyta (3 t. , b.l. 48), kas paneigia atsakovo kaltinimus ieškovei.

Ieškovės santuokine neištikimybe negalima pripažinti ir aplinkybės, jog ieškovė šiuo metu turi draugą, nors dar nėra įforminusi ištuokos su atsakovu. Byloje nustatyta, jog po 2005 m. gruodžio mėnesį įvykusio konflikto santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo nutrūko, jie kartu nebegyvena, šeiminių santykių nepalaiko. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme paduotas 2006-06-30. Jokių įrodymų, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, ieškovė būtų draugavusi, palaikiusi artimus ryšius su atsakovo nurodomu Mantu ar kitu vyriškiu, byloje nėra, o aplinkybė, kad vykstant santuokos nutraukimo procesui ieškovė susirado draugą, negali būti vertinama kaip santuokos iširimo priežastis, kai yra nustatyta, jog santuoka iširo anksčiau ir dėl visiškai kitos priežasties- teismo jau minėto šalių tarpusavio pagarbos, tolerancijos bei lojalumo principų pažeidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose sutuoktinių tarpusavio pareigas bei jų, kaip tėvų, pareigas vaikams, nėra numatytas pareigų šeimoje paskirstymas, todėl situacija, faktiškai susiklosčiusi šeimoje, kai vienas iš sutuoktinių daugiau dėmesio skiria vienų, o kitas- kitų pareigų vykdymui, negali būti vertinama kaip aplinkybė, jog sutuoktiniai (vienas ar abu) pažeidė savo pareigas ir dėl to apelianto argumentai, kad ieškovė per mažai rūpinosi dukra, pernelyg daug dėmesio skyrė darbui, studijoms, negali būti vertinami kaip jos kaltės įrodymai. Pripažinus, jog nei vienas iš sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyminę santuokos iširimo priežasčių prezumpciją, pripažįstama, jog konfliktai, kylantys tarpusavio nesupratimo, kultūrinių bei religinių skirtumų pagrindu vertintini kaip abiejų sutuoktinių kaltė, pasireiškusi tuo, kad iki santuokos nenustačius aiškaus šeimos modelio, iš skirtingų tradicijų kylančius nesutarimus šalys nesiekė spręsti geruoju, susitardami, derindami pozicijas, o kiekvienas siekdamas primesti kitam savo supratimą apie šeimos vertybes, elgesį šeimoje ir pan.. Sprendžiant kaltės klausimą, esminė aplinkybė nėra tai, kas dažniau tuos konfliktus išprovokuodavo; svarbiausia tai, kaip šalys elgėsi konflikto metu. Nagrinėjamu atveju matyti, jog iškilus aštriam konfliktui, sutuoktiniai nesugebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti ir tokioje situacijoje negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl santuokos iširimo (Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d.) ir atitinkami dalyje dėl santuokos iširimo priežasčių pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą nepilnametės dukters N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina iš esmės grindė vaiko interesais bei vaiko noru. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta mergaitė patvirtino savo norą gyventi su ieškove (3 t., b.l. 77). Vaiko raidos centro atlikto kompleksinio psichiatrinio- psichologinio įvertinimo išvadoje (3 t., b.l. 129-131) nurodyta, kad N. gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę ir norus visais klausimais, taip pat ir dėl gyvenamosios vietos bei kuriam iš tėvų ji teikia pirmenybę. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad N. nedvejodama išsako norą gyventi su mama, o su tėčiu- matytis laisvalaikiu. Remiantis Civilinio kodekso 3.164 str. 1 d., spręsdamas bet kokį su vaiku susijusį klausimą, teismas turi tiesiogiai išklausyti vaiką, sugebantį suformuluoti savo pažiūras ir priimant sprendimą į vaiko norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Tai reiškia, jog į mergaitės norą gyventi su motina, išsakytą tiek teismo posėdyje, tiek atliekant psichologinį tyrimą, galėtų būti neatsižvelgiama tik tokiu atveju, jeigu būtų konstatuota, jog jos gyvenimas su ieškove prieštarauja mergaitės interesams. Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Priešingai, minėto psichologinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad dukros- mamos santykis abipusiai psichologiškai šiltas, emocingas, su vyraujančiais teigiamais jausmais, elgesio laisvumu, ir mama, ir dukra viena kitos išklauso, atsižvelgia į išsakomą nuomonę, pasiūlymus. Būtent tokia bendravimo atmosfera atitinka vaiko interesus, todėl konstatuoti, jog mergaitės gyvenimas su motina prieštarauja jos interesams ir todėl į jos nuomonę neturėtų būti atsižvelgiama, nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu minėto tyrimo išvadoje dėl dukros santykio su tėvu nurodyta, jog dukros- tėvo santykyje atsiskleidžia tėvo padidintas susitelkimas į skirtą užduotį, ko pasėkoje žaidybinėje situacijoje nevyko bendradarbiavimas, t.y. skyrė pernelyg mažai dėmesio mergaitei, neklausė jos nuomonės, neinicijavo kontakto, t.y. nesudarė sąlygų dukrai išreikšti savo nuomonės, rodyti iniciatyvos. Pažymėtina, jog psichologinio tyrimo metu su N. buvo aptariama atsakovo apeliacinės instancijos teismo posėdyje siūlyta galimybė gyventi lygias laiko dalis su motina ir tėvu. Išvadoje nurodyta, kad N. emocingai išsako neigiamą požiūrį į tokią galimybę. Išvadoje taip pat nurodoma, kad nusistovėję santykiai bei taisyklės suteikia saugumo, psichologinės pusiausvyros jausmą. Tai atitinka vaiko interesus, tuo tarpu atsakovo siūlomas vaiko gyvenimo su abiem tėvais paeiliui modelis, įvertinant mergaitės amžių, galėtų šį saugumo, psichologinės pusiausvyros jausmą sugriauti. Todėl nors išvadoje nurodoma, kad abu tėvai gali sudaryti palankias sąlygas dukros normaliai psichinei raidai, mergaitės pasirinkimas gyventi su motina, nesant jokių įdarymų, kad tai prieštarauja vaiko interesams, yra lemiamas ir dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą dalyje, kuria N.F. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad motina daro neigiamą įtaką dukrai savo nepadoriu elgesiu: byloje, be paties ieškovo samprotavimų apie ieškovės nederamą elgesį, nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų (liudytojos Ž.S. liudijimai, kad ieškovė vakarodavo kavinėse ar pan.) nėra visuotinai smerktinas, nepadorus elgesys.

Atsakovas, skųsdamas teismo sprendimą dėl N. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, taip pat nurodo, kad ieškovės draugas Mantas gali daryti neigiamą įtaką dukrai, ja pasinaudoti ir pan., tačiau jokių objektyvių duomenų, jokių įrodymų apie tokią neigiamą įtaką byloje nėra.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą (Civilinio kodekso 3.169 str.).

Dėl išlaikymo dydžio.

Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nors apeliantas nurodo, kad dėl ekonominės krizės jo verslas labai nukentėjo, pajamos sumažėjo, siekdamas, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, atsakovas teikė teismui įrodymus (sutartis), kuriose tam tikri fiziniai asmenys už užmokestį prisiima įsipareigojimus parvežti dukrą iš mokyklos, prižiūrėti ją, nuvežti į visus lankomus būrelius, prižiūrėti, kad vaikas paruoštų pamokas, būtų pavalgęs ir t.t. (3 t., b.l. 112-120). Nors sutartyse paslaugų įkainiai nenurodyti (įkainis nurodytas sutartinis), tokio pobūdžio paslaugos nėra pigios, įvertinant dar ir tai, kad atsakovas nuomojasi butą, taip pat turi išlaikyti save, jo nurodomų pajamų dydis kelia pagrįstų abejonių. Apelianto paaiškinimai apie verslą, gaunamas pajamas iš vertimų, šiuo metu kuriamą naują įmonę, gaunamų pajamų dydį yra nekonkretūs, prieštaringi. Nurodydamas, jog tuo atveju, jeigu dukra gyventų su juo, jis galėtų ją deramai aprūpinti ir išlaikyti, atsakovas tuo pačiu nurodo, jog neturi lėšų mokėti priteistą išlaikymą, šiuo metu visiškai jo neteikia, ką patvirtina teismui pateikta pažyma iš vaikų išlaikymo fondo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo gaunamų pajamų lygis nėra aiškus, atsakovas vengia jį atskleisti, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymui priteistinos sumos, pagrįstai atsižvelgė į tokias aplinkybes: 1) atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingų sumų; 2) pats atsakovas teisme ne kartą nurodė, kad sutinka mokėti 600 Lt dukters išlaikymui (3 t., b.l. 18, 4 t., b.l. 149); 3) atsakovas, būdamas verslininku bei turėdamas galimybę teikti vertimo paslaugas (pažymėtina- iš daugelio kalbų, kurios yra pakankamai retos (4 t., b.l. 65-73) turi galimybę teikti dukrai ne minimalų, bet šiek tiek didesnį išlaikymą.

Įvertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nėra jokių teisiškai reikšmingų argumentų, jog priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių ar atsakovo galimybių, nepateikti įrodymai, kad atsakovas neišgali teikti savo dukrai 600 Lt dydžio išlaikymo, todėl mažinti teismo priteistą išlaikymo sumą nėra pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į kai kurių liudytojų parodymus, kurie buvo melagingi, o į kitų liudytojų (kaip antai, Ž.S.) parodymus nebuvo atsižvelgta. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl sutuoktinių kaltės, iš dalies atsakė į šį apeliacinio skundo argumentą. Liudytojos Ž.S. parodymai iš esmės nėra reikšmingi, nei sprendžiant santuokos iširimo priežasčių klausimą, nei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Kaip minėta, sprendžiant dėl santuokos iširimo priežasčių, svarbu, kuris iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo pareigas, o liudytojos nurodytos aplinkybės tokių faktų nei patvirtina, nei paneigia, o sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, svarbiausia yra vaiko, galinčio išreikšti savo poziciją, nuomonė, taip pat- ar ta nuomonė neprieštarauja vaiko interesams. Tuo tarpu liudytojos nurodomos aplinkybės, kas maudė mergaitę jai tik gimus, kas keldavosi prie vaiko ir pan., neįrodo, kad vaiko pasirinkdamas gyventi su motina prieštarauja jo interesams.

Apeliantas nurodo, kad teismas neapklausė byloje svarbios liudytojos- buvusios dukters N. auklės M.S., kuri esą atsisakė liudyti, nes ieškovė ir jos motina jai prigrasino. Byloje yra priešingi įrodymai: teismas buvo priėmęs nutartį dėl šios liudytojos apklausos, tačiau ji į posėdžius neatvyko (2008-06-17 pranešė, kad negali atvykti dėl darbo bei sveikatos būklės- 3 t., b.l. 44; 2008-07-11 pranešė, kad ji negali paliudyti jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių, be to į posėdį negalinti atvykti dėl užimtumo- 3 t., b.l. 74). Vėliau šaukimai šiai liudytojai grįždavo neįteikti, todėl 2009-06-09 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo prašymu teismas suteikė galimybę jam asmeniškai įteikti liudytojai šaukimą (3 t., b.l. 166), 2009-06-16 teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė šios liudytojos apklausos, t.y. anksčiau reikšto prašymo ją apklausti nebepalaikė (3 t., b.l. 232).

Dėl įrodymų, susijusių su atsakovo skolomis, vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas pagrįstai pripažino, jog nėra įrodytas tokių skolų egzistavimo faktas: kai sandoris sudarytas tarp fizinių asmenų, o jo suma yra didesnė negu 5 000 Lt, sutartis turi būti rašytinės formos (Civilinio kodekso 1.73 str.1 d. 1 p.). Rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, draudžiama (Civilinio kodekso 1.93 str. 2 d.). Atsakovas nepateikė rašytinių sutarčių, kurios patvirtintų pinigų skolinimosi faktą, jo pateikti raštiški paliudijimai (2 t., b.l. 37-38, 39-40, 41) neatitinka Civilinio proceso kodekso 177 str. nurodytų įrodinėjimo priemonių, taigi, teismas pagrįstai sprendė, jog nėra įrodytas atitinkamų kreditorinių įsipareigojimų egzistavimo faktas, juo labiau- aplinkybės, kad tokiems sandoriams sudaryti (jeigu tokie ir buvo sudaryti) atsakovas buvo gavęs ieškovės sutikimą. Todėl teismas pagrįstai atsakovo nurodomų skolų nepripažino solidaria sutuoktinių prievole. Tuo tarpu dėl skolos L.L. ginčo nebuvo- pats atsakovas ne kartą pripažino šios skolos egzistavimo faktą (2 t., b.l. 16, 3 t., b.l. 15), be to, šios skolos suma buvo mažesnė negu 5000 Lt (1000 JAV dolerių), todėl rašytinis tokiso skolos patvirtinimas, ypač nesant ginčo, nebuvo reikalingas, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai išsprendė sutuoktinių kreditorinių įsiskolinimų padalinimo klausimą.

Dėl teismo šališkumo bei atsakovo diskriminavimo procese.

Šis apelianto argumentas grindžiamas abstraktaus pobūdžio deklaracija apie apelianto tautybę, rasę, odos spalvą, religinius įsitikinimus. Jokie konkretūs teismo veiksmai, diskriminuojantys atsakovą, apeliaciniame skunde nėra įvardijami. Tokių faktų apeliantas nenurodė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Priešingai, teismo posėdžių protokoluose užfiksuota teismo posėdžių eiga liudija, kad teismas atsakovo atžvilgiu elgėsi nešališkai, įvertindavo ir tenkindavo visus pagrįstus atsakovo prašymus, ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, tenkindamas atsakovo prašymus ir reikalaudamas papildomų įrodymų, nuosekliai siekė, kad šalys ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos spręstų taikiai, atsižvelgdamos į vaiko interesus (1t., b.l. 113, 2 t., b.l. 101-102, 168, 176-177, 186-187, 191, 4 t., b.l. 93), visuose teismo posėdžiuose atsakovui buvo suteikiama teisė reikšti nušalinimus, išaiškinamos jo procesinės teisės, akcentuojant teisę turėti vertėją bei naudotis advokato paslaugomis. Teisė turėti vertėją ir atsakovo atsisakymas naudotis vertėjo paslaugomis, motyvuojant tuo, kad jis moka lietuvių kalbą užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose (2006-10-31- 1t., b.l. 70, 2006-12-11- 1t., b.l. 106, 2007-09-06- 2 t., b.l. 80, 2007-10-22- 2 t., b.l. 109, 2007-11-19- 2 t., b.l. 129, 2007-11-26- 2 t., b.l. 136, 2008-01-03- 2 t., b.l. 160; 2008-01-23- 2 t., b.l. 167; 2008-02-12- 2 t., b.l. 174, 2008-04-21- 2 t., b.l. 185; 2008-04-30- 2 t., b.l. 196, 2008-05-27- 3 t., b.l. 10; 2008-06-17- 3 t., b.l. 50, 2008-07-02- 3 t., b.l. 67, 2009-06-09- 3 t., b.l. 166, 2009-06-16- 3 t., b.l. 231, 2009-07-02- 4 t., b.l. 91, 2009-09-09- 4 t., b.l. 147). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas negali tinkamai savęs atstovauti, siūlė atsakovui pasirūpinti atstovavimu (- 1 t., b.l. 71). Atsakovo prašymu ar siekiant užtikrinti atsakovo procesinių teisių įgyvendinimą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ar posėdyje skelbiama pertrauka ne vieną kartą (2006-12-11 parengiamasis posėdis- 1 t., b.l. 107, 2007-09-06- 2 t., b.l. 80-84; 2007-11-07- 2 t., b.l. 119-120, 2008-02-12- 2 t., b.l. 175 , 2008-07-11- 3 t., b.l. 76-78). Priešingai, teismo posėdžio protokoluose užfiksuota teismo posėdžių eiga liudija, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, kaip antai, pakartotinai reiškė jau teismo atmestus prašymus, prašė kviesti liudytojus, nenurodydamas jų pavardžių, adresų, proceso eigoje įžeidinėjo ieškovę ar jos advokatę, net grasino (2 t., b.l. 131, 137, 188-190, 192, 197), neklausė pirmininkaujančios teisėjos patvarkymų dėl ko ne kartą teismo buvo įspėjamas ir netgi baudžiamas bauda (2 t., b.l. 188 190, 192; 3 t., b.l. 11). Pažymėtina, kad pastabų dėl teismo posėdžių protokolų atsakovas nereiškė, nors ne vieną kartą atsakovo prašymu buvo daromos teismo posėdžio protokolų kopijos. Be to, teismo posėdžių eiga buvo fiksuojama garso įrašu, kuris yra prijungtas prie bylos, todėl abejoti teismo posėdžio protokoluose fiksuota posėdžių eiga nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigą, teismo veiksmus procese, pačių šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl jo diskriminavimo proceso eigoje, kadangi teismas atsakovo procesinių teisių niekaip nevaržė, priešingai, nuosekliai ir nešališkai, atsižvelgdamas į proceso eigą, aiškindavo atsakovui jo teises, teisnius veiksmus, kuriuos gali atlikti šalys ar teismas, nurodydavo institucijas, turinčias spręsti tam tikrus klausimus ir pan.. Todėl aptariamas apeliacinio skundo motyvas pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą pakeisti teismo sprendimą tik dalyje dėl santuokos iširimo priežasčių (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.), kitos teismo sprendimo dalys paliekamos nepakeistos (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas, iš jo valstybei turi būti priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Tačiau atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-04-21 sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybės lėšomis pamokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovo priteisiama pusė pašto išlaidų (iš Vilniaus apygardos teismo pažymoje (4 t., b.l. 205) nurodytų 11,10 Lt priteisiama 5,50 Lt.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dalyje, kurioje nustatyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo A.J.F. kaltės ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš apelianto A.J.F. į valstybės biudžetą 5,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski