- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-65-372/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Petras Povilaitis, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- L., L. G.
- Kategorijos
- 34.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-11-23 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. G., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl pripažinimo teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašydamas: 1) Pripažinti ieškovui A. S. teisę atlikti priestato statybos darbus be bendraturtės atsakovės L. G., sutikimo, statant 5,18 m pločio, 13,32 m ilgio ir 6,8 m aukščio priestatą nuo šiaurės vakarų gyvenamojo namo pusės; 2) įpareigoti ieškovą A. S., rengiant priestato projektą, konstrukciškai užtikrinti atsakovei L. G. galimybę, paaukštinus jai priklausančią gyvenamojo namo mansardą, būsimą mansardos stogą sujungti su būsimo priestato stogu; 3) įpareigoti ieškovą A. S. remontuoti, valyti ir prižiūrėti savo lėšomis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogą nuo priestato pusės iki namo mansardos stogo paaukštinimo ir sujungimo su priestato stogu; 4) įpareigoti ieškovą A. S. sumokėti atsakovei L. G. 55,40 Lt kompensacijos už jai priklausančios bendros žemės dalį, kurią užims statomas priestatas, viso 0,0332 aro; 5) priteisti iš atsakovės L. G. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigė, kad jis ir atsakovė yra bendraturčiai gyvenamojo namo, kiemo statinių ir 0,0601 ha bendro ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad naudojasi pirmu namo aukštu, jam priklauso 0,6 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei 361/601 žemės sklypo dalys, o atsakovei priklauso 0,4 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei 240/601 žemės sklypo dalys. Pagal 1997-10-02 teismo nutartį, aplinkui namą yra palikta 1 m pločio bendro naudojimo žemė. Ieškovas teigė, kad jis šiuo metu pageidauja prisistatyti priestatą, tačiau atsakovė, kaip bendraturtė, neduoda tam sutikimo. Trečiojo asmens atstovui nurodžius, kad ieškovo pateiktas gyvenamojo namo priestato statybos pasiūlymas nėra tinkamas dėl susidarančio kampo tarp jų statomo priestato ir esamo stogo, ieškovas sutiko, jog konstrukciškai užtikrins mansardos stogo prijungimą prie priestato pagal atsakovės pateiktą gyvenamojo namo priestato statybos ir mansardinio aukšto rekonstrukcijos pasiūlymą, bei įsipareigojo iki mansardos stogo pertvarkymo vienas prižiūrėti esamą stogą. Ieškovas nurodė, kad tokio priestato statymas niekaip nepažeidžia atsakovės nuosavybės, tik reikės pašalinti dalį bendro namo stogo. Ieškovas teigė sutinkantis sumokėti kompensaciją atsakovei už tą žemės sklypo dalį, kuri priklausytų naudojimui atsakovei, kadangi priestatas dalinai bus statomas ant bendro naudojimo žemės.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pripažino ieškovui A. S. teisę atlikti priestato statybos darbus be bendraturtės atsakovės L. G., sutikimo, statant 5,18 m pločio, 13,32 m ilgio ir 6,8 m aukščio priestatą nuo šiaurės vakarų gyvenamojo namo pusės; 2) įpareigojo ieškovą A. S., rengiant priestato projektą, konstrukciškai užtikrinti atsakovei L. G. galimybę, paaukštinus jai priklausančią gyvenamojo namo mansardą, būsimą mansardos stogą sujungti su būsimo priestato stogu; 3) įpareigojo ieškovą A. S. remontuoti, valyti ir prižiūrėti savo lėšomis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogą nuo priestato pusės iki namo mansardos stogo paaukštinimo ir sujungimo su priestato stogu; 4) įpareigojo ieškovą A. S. sumokėti atsakovei L. G. 55,40 Lt kompensacijos už jai priklausančios bendros žemės dalį, kurią užims statomas priestatas, viso 0,0332 aro; 5) priteisė iš atsakovės L. G. 100 Lt žyminio mokesčio ir 1200 Lt išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti ieškovo naudai bei 9,52 Lt teismo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad pagal pateiktą ieškovo gyvenamojo namo priestato statybos pasiūlymą, priestatas statomas iš tos pusės, kur atsakovė neturi langų, ant ieškovo valdomo žemės sklypo. Nors statant priestatą, jo dalis stovės ant bendro naudojimo žemės sklypo, užimant 0,0332 aro atsakovei priklausančio bendro naudojimo žemės sklypo dalies, ieškovas už tai siūlo atsakovei kompensaciją, jos dydį apskaičiuojant pagal VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktus žemės vertės duomenis. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė su tokio dydžio kompensacija nesutiko, tačiau nenurodė, kokia tai turi būti kompensacija, tik teigė, jog pageidauja, jog ši žemė būtų jai paskirta natūra, tačiau projektinio pasiūlymo nepateikė. Teismas teigė, kad atsakovė nepateikė priešieškinio ar įrodymų nei dėl kito kompensacijos dydžio, nei dėl vietos, kur jai turėtų būti perduodama žemė natūra. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo bendraturčio, ieškovo A. S., teisės statyti priestatą, tačiau nesutiko su jo gyvenamojo namo priestato statybos pasiūlymu, pateikdama kitą gyvenamojo namo priestato statybos ir mansardinio aukšto rekonstrukcijos pasiūlymą, o po to, kai, pakeitus ieškinio dalyką, ieškovas įsipareigojo konstrukciškai užtikrinti stogo prijungimą prie statomo priestato būtent pagal atsakovės pateikto gyvenamojo namo priestato statybos ir mansardinio aukšto rekonstrukcijos pasiūlymą, bei iki šio pasiūlymo realizavimo įsipareigojo tvarkyti bendro naudojimo stogą, atsakovė teigė, jog toks priestato statymas pažeis jos nuosavybės teises, kadangi bus nugriauta dalis jai priklausančios mansardos. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių šį atsakovės teiginį, nepateikė, todėl teismas pagal esamus byloje įrodymus padarė išvadą, jog bus pašalinama tik dalis bendro naudojimo stogo, be to, pačios atsakovės pateiktas gyvenamojo namo priestato statybos ir mansardinio aukšto rekonstrukcijos pasiūlymas numato tokį stogo dalies pašalinimą, ir laikė, jog tai nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Apeliantės motyvai yra tokie:
1. Teismui išnagrinėjus bylą atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės, kadangi atsakovės atstovas nežinojo visų su byla susijusių aplinkybių ir jam nebuvo suteikta teisė vienam atstovauti byloje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo sprendimu ieškovui pripažinta teisė atlikti priestato statybos darbus, nugriaunant dalį atsakovei nuosavybės teise priklausančios mansardos patalpos. Tai pažeidžia LR Konstitucijoje įtvirtinta nuostatą, kad piliečių nuosavybė yra neliečiama.
3. Nors teismas ir įpareigojo ieškovą savo lėšomis prižiūrėti stogą, tačiau nenurodyta stogo priežiūros darbų nuolatinumo seka.
4. Teismas, priteisdamas 55,40 Lt dydžio kompensaciją už 0,0332 aro, neatsižvelgė į atsakovės prašymą prarandamą žemės plotą kompensuoti natūra kitoje sklypo dalyje bei nevertino žemės kainos rinkos verte.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės L. G. apeliacinį skundą ieškovas A. S. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.
1. Atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas privalomu, atsakovė buvo tinkamai atstovaujama, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai išnagrinėjo bylą, atsakovei nedalyvaujant.
2. Statant priestatą atsakovei priklausanti palėpės dalis nebus nugriauta, tai aiškiai matyti iš teismui pateiktos būsimo priestato schemos.
3. Teismo sprendime numatyti stogo priežiūros darbų nuolatinumo seką yra neįmanoma. Remiantis protingumo principu, stogas bus prižiūrimas ir valomas pagal reikalingumą, priklausomai nuo gamtos veiksnių arba būtinumo jį remontuoti.
4. Šios bylos dalykas yra ne žemės sklypo perdalijimas ir nuosavybės teisės iš atsakovės niekas neatėmė. Teismas tik priteisė iš ieškovo atsakovei piniginę kompensaciją už naudojimąsi bendrai naudotis skirtos 1 m. pločio žemės juostos aplink namą dalį, kurią užims būsimas priestatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant ar pristatant bendrai valdomą daiktą ( CK 4.77 str.), tačiau tai jis gali daryti tik griežtai laikydamasis teisės normų. Be kita ko, bendraturtis turi turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą turtą.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir išklausiusi šalis, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos esmės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nepagrįstai pažeidžia ieškovo teises į priestato statybos darbų vykdymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos ( b.l.33-34) ir pačios apeliantės paaiškinimo kolegijos posėdyje, ji nesistengia trukdyti ieškovui atlikti statybos darbų, tačiau laiko, jog ieškovo statytino objekto projektas pažeis jos teises. Jos teiginį palaiko ir byloje dalyvavęs Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyriausiasis specialistas Šiaulių mieste Zigmas Kavaliauskas.Jo parodymai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose ( b.l. 63,79). Jie yra labai svarbūs, tačiau teismas jų neanalizavo ir nevertino, priimdamas sprendimą. Būtent trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad šiuolaikiniai inžineriniai pasiekimai leidžia pakelti stogą, nejudinant sienų. Tokiu atveju būtų galima stogą apjungti ir tuo pačiu išspręsti klausimą dėl galimo šiuo metu esančio stogo drėkimo, pastačius ieškovo priestatą. Byloje yra tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikti Gyvenamojo namo priestato statybos pasiūlymas ( b.l. 7) ir Gyvenamojo namo priestato statybos mansardinio aukšto rekonstrukcijos pasiūlymas ( b.l.35). Abu šie dokumentai yra neatsiejamai susiję tiek, kad gali taikiai baigti ginčą, todėl teismas privalėjo aiškiai dėl jų pasisakyti. Tuo tarpu apeliantės pateiktas projektas teismo sprendime iš esmės įvertintas tik dėl bendro naudojimo stogo krašto sąsajų. Apeliantė kolegijai pateikė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ( b.l.89-98), kuriuo konstatuotos aplinkybės nėra įvertintos pirmosios instancijos teismo. Tokiu atveju jos turi būti detalaus vertinimo objektu. Iš ieškovo pateikto Gyvenamojo namo priestato statybos pasiūlymo nėra galimybės aiškiai išanalizuoti ir įvertinti, ar iš tikrųjų priestato statyba nebus pažeistos apeliantės teisės į jai nuosavybės teise priklausančios mansardos dalies naudojimą, sumažinant jos plotą. Apie šią aplinkybę jau buvo kalbama 2006 m. spalio 27 d. teismo posėdyje ( b.l. 71), tačiau į ją nebuvo kokiu nors būdu reaguojama. Priimdamas sprendimą, be kita ko, teismas privalo laikytis ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principų ( CPK 1.2 str. 1 d.) ir ginčą spręsti taip, kad būtų maksimaliai apgintos abiejų procesų šalių interesai ir teisėti lūkesčiai.
Apeliantės motyvas, kad teismas neišsiaiškino stogo priežiūros darbų nuolatinumo sekos, praranda prasmę, kadangi kolegija daro išvadą, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo, išsiaiškinant ir šias aplinkybes. Jei būtų priimtas sutarimas dėl apeliantės pateiktų projektinių pasiūlymų, prarastų prasmę ir ieškovo įsipareigojimas prižiūrėti priestato ir mansardos stogo susijungimą. Tokiu atveju stogas nebebūtų skaidomas ir dėl jo priežiūros nekiltų ginčų.
Apeliantė pagrįstai teigia, kad priestato statyba atims iš jos 0,0332 aro žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog būtent ji privalo pateikti projektą, kuriame nurodytų, kur turi būti perkeliama jai priklausančio ginčijamo sklypo dalis. Kolegija daro išvadą, kad būtent ieškovas, kaip statybų iniciatorius, privalo pateikti apeliantės teises atitinkantį projektą ne tik dėl priestato, bet ir dėl žemės sklypo dalies perkėlimo. Teismo priteista 55,40 Lt kompensacija už žemės sklypo dalį negali būti laikoma protinga ir sąžininga ( CK 1.5 str. 5 d.), atsižvelgiant į šiuo pakilusias ir realias žemės kainas.
Apeliantės motyvas, kad buvo pažeistos jos teisės, priimant sprendimą jai nedalyvaujant, yra nepagrįstas. Byloje yra prijungtas apeliantės bei jos advokato susitarimas atstovauti ją ( b.l.36), nagrinėjant bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme. Terminas „atstovauti teismo posėdyje“ reiškia, kad advokatas, be kita ko, išreiškia atstovaujamojo asmens valią. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantė ar jos atstovas būtų kokiu nors būdu pareikalavusi bylos nagrinėjimo atidėjimo (b.l.78). Kai tokio prašymo nebuvo, teismas nerado pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi proceso dalyvių liga ( b.l.77) savaime nėra svarbi priežastis, dėl kurios būtų atidėtas bylos nagrinėjimas ( CPK 246 str. 1 d.). Kolegija pažymi, kad teismas jau kelis kartus buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą dėl tos priežasties, kad apeliantė privalo vykdyti savo tarnybines pareigas.
Dėl šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išsiaiškino visas aplinkybes, būtinas teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimo priėmimui, neįvertino visų įrodymų, kurie buvo pateikti, neatskleidė bylos esmės ( CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl priimtas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo ( CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n utarė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.