Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovei R. R. dėl paskleistos informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo asmens garbės ir orumo pažeidimo atveju.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 25 d. ieškovė savo buvusių klasės draugų privačioje Facebook grupėje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo 27 nariai, pasiteiravo, ar kas ieško darbo vasarai iki rugsėjo mėnesio, ir kad yra galimybė padirbti Norvegijoje. Šiuo pasiūlymu susidomėjo ieškovės buvusi klasės draugė, t. y. atsakovė. Ieškovė pasiūlė (duomenys neskelbtini) įdarbinti atsakovę ir tiesioginiu atsakovės darbdaviu tapo Norvegijoje esanti įmonė (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nebūdama (duomenys neskelbtini) atstovė ar darbuotoja bei neįdarbinusi atsakovės, neturėjo teisės spręsti dėl atlyginimo dydžio, jo išmokėjimo laikotarpio, priėmimo į darbą, atleidimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė įsidarbino pastarojoje įmonėje, tačiau dėl konfliktų su kitais darbuotojais ir neprognozuojamo elgesio 2019 m. rugpjūčio 30 d. Norvegijos darbo inspekcijos darbuotojų buvo išvežta į kitą miestą, atitinkamai ir atleista iš darbo savo tiesioginio darbdavio.

2019 m. gruodžio 24 d. ieškovė sužinojo, kad atsakovė klasės Facebook grupėje, iš savo asmeninės paskyros yra pasidalinus pranešimu, kuris visiems grupės nariams, išskyrus ieškovę, yra matomas. Pranešime parašyta: „Mieli klasiokai, prašau pagalbos! Mane apvogė G. P.. Vasarą kvietė pas ją dirbti, o galiausiai neišmokėjo atlyginimo ir pradingo. Yra pasamdyta advokatė ir yra liudininkai. Į mano žinutes jinai neatsako. Gal kas galite padėti su ja susisiekti ir perduoti, kad jai gresia teismas?“. Atsižvelgiant į tai, atsakovė grupėje, kurioje pranešimus mato 27 asmenys, viešai paskelbė, kad ieškovė ją apvogė ir neišmokėjo atlyginimo. Ieškovė nurodo, kad niekad nebuvo teista už vagystę, neapvogė atsakovės bei neturėjo jokios pareigos jai sumokėti, kadangi jai nebuvo nieko skolinga ir nebuvo jos darbdavys. Taip pat atsakovė viešai paskelbė, kad ieškovė pradingo, nors pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovė nėra nieko užblokavusi, nėra jokių apribojimų su ja susisiekti. Ieškovė nurodė, kad nors atsakovė su ieškove galėjo susisiekti tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, atsakovė prašė klasės draugų pagalbos šiuo klausimu, taip norėdama įtikinti juos, kad ieškovė yra nesąžininga, vengia įsipareigojimų vykdymo, yra nepasiekiama ir specialiai nereaguoja į jai skirtus skelbiamus pranešimus. Atsakovė viešai paskelbė kad „Yra pasamdyta advokatė ir yra liudininkai“ bei tai, kad ieškovei „<...> gresia teismas“. Ieškovė nurodo, kad ši informacija taip pat klaidinga ir žemina ieškovės garbė bei orumą. Ieškovė negavo jokio šaukimo į teismą ir nežino jokio teisminio proceso, kuriame ieškovė būtų atsakove. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad teismuose nėra bylų, kuriose ieškovė būtų atsakovė. Taigi, atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir apkaltino ieškovę nusikaltimu. Faktai susiję su įdarbinimu buvo iškraipyti ir menkinantys ieškovės reputaciją, žeminantys jos garbę ir orumą, o atsakovės skleidžiama informacija tapo žinoma daugiau nei vienam asmeniui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Taip pat pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo duomenų paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar tie duomenys tapo žinomi trečiajam asmeniui. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė paskelbtame pranešime įvardija tiesiogiai ieškovę, nurodo jos vardą ir pavardę, žinios paskleistos 26 asmenims Facebook grupėje, t. y. dideliam skaičiui ieškovei svarbių žmonių, pažįstančių jos šeimą. Kaip nurodė ieškovė, dėl tokio atsakovės elgesio patyrė didelius išgyvenimus, buvo pakirstas pasitikėjimas jos asmeniu, pasijautė itin blogai. Atsakovė sukėlė abejonių dėl asmens gero vardo, reputacijos ir pažemino ieškovę. Iš minėtos grupės narių komentarų matyti, kad jiems susiformavo nuomonė, kad vis dėlto būta ir ieškovės kaltės dėl šios situacijos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad teismuose nėra bylų, kuriose ieškovė būtų atsakovė. Taigi, paskleidžiant šią informaciją buvo padaryta žala ieškovės garbei ir orumui ir ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 1500 Eur dydžiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pripažinusi, jog jos paskleista informaciją apie ieškovę neatitinka tikrovės, yra įžeidžianti bei žeminanti ieškovės garbę bei orumą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neginčijo ieškovės reikalavimų, neteikė įrodymų, jog atsakovės paskleista informacija atitinka tikrovę, ieškovės reikalavimas pripažinti, jog atsakovės R. R., apie ieškovę G. P. paskleista informacija, jog ieškovė apvogė atsakovę, yra pradingusi ir jai gresia teismas, neatitinka tikrovės, yra įžeidžianti bei žeminanti ieškovės G. P. garbę ir orumą, tenkintinas ir ieškovei priteistina 1 500 Eur neturtinė žala (CK 2.24 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 109 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Iš atsakovės valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, jog atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) apie ieškovę G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paskleista informacija, jog ieškovė apvogė atsakovę, yra pradingusi ir jai gresia teismas, neatitinka tikrovės, yra įžeidžianti bei žeminanti ieškovės G. P. garbę ir orumą.

Priteisti iš atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur neturtinę žalą bei 109,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.